- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- eI3-3303-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02678-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- N. D.
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos
- Trečiasis asmuo
- D. B.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovei Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. D. (toliau – ir pareiškėja) 2023 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. spalio 12 d. sprendimą dėl pretendento į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas nepasirinkimo; įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjos priėmimo į konkurso būdu laimėtas Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. įvyko Viešojo valdymo agentūros organizuotas konkursas į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas (toliau – Konkursas). Iš dalyvavusių trijų kandidatų vienintelė pareiškėja surinko virš 6 balų ir buvo pripažinta laimėjusi Konkursą. 2023 m. rugsėjo 18 d. atsakovas, atstovaujamas Tarnybos vadovės D. B., elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 11 straipsnio 3 dalimi, galutinį sprendimą dėl vieno pretendento priėmimo ar nepriėmimo į valstybės tarnautojo pareigas priima į pareigas priimantis asmuo, todėl galutiniam sprendimui priimti 2023 m. rugsėjo 28 d. 8.30 val. bus organizuojamas D. B. pokalbis su pareiškėja. 2023 m. rugsėjo 27 d. 21:07 val., likus mažiau nei 12 valandų iki numatytos pokalbio datos, pokalbis buvo nukeltas dėl atsakovo vadovės D. B. nedarbingumo iki jos nedarbingumo pabaigos. 2023 m. spalio 2 d. laiške atsakovo vadovė pareiškėjai nurodė, kad pokalbis planuojamas 2023 m. spalio 9 d. 8.30 val. 2023 m. spalio 9 d. 07:43 val. (likus mažiau nei valandai iki suplanuoto pokalbio) atsakovo vadovė elektroniniu laišku dar kartą atidėjo planuojamą pokalbį 2023 m. spalio 10 d. 8.30 val. 2023 m. spalio 10 d. 8.30 val. įvyko pareiškėjos pokalbis su atsakovo vadove D. B.. Pažymėjo, kad tiek planuojant pokalbį ir jo datą keičiant keletą kartų, taip pareiškėjai sukuriant neapibrėžtumo ir neužtikrintumo jausmą, tiek prieš pat pokalbio pradžią bei pokalbio metu D. B. dirbtinai kūrė įtampą, jog pareiškėja pasijaustų nemaloniai, bejėgiškai ir pokalbio atmosfera būtų jai priešiška. Pavyzdžiui, prieš pradedant pokalbį D. B. pareiškėjai įsakmiai nurodė palikti telefoną kitame kabinete, kas aiškiai parodė galios disbalansą, jog gali suvaržyti pareiškėjos galimybes naudotis telefonu. Taip pat pareiškėjai nerimą sukėlė ir užrakintos kabineto, kuriame vyko pokalbis, durys, toks D. B. elgesys taip pat rodė galios demonstravimą, vertė jaustis pareiškėją nemaloniai. Be to, pareiškėją trikdė pokalbio metu D. B. užduodami klausimai, kurie buvo visiškai nesusiję su jos kompetencijomis ar pasirengimu užimti naujas pareigas. Iš formuluojamo klausimo tono ir kitų pokalbio metu išsakytų teiginių, pareiškėja suprato, kad atsakovo vadovė iš anksto buvo nusiteikusi, kad pareiškėja nesugebės būtų nepriklausoma vien dėl to, kad yra susijusi su tarybos nariu giminystės ryšiu, nors tokiai išvadai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Po pokalbio, 2023 m. spalio 12 d. atsakovo vadovė D. B. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad neva „pokalbio rezultatai parodė, kad pretendentės (pareiškėjos) motyvacija, pareigybės lygį apibūdinančios profesinės audito proceso ir finansų valdymo kompetencijos nepakankamos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijoms vykdyti ir nepilnai atitinka įstaigos reikalavimus bei lūkesčius.“ Pabrėžė, kad Sprendime nebuvo nurodyta absoliučiai jokių argumentų, motyvų, kuo remiantis atsakovo vadovė priėmė išvadą dėl pareiškėjos netinkamumo užimti Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas yra subjektyvus, paremtas išimtinai atsakovo vadovės D. B. subjektyviu išankstiniu nusistatymu ir priešiškumu dėl to, jog pareiškėja išreiškėjo norą tobulėti ir siekti karjeros Tarnyboje. skundžiamas D. B. Sprendimas, surašytas be jokių motyvų ir argumentų, atspindi tik pačios D. B. subjektyvius įsitikinimus, nepagrįstą nusiteikimą prieš pareiškėją ir dėl to yra visiškai neteisėtas.
Sprendimas neskirti pareiškėjos į pareigas privalėjo būti tinkamai motyvuotas, t. y. jame turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos šiam Sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, tokio Sprendimo motyvai, tiesiogiai susieti su individualiomis pareiškėjos savybėmis ar kompetencijomis bei atsakovo iškeltais reikalavimais bei lūkesčiais konkursinei pareigybei, kurių neva pareiškėja nepateisino. Deklaratyvi išvada, kad neva pareiškėjos motyvacija, pareigybės lygį apibūdinančios profesinės audito proceso ir finansų valdymo kompetencijos nepakankamos konkursinėms pareigoms užimti yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atsiliepime į skundą ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Sprendimas buvo parengtas laikantis Viešojo valdymo agentūros parengtų ir paskelbtų atnaujintų (2023 m.) rekomendacijų į pareigas priimančiajam asmeniui dėl pokalbio su komisijoje geriausiai įvertintais pretendentais į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas organizavimo (toliau – Rekomendacijos) ir šių Rekomendacijų priedu Nr. 2 nustatytos motyvuoto sprendimo dėl pretendento į pareigas pasirinkimo (nepasirinkimo) turinio ir formos. Skundžiamame Sprendime yra nurodyti konkretūs pareiškėjos nepasirinkimo į Tarnybos kontrolieriaus pavaduotojos poziciją motyvai idealiai taip, kaip juos rekomenduojama išdėstyti rekomendacijų 2-uoju priedu: „Pretendentei buvo užduoti klausimai, susiję su būsimu darbu. Pokalbio rezultatai parodė, kad pretendentės motyvacija, pareigybės lygį apibūdinančios profesinės audito proceso ir finansų valdymo kompetencijos nepakankamos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijoms vykdyti ir nepilnai atitinka įstaigos reikalavimus bei lūkesčius“. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjos nuspręsta nepasirinkti į tarnybos kontrolieriaus pavaduotojo pareigas dėl to, kad 2023-10-10 vykusio pokalbio metu pareiškėja, atsakydama į klausimus, susijusius su pareigomis, į kurias pretendavo, nepademonstravo pakankamų audito proceso ir finansų valdymo kompetencijų (žinių), taip pat pakankamos motyvacijos. Pabrėžė, kad joks teisės aktas nenumato į pareigas priimančio asmens pareigos nurodyti (pacituoti) konkrečius pretendento atsakymus, kurie vertinami kaip indikuojantys nepakankamas kompetencijas ir žinias pareigoms užimti. Iš 2023-10-10 vykusio pokalbio garso įrašo matyti, kad pokalbis truko 39 minutes ir 30 sekundžių, jo metu pareiškėjai buvo užduota 12 su būsimomis pareigomis ir profesine kompetencija susijusių klausimų, pareiškėja nesugebėjo atsakyti nei į vieną su profesine kompetencija susijusį jai užduotą klausimą. Iš pokalbio turinio yra absoliučiai akivaizdu, kad pareiškėja nei teorinių, nei praktinių žinių ir/ar kompetencijos vienoje pagrindinių ir svarbiausių kontrolieriaus (jo pavaduotojo) veiklos sričių - audito planavime. Dar daugiau - pati pareiškėja pripažįsta neturinti šių kompetencijų ir nurodo, kad ketina jas įgyti, jeigu teks daryti, nors pagal kontrolieriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą akivaizdu, kad teks daryti ir prisiimti atsakomybę už veiklos rezultatus, t. y., ši pozicija skirta ne mokymuisi planuoti auditą, o audito planavimui ir atlikimui, kam Pareiškėja kompetencijų, kaip pati pripažįsta, neturi. Nurodė, kad kontrolierė, vadovaudamasi Rekomendacijomis, uždavė pareiškėjai skirtingo tipo klausimus: atviruosius, uždaruosius, tikslinamuosius, žinių, motyvacijos, elgesio ir hipotetinius. Pareiškėja pademonstravo absoliučią nekompetenciją ir žinių nebuvimą srityse, už kurias yra atsakingas kontrolieriaus pavaduotojas. Tarnybos įsitikinimu, kontrolierė absoliučiai pagrįstai sprendė, jog pokalbio rezultatai parodė, kad pretendentės motyvacija, pareigybės lygį apibūdinančios profesinės audito proceso ir finansų valdymo kompetencijos nepakankamos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijoms vykdyti ir nepilnai atitinka įstaigos reikalavimus bei lūkesčius ir tai yra pakankamas Sprendimo motyvavimas, atsižvelgiant tiek į rekomendacijas (jų 2-ąjį priedą), tiek į faktinę situaciją. Tarnybos nuomone, vertinant Sprendimo motyvacijos pakankamumą, svarbu nustatyti, ar pareiškėja iš Sprendimo turinio turėjo ir galėjo suprasti, dėl kokių priežasčių ji nepasirinkta eiti pareigas, į kurias pretendavo. Tarnybos įsitikinimu, šiuo atveju iš Sprendimo turinio yra vienareikšmiškai aišku, kad pareiškėja nepasirinkta dėl profesinių žinių, kompetencijos ir motyvacijos stokos. Sprendimas atitinka Rekomendacijas (jų 2-ąjį priedą), Sprendime yra nurodytas tiek teisinis jo pagrindas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 3 d.), tiek faktinis pagrindas (2023-10-10 vykusio pokalbio metu pareiškėjos pateikti atsakymai į klausimus); Sprendime nurodyti motyvai yra pakankami ir aiškūs, leidžiantys suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių nuspręsta Pareiškėjos nepasirinkti ir leidžiantys pareiškėjai šiuos motyvus ginčyti. Atsižvelgiat į tai, pareiškėjos skundas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.
Dėl kaltinimų pokalbio datos keitimu keletą kartų, Tarnyba paaiškina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad galutinį sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vieno pateikto pretendento priėmimo ar nepriėmimo į valstybės tarnautojo pareigas per 10 d. d. priima į pareigas priimantis asmuo, t. y., šiuo atveju kontrolierė. Galutiniam sprendimui priimti buvo organizuojamas pokalbis su pareiškėja, pirminė pokalbio data buvo numatyta 2023 m. rugsėjo 28 d. 2023 m. rugsėjo 27 d. kontrolierei oficialiai buvo diagnozuota Covid-19 liga ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kontrolierės nedarbingumas tęsėsi iki 2023 m. spalio 9 d. imtinai. Kaip matyti iš 2023 m. spalio 9 d. kontrolierės e-laiško pareiškėjai, kontrolierė žmogiškai suklydo, t. y., manė, kad 2023 m. spalio 9 d. jau gali būti darbe, nors nedarbingumas buvo nustatytas iki 2023 m. spalio 9 d. imtinai. 2023 m. spalio 9 d. kontrolierė e-laiške pareiškėjai taip ir nurodė: „truputį susimaišiau dėl biuletenio, man baigiasi šiandien, tai pokalbį dėl SK pavaduotojo perkeliu į rytojų – valanda ir data nesikeičia“. Grįžusi į darbą po ligos pirmą darbo dieną, t. y., 2023 m. spalio 10 d., 8.30 val., nepraleisdama teisės aktais nustatyto 10 d. d. termino (į kurį ligos laikas neįskaičiuojamas) Kelmės rajono savivaldybės pastate Savivaldybės kontrolieriaus kabinete kontrolierė pravedė pokalbį su pareiškėja. Tarnyba pažymi, jog iš 2023 m. spalio 10 d. vykusio pokalbio garso įrašo girdėti, jog kontrolierė bendrauja ramiai, dalykiškai ir pagarbiai, nedemonstruoja jokio išankstinio nusistatymo ir/ar priešiškumo, todėl aukščiau nurodyti pareiškėjos kaltinimai yra absoliučiai nepagrįsti. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie pokalbio metu buvusias užrakintas duris, kontrolierė patvirtina, kad duris tikrai užrakino prieš pradėdama pokalbį, tačiau toks sprendimas buvo priimtas pasitarus su pareiškėja, jai neprieštaraujant ir atsižvelgiant į tai, kad į kontrolierės kabinetą darbo valandų metu ateina žmonių bei siekiant netrukdyti pokalbio.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodė, kad ji su pareiškėjos skunde dėstomais kaltinimais kontrolierei mobingo, psichologinio smurto tariamu naudojimu prieš N. D. ir pan. kategoriškai nesutinka ir pažymi, kad šie kaltinimai atsirado po 7 pareiškėjos darbo Tarnyboje metų ir tik po to, kai tarp kontrolierės ir Kelmės rajono savivaldybės mero kilo teisinis ginčas dėl Kontrolierės atleidimo teisėtumo ir po to, kai pati kontrolierė kreipėsi į Tarybą dėl savo atžvilgiu patiriamo mobingo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos N. D. skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta į Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas pretendentės N. D. nepasirinkti, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. įvyko Viešojo valdymo agentūros organizuotas konkursas į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas. Konkurso metu į pareigas buvo atrinkta N. D.. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad galutinį sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vieno pateikto pretendento priėmimo ar nepriėmimo į valstybės tarnautojo pareigas per 10 d. d. priima į pareigas priimantis asmuo, 2023 m. spalio 10 d. įvyko pareiškėjos ir Tarnybos kontrolierės pokalbis. 2023 m. spalio 12 d. Tarnybos kontrolierė priėmė sprendimą į Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas pretendentės N. D. nepasirinkti. Sprendime nurodyta, kad „pretendentei buvo užduoti klausimai, susiję su būsimu darbu. Pokalbio rezultatai parodė, kad pretendentės motyvacija, pareigybės lygį apibūdinančios profesinės audito proceso ir finansų valdymo kompetencijos nepakankamos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijoms vykdyti ir nepilnai atitinka įstaigos reikalavimus bei lūkesčius.“
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimai susiję su jos teise stoti į valstybės tarnybą, pažymėtina, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžė, kad: nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia (be kita ko) komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).
Primintina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.); įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, todėl nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Pareiškėja, ginčydama skundžiamą sprendimą, nurodė, kad keletą kartų keičiant numatomo pokalbio su Tarnybos vadove datą buvo kuriamas neapibrėžtumo jausmas, dirbtinė įtampa. Taip pat, kad sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ reikalavimų.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka du geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Jeigu į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas po centralizuoto konkurso yra tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį negu Vyriausybės nustatytą bendrą minimalų įvertinimą, įstaigos vadovą, įstaigos vadovo pavaduotoją ir įstaigos padalinio vadovą į pareigas priimančiam asmeniui, o kai į šias pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovui Vyriausybės įgaliota įstaiga teikia tik vieną pretendentą. Galutinį sprendimą, kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, priima į pareigas priimantis asmuo. Galutinį sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vieno pateikto pretendento priėmimo ar nepriėmimo į valstybės tarnautojo pareigas priima į pareigas priimantis asmuo (11 straipsnio 3 dalis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos pokalbis su Tarnybos vadove buvo du kartus nukeltas. Tačiau, ką patvirtina byloje esantys dokumentai, tai buvo padaryta dėl objektyvių priežasčių (D. B. ligos), todėl teigti, kad nukeliant pokalbio datą buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, nėra pagrindo.
Valstybės tarnyba grindžiama, be kita ko, atsakomybės, atvirumo, sąžiningumo ir nešališkumo, viešumo ir skaidrumo principais (Įstatymo 3 straipsnis).
Teismas pažymi, kad pareiga motyvuoti administracinį sprendimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022 ir kt.).
Vertinant sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų aspektu, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan.
Nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Nors atsakovė turi tam tikrą diskreciją, priimdama sprendimus dėl vadovų (pavaduotojų) priėmimo į pareigas pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. Visgi LVAT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad realizuojant diskreciją, neturi būti paneigiami esminiai teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.) reikalavimai. Šių reikalavimų paisymas sąlygoja teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą, teisės į gynybą užtikrinimą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012). Suteikta diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės. Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Motyvuota administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą.
Be to, Aprašo 56¹ punktas aiškiai įtvirtina, kad tokioje situacijoje, kaip šioje byloje, priimamas motyvuotas rašytinis sprendimas.
Taigi šiuo atveju, tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą skundžiamą Sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, o ginčui persikėlus į teismą, apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kad teismas galėtų visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo atsakovės Sprendimo turinį, daro išvadą, kad toks Sprendimas neatitinka anksčiau nurodytų reikalavimų ir surašytas ydingai. Šiuo atveju atsakovė nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų, kas konkrečiai turėjo įtakos, kad pareiškėja nebuvo pasirinkta į Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas. Teismo vertinimu, Sprendime pateikta formuluotė, jog „Pretendentei buvo užduoti klausimai, susiję su būsimu darbu. Pokalbio rezultatai parodė, kad pretendentės motyvacija, pareigybės lygį apibūdinančios profesinės audito proceso ir finansų valdymo kompetencijos nepakankamos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo funkcijoms vykdyti ir nepilnai atitinka įstaigos reikalavimus bei lūkesčius“, yra nepakankamai informatyvi. Iš aptartos formuluotės galima daryti prielaidą, kad pretendentė buvo vertinama nurodytais aspektais – motyvacija ir profesinės kompetencijos, tačiau visiškai nėra aišku, kaip pareiškėjo buvo įvertinta šiais aspektais ir kodėl. Nors ginčijamame Sprendime pateikta teisės aktų norma (t. y. Aprašo 56¹ punktas, Vietos savivaldos 67 straipsnio 5 dalis) kaip teisinis pagrindas tokiam sprendimui priimti, tačiau jame nėra nepakankamai aiškiai ir konkrečiai atskleista, kokios konkrečiai aplinkybės turėjo įtakos atsakovės išvadai dėl pretendentės nepasirinkimo. Svarbu ir tai, kad pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Tuo tarpu iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar buvo remiamasi tais pačiais vertinimo kriterijais, ar buvo vertinamos kitos savybės, jeigu į pareigas priimantis subjektas nesutiko su vertinimo – kokiu mastu ir kodėl. Nenurodyta, kokiu būdu buvo atliktas nurodytas vertinimas, nei kokiais kriterijais buvo vadovautasi, nepaaiškinta kaip pretendentė pademonstravo nurodytas savybes. Pabrėžtina, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu, kad teismas pastebi, jog iš ginčijamo Sprendimo turinio akivaizdu, kad individuali administracinio sprendimo priėmimo argumentacija pareiškėjai negalėjo būti žinoma. Jokie Sprendimo motyvai taip pat nėra nurodyti kitame dokumente, į kurį galėtų būti pateikiama nuoroda skundžiamame akte. Paminėtina, kad LVAT nuosekliai formuoja teismų praktiką, kad viešojo administravimo subjekto atsiliepime ar procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai (net jei būtų išsamūs) ir duomenys negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad sprendimo motyvai turi būti pačiame sprendime (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Tai, jog atsakovės teiktame atsiliepime nurodyti pareiškėjai pokalbio metu užduoti klausimai bei atsakymai į juos, paaiškinant, kodėl būtent pareiškėja nebuvo pasirinkta į pareigas, negali pateisinti paties sprendimo nemotyvuotumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismui pateiktame atsakovės atsiliepime į skundą nurodyta papildoma informacija, net jei ji būtų išsami, negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad Sprendimo motyvai turi būti pačiame Sprendime ar jame nurodytuose aktuose. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju atsakovė turi pateikti jos priimtame administraciniame akte konkrečius motyvus ir argumentaciją, t. y. pareigą priimti atitinkamai sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1326-629/2024).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. spalio 12 d. sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, neatitinkantis VAĮ reikalavimų, todėl naikintinas.
Pareiškėja antru skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjos priėmimo į konkurso būdu laimėtas Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas.
Pažymėtina, kad teismui panaikinus atsakovės Sprendimą nepasirinkti pareiškėjos į pareigas, konkursas liko neužbaigtas. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju atsakovė turi pateikti jos priimtame administraciniame akte konkrečius motyvus ir argumentaciją, t. y. pareigą priimti atitinkamai sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1326-629/2024).
Likusieji proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias administracinių bylų teisenos nuostatas, matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, pagal kurį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).
Pareiškėja pateikė 2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. balandžio 23 d. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymų pateiktos teisinių paslaugų suvestinės, kuriose nurodytas pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų pobūdis (situacijos analizė, vertinimas, ginčo perspektyvumo įvertinimas, skundo argumentų rengimas, teismų praktikos peržiūra; skundo rengimas; prašymo Viešojo valdymo agentūrai dėl informacijos, aktualios ginčo sprendimui, parengimas; prašymo Viešojo valdymo agentūrai dėl konkurso stabdymo rengimas; konsultacija klientei dėl bylos nagrinėjimo eigos; susipažinimas su atsakovo ir D. B. pateiktais dokumentais; nuomonės dėl atsakovo ir D. B. prašymų rengimas bei teikimas teismui; susipažinimas su atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimais, konsultacija klientei dėl juose nurodytos informacijos, įrodymų rinkimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui; nusišalinimo nuo atstovavimo administracinėje byloje esant klientei paskirtai laikinai eiti atsakovo įstaigos vadovės pareigas rengimas; pasirengimas bylos nagrinėjimui; konsultacija klientei žodžiu, dokumento rengimas ir pateikimas teismui (prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo); konsultacija klientei žodžiu dėl taikos sutarties sudarymo; susipažinimas su klientės pateikta informacija, rašytinių paaiškinimų rengimas; pasirengimas atstovauti teisme 2024-03-07 posėdžiui; atstovavimas 2024-03-07 teismo posėdyje; dokumento koregavimas / pildymas, įgaliojimas; pasirengimas atstovauti teisme 2024-04-23; atstovavimas teisme 2024-04-23 teismo posėdyje). Nurodyta, kad iš viso pareiškėja advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 7026,17 Eur.
Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, sprendžia, kad dalis nurodytų teisinių paslaugų nėra susiję su bylos nagrinėjimu, yra perteklinės (pvz. prašymo Viešojo valdymo agentūrai dėl informacijos, aktualios ginčo sprendimui, parengimas; prašymo Viešojo valdymo agentūrai dėl konkurso stabdymo rengimas; nusišalinimo nuo atstovavimo administracinėje byloje esant klientei paskirtai laikinai eiti atsakovo įstaigos vadovės pareigas rengimas; konsultacija klientei žodžiu dėl taikos sutarties sudarymo). Įvertinusi bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (nėra nauji), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų (yra joms artima), vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, pareiškėjui priteistina suma yra mažintina iki 3 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga (žr. pvz. LVAT 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-803-1047/2024).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos N. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. spalio 12 d. sprendimą „Motyvuotas sprendimas dėl pretendento į Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas nepasirinkimo“.
Įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą iš naujo priimti administracinį aktą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas.
Priteisti pareiškėjai N. D. iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 3500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.