Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui P. K. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2008 m. vasario 5 d. tarp atsakovo P. K. ir AB DNB NORD banko (dabar – „Luminor Bank“ AS) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2402-2008-35005 (toliau – Sutartis) kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur) kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2013 m. sausio 31 d. ir mokėti 10,26 procentų metines palūkanas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas pradinei kreditorei ir liko skolingas 811,57 Eur negrąžinto kredito ir 35,07 Eur palūkanų. Pradinė kreditorė 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą užsienio bendrovei „Lindorff Oy“, Lietuvoje veikiančiai per „Lindorff Oy“ filialą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu. Įmonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė perėmė visą „Lindorff Oy“ vykdytą veiklą Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos A. T. suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas rašytiniu pranešimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės grąžinti pradinės kreditorės suteikto kredito, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 811,57 Eur negrąžinto kredito suma ir 35,07 Eur sutartinių palūkanų suma.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal Sutarties 27 punktą, atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,08 procento už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už 180 dienų, apskaičiuotus taikant 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną normą, kas reiškia, kad ieškovė gera valia sumažino prašomų priteisti delspinigių normą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 76,20 Eur delspinigių.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines procesinės palūkanos už priteistą (922,84 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 21,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 811,57 Eur (aštuonis šimtus vienuolika Eur 57 ct) negrąžinto kredito, 35,07 Eur (trisdešimt penkis Eur 07 ct) palūkanų, 76,20 Eur (septyniasdešimt šešis Eur 20 ct) delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (922,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.