Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, atsakovei I. S., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, trečiajam asmeniui S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei I. S. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovės I. S. priešieškinį ieškovei V. B. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys S. B., J. B., AB „Swedbank“, institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys J. B., AB „Swedbank“ į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. B. (1 t., b. l. 10). Jis 2008 m. lapkričio 29 d. buvo sudaręs santuoką su V. B., santuokoje turėjo dukrą E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir nesantuokinį sūnų J. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio motina atsakovė I. S. (1 t. b. l. 9, 2 t. b. l.96-98). Po jo mirties liko turtas – automobilis Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0614 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esantis 82 % baigtumo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo pripažinti mirusio sutuoktinio iki santuokos įgytą asmeninį turtą – 82 % baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir lygių dalių prezumpcijos principu padalinti pusiau, jį iš esmės pastačius santuokos metu iš santuokinių lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 str.).

CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo. Ieškovė siekia įrodyti, kad visas 82 % baigtumo gyvenamasis namas buvo pastatytas iš jos ir S. B. bendrų santuokinių lėšų, nors jis pradėtas statyti iki santuokos. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Iš šios normos matyti, kad jos taikymo sąlygos yra tokios: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Todėl, vieno sutuoktinio asmeninam turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi būti nustatytos visos trys CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Šias aplinkybes turi įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė įrodinėja, kad S. B. iš asmeninių lėšų pastatė tik namo pamatus, visi kiti darbai buvo vykdomi gavus kreditus banke, kurie buvo grąžinami iš santuokinių lėšų ir gauto gyvybės kaupiamojo draudimo, kurio įmokos taip pat buvo mokamos iš santuokinių lėšų. Nurodė, kad 2009 metais įsikėlė gyventi į neįrengtą namą, už jos giminaičių duotus pinigus apšildė ir aptinkavo namą, atliko namo aplinkos gerinimo darbus, įsirengė geoterminį šildymą. V. B. sąskaitos išrašai patvirtina, kad ji gavo pinigų iš savo giminaičių, kad jos pajamos minimalios ir jas naudojo atsiskaitinėdama maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, kuro degalinėse, tačiau nepatvirtina, kad šiais pinigais ji prisidėjo prie S. B. namo statybos pirkdama statybines medžiagas, mokėdama paskolas, draudimo įmokas ar pervesdama jam pinigus. Nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, tačiau tikėtina, kad už giminaičių duotus pinigus ji įsigijo kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką). Iš Swedbank pateiktos informacijos matyti, kad S. B. bankas pagal sutartis išmokėjo: 2007 m. gegužės 5 d. - 70000,00 Lt, 2008 m. sausio 24 d. - 14513,90 Eur, 2008 m. gegužės 13 d. – 10000,00 Eur, 2008 m. liepos 11 d. – 3000,00 Eur, 2008 m. liepos 29 d.- 20273,40 Eur. Palūkanas ir kreditus bankui jis pradėjo grąžinti 2007 m. gegužės 30 d. 2008 m. sausio 30 d., 2009 m. balandžio 30 d. ir iki 2012 m. birželio 5 d. buvo grąžinęs 12345,63 Eur (3 t., b. l. 1). Paskolų grąžinimo įmokas bankui mokėjo jis, kadangi tuo laikotarpiu dirbo ir gavo apie 3000,00 Lt atlyginimą. Paskolų gavimui jis įkeitė savo asmeninį turtą ir laiduotojų nereikėjo. Iš sąskaitų išrašų nustatyta, kad jis gautus pinigus panaudojo namo statybai, taip pat apmokėdavo ir savo sutuoktinės sąskaitas UAB Omnitel, UAB Bitė Lietuva, pervedė sutuoktinės broliui Š. P. 6500,00 Lt. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nėra galimybės pripažinti, jog nekilnojamasis turtas buvo įgytas ir iš esmės sukurtas iš santuokinių lėšų ir yra nustatytos įstatyme nustatytos sąlygos, todėl teismas konstatuoja, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė S. B. nuosavybė ir nedalintinas (CK 3.89 str.)

Atsakovė prašo pripažinti mirusio S. B. vardu registruotą turtą – du žemės sklypus ir 47 % pastatyto gyvenamojo namo, jos ir S. B. bendrąja daline nuosavybe ir lygių dalių prezumpcijos principu padalinti pusiau, jį iš esmės įsigijus ir pastačius iš bendrų lėšų jiems kartu gyvenant, jungtinės veiklos sutarties pagrindu (CK 6.969 str.)

Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, turtinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6/969 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; Nr. 3K-3-410/2011). Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.

Atsakovė prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe 89550,00 Lt vertės 311,80 kv. m. bendro ploto nebaigtos statybos (47 % baigtumas) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 20600,00 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 21100,00 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovo S. B. vardu. Atsakovė apeliuoja į tai, kad iki įsigyjant šį turtą šalys gyveno kartu kaip šeima. Ji nurodo, kad su S. B. gyveno nuo 2004 metų rudens iki 2008 metų vasaros pabaigos jos bute (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį, gyveno tik iš jos pajamų, nes S. B. iš pradžių niekur nedirbo, bendromis lėšomis 2005 m. gegužės 10 d. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir parengę žemės sklypą statybai, namą pradėjo statytis iš karto 2005 m. pavasarį. Tam tikslui iš Swedbank, AB S. B. gavo 16000,00 Lt vartojamąją paskolą, kurios laiduotoja buvo ji. Šią paskolą greitai grąžino iš bendrų lėšų ir S. B. 2007 m. balandžio 24 d. ir 2008 m. sausio 17 d. paėmė dvi paskolas jų šeimai savo vardu (2 t., b. l. 8.).

Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nes neįtikinama, kad ji 2004 - 2006 metais, gaudama vidutiniškai apie 690,00 Lt atlyginimą, buvo pajėgi išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti paskolą ir prisidėti prie statybų. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad S. B. AB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2005 m. bendrai Su S. B. ėmė paskolą, už kurią ji laidavo, o taip pat, kad iš jos gaunamų pajamų buvo grąžinama paskola. Be to iš Liteko duomenų nustatyta, kad 2007 m. atsakovė turėjo skolų už komunalines paslaugas, todėl kelia abejonių jos argumentai, kad ji ir šiuo laikotarpiu prisidėjo prie statybų ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo jokių lėšų, kuriomis galėjo prisidėti prie turto įsigijimo. Kaip atsakovė nurodė, S. B. 2014 m. rudenį buvo grįžęs iš užsienio, todėl tikėtina, kad jis turėjo santaupų. Bankas, suteikdamas jam kreditus, vertino tik jo vieno finansines galimybes. Aplinkybė, kad atsakovė prisidėjo prie statybų ruošdama pietus, savo darbu padėjo jos nepilnametis sūnus, teismo vertinimu, nereiškia, kad ji kokiu nors būdu prisidėjo prie turto įsigijimo.

Liudytojų parodymai patvirtina, kad S. B. gyveno tiek su ieškove, tiek su atsakove, tačiau nieko nepatvirtina apie jo finansinius reikalus su abiem moterimis, apie susitarimus su jomis dėl nekilnojamojo turto pirkimo, namo statybos. Atsakovė teigė, kad S. B. gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), ieškovė teigė, kad tuo pačiu laikotarpiu jie nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Tačiau iš 2005 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kredito sutarčių, notaro pažymų nustatyta, kad S. B. nuolatinės gyvenamosios vietos adresas visuomet buvo (duomenys neskelbtini). Šis faktas, patvirtina, kad S. B., kol nebuvo tikras dėl savo ateities su kuria nors moterimi, stengėsi būti savarankiškas, nepriklausomas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ir atsakovė bendraudamos su S. B. jau buvo išsituokusios, todėl tikėtina, kad nebūdamos tikros ar santykiai su juo bus įteisinti, savo minimalių pajamų į jo nekilnojamąjį turtą neinvestavo. I. S. jau (duomenys neskelbtini) susituokė su R. S.. Aišku, kad santuoka per vieną dieną nesudaroma, nes yra numatyti formalumai, kurių privalu laikytis ir pareiškimai sudaryti santuoką paduodama ne mažiau nei prieš mėnesį iki santuokos sudarymo. Tai parodo, kad jos santykiai su S. B. nebuvo tokie tvirti ir paneigia jos motyvus dėl bendro turto kūrimo ir jos piniginių lėšų investavimo į S. B. statomą namą (2 t., b. l. 99).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovui įsigyjant nekilnojamąjį turtą tarp šalių, kaip jungtinės veiklos dalyvių, nebuvo susitarimo įgyti du žemės sklypus ir statomą gyvenamąjį namą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl priešieškinis netenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Atsižvelgiant į visas byloje ištirtas aplinkybes, į tai, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimų ir neįrodė, kad S. B. įgytas nekilnojamasis turtas nėra jo asmeninė nuosavybė, ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovei V. B. atidėjo 729,84 Eur (2520,00 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, ieškovė sumokėjo 43,44 Eur (150,00 Lt) žyminį mokestį, 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi atidėjo atsakovei I. S. 425,38 Eur (1468,75 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, atsakovė sumokėjo 144,81 Eur (500,00 Lt) žyminį mokestį (t. 1, b. l. 6, 134, t. 2, b. l. 7, 15). Ieškinį ir priešieškinį atmetus iš ieškovės ir atsakovės priteistinas žyminis mokestis, kurio mokėjimas joms buvo atidėtas, ir iš kiekvienos po 28,56 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 83 str. 3 d. 86 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. B. valstybei 729,84 Eur žyminį mokestį ir 28,56 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Priteisti iš atsakovės I. S. valstybei 425,38 Eur žyminį mokestį ir 28,56 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.