Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei M. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo tvarkos pakeitimo, bei pagal atsakovės M. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. P. (toliau – ir atsakovė) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo tvarkos pakeitimo. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo tvarkos nustatymo.

2. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė: 1. Laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. P. ir K. P. (toliau – ir vaikai) tvarką, išdėstant ją sekančiai: 1.1. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš atsakovės gyvenamosios vietos, spalio, gruodžio, vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio mėnesiais; 1.2. Pirmą bendravimo dieną ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pas vaikų motiną atsakovę: 1.1.1. Kai pirma bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, ieškovas vaikus pasiima iki 10 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, vaikus pasiima tarp 17.00–18.00 val.; 1.1.2. Kai paskutinė bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą iki 10 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, tarp 17.00–18.00 val.; 1.3. Jeigu šalys bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, tai vaikas negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos ir / ar negali būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą, jei tuo metu jis serga (tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją dieną jam pasveikus); 1.4. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaikų teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaikų gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaikų ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaikais, pilnai atsako už vaikų priežiūrą, jų saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaikų interesams; 1.5. Nepilnamečių vaikų buvimo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu jis įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.6. Nepilnamečių vaikų buvimo atsakovės gyvenamojoje vietoje metu ji įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata (po ligos, traumų ir pan. laikyti vaikus pas save, kol jie pasveiks), pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.7. Nepilnamečių vaikų buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, vaikų norą bei į esamas aplinkybes; 1.8. Jeigu atsakovė dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalėtų vykdyti prievolių, numatytų 1.4 ir 1.6 punktuose, tai tokiu atveju ieškovas įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, laikydamasis 1.4 ir 1.5 punktų nuostatų; 2. Laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimo tvarką: 2.1. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovės; 2.2. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad atsakovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovo.

3. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje buvo nustatyta, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 buvo nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kuri buvo grindžiama aplinkybe, kad atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bus (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė dėl ligos grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, todėl nustatyta vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka tapo neatitinkančia faktinių aplinkybių. Ieškovo teigimu, atsakovė su juo nebendradarbiauja, ignoruoja pasikeitusias aplinkybes, dėl ko ieškovo bendravimo su vaikais teisės yra pažeidžiamos.

4. Atsakovė su prašymu nesutiko. Nurodė: ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė su juo nebendradarbiauja, nepaiso atvejo vadybininkės rekomendacijų. Jeigu teismas vertins, jog ieškovas vis tik įrodė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos manymu, ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byloje Nr.e3K-3-279-969/2019 pažymėjo, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus.

5. Pažymėjo, kad iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo pradžioje ji gydėsi onkologinę ligą, tačiau šiuo metu yra pasveikusi. Atsakovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo organizavimas yra lankstus, ji gali dirbti iš namų. Atsakovė pilnai rūpinasi vaikais, jų formaliuoju ir neformaliuoju ugdymu, jokių nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros nėra. Tuo tarpu ieškovas turi objektyviai ribotas galimybes pasirūpinti vaikais, dažnai vyksta į komandiruotes. Ieškovas yra sudaręs santuoką, su dabartine sutuoktine turi mažametį vaiką, taip pat ieškovo šeimoje auga ir dešimtmetė jo sutuoktinės dukra. Vaikai praėjusiais metais, kai jiems teko nakvoti tėvo namuose, pasakojo, kad tėvo sutuoktinė jais iš esmės nesirūpino. Kadangi ieškovas dėl darbo pobūdžio didžiąją laiko dalį praleidžia komandiruotėse, nėra tikslinga ir neatitinka vaikų interesų jų gyvenamosios vietos nustatymas kas antrą mėnesį su tėvu.

6. Atsakovė pateikė savo siūlymą nustatyti tokią laikiną ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką: 1. Ieškovas su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV) (ieškovas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos penktadienį 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.); 2. Ieškovas su vaikais bendrauja lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (ieškovas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos Šv. Kūčių dieną 16 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą pirmąją Kalėdų dieną 18 val.); 3. Ieškovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais per Šv. Velykas (ieškovas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 16 val.); 4. Šalys susitaria, kad vaikai religinių švenčių metu turi teisę bendrauti su atsakove 4 valandas arba ilgiau, jeigu dėl to susitarė šalys; 5. Ieškovas su vaikais bendrauja lyginių metų moksleivių pavasario atostogų metu bei moksleivių Kalėdų atostogų pirmas 7 dienas (įskaitant nedarbo dienas); 6. Ieškovas su vaikais bendrauja nelyginių metų moksleivių rudens atostogų metu bei žiemos atostogų metu; 7. Ieškovas su vaikais bendrauja moksleivių vasaros atostogų metu nelyginių metų liepos mėnesį, lyginių metų – rugpjūčio mėnesį; 8. Ieškovas bendravimui vaikų atostogų metu vaikus paima pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 18 val.; 9. Buvimo pas ieškovą metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis, bendrauti su atsakove, nepažeidžiant vaikų dienos režimo; 10. Buvimo pas atsakovę metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis, bendrauti su ieškovu, nepažeidžiant vaikų dienos režimo; 11. Vaikų buvimo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu jis įsipareigoja rūpintis vaikų psichine, fizine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda, reikalingomis priemonėmis, užtikrinti kitus būtinus vaikų poreikius, tinkamai organizuoti saugų vaikų laisvalaikį; 12. Klausimus, susijusius su vaikų poreikiais, priežiūra, šalys įsipareigoja spręsti tarpusavyje komunikuodamos telefonu ir / ar elektroniniu paštu (nė vienas iš tėvų neturi teisės neatsakyti į kito tėvo paklausimus, susijusius su vaikų priežiūra, poreikiais, problemomis, šalys įsipareigoja į SMS pranešimus reaguoti nedelsiant); 13. Bet kurio iš tėvų ligos laikotarpiu, jeigu dėl to sergančiajam kyla problemų prižiūrėti vaikus, kitas tėvas turi nedelsiant pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais; 14. Tuo atveju, jei ieškovas bus išvykęs darbo reikalais ir negalės asmeniškai betarpiškai rūpintis vaikais, atsakovė privalo nedelsiant pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki ieškovas asmeniškai betarpiškai galės su jais bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką; 15. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina;16. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas; 17. Kiekvienas iš tėvų turi teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje ir kitose šventėse; 18. Jei yra neatitikimų tarp bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarkos ir bendravimo tvarkos kitu metu, taikoma bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarka; 19. Šalys abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę susitarti dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.

7. Pasisakydama dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti laikino išlaikymo priteisimo tvarka neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos bei sąžiningumo principo. Atsakovės teigimu, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi, net jei būtų nustatyta „50:50 procentų laiko“ laikina bendravimo tvarka, iš ieškovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas – šiuo atveju po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

8. Ieškovas nesutiko su atsakove, kad jis neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Pagal šiuo metu galiojančią Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi nustatytą vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, vaikai su juo susitinka ir jo priežiūroje būna kiekvienais lyginiais metais vaikų ugdymo procese skiriamų vasaros atostogų laikotarpiu nuo gruodžio 20 d. iki vasario 1 d. bei kiekvienais nelyginiais metais nuo sausio 5 d. iki vasario 15 d., įskaitant kelionėje praleistą laiką. Pagal šią nustatytą tvarką ieškovas turi teisę su vaikais bendrauti tik vieną kartą per metus. Tokia galiojanti tvarka neatitinka nei ieškovo, nei vaikų interesų, kadangi neužtikrinamas pakankamas vaikų ryšys su tėvu.

9. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad jis turi objektyviai ribotas galimybes pasirūpinti vaikais, kadangi dažnai vyksta į komandiruotes, o nebūdamas namie, negali pats vaikais betarpiškai pasirūpinti. Nurodė, kad jis yra įmonės vadovas, pats organizuoja įmonės veiklą ir sprendžia, kada jam vykti į komandiruotę, o kada siųsti kitą įmonės darbuotoją. Teismui nustačius kitokią tvarką, jis be problemų suderins savo išvykas į komandiruotes su naujai apibrėžtais bendravimo su vaikais reikalavimais.

10. Ieškovas, siekdamas su atsakove kompromiso, sutiko siūlomą tvarką modifikuoti taip, kad jo bendravimo su vaikais mėnesiai lyginiais metais nesutaptų su nelyginių metų mėnesiais, todėl prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1. Laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išdėstant ją sekančiai: 1.1. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš atsakovės gyvenamosios vietos, 2023 m. spalio, gruodžio, 2024 bei kitų lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais, 2025 bei kitų nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais; 1.2. Pirmą bendravimo dieną ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pas vaikų motiną atsakovę: 1.1.1. Kai pirma bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, ieškovas vaikus pasiima iki 10 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, vaikus pasiima tarp 17.00–18.00 val.; 1.1.2. Kai paskutinė bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą iki 10 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, tarp 17.00–18.00 val.; 1.3. Jeigu šalys bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, tai vaikas negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos ir / ar negali būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą, jei tuo metu jis serga (tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją dieną jam pasveikus); 1.4. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaikų teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaikų gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaikų ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaikais, pilnai atsako už vaikų priežiūrą, jų saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaikų interesams; 1.5. Vaikų buvimo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu jis įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.6. Vaikų buvimo atsakovės gyvenamojoje vietoje metu ji įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata (po ligos, traumų ir pan. laikyti vaikus pas save, kol jie pasveiks), pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.7. Vaikų buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, vaikų norą bei į esamas aplinkybes; 1.8. Jeigu atsakovė dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalėtų vykdyti prievolių, numatytų 1.4 ir 1.6 punktuose, tai tokiu atveju ieškovas įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, laikydamasis 1.4 ir 1.5 punktų nuostatų; 2. Laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimo tvarką: 2.1. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna ieškovo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovės; 2.2. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna atsakovės gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ji teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovo.

11. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. skyriaus specialistui lankantis ieškovo namuose nustatė, jog name yra visi patogumai, namai tvarkingi, švarūs, vaikai turi savo erdves poilsiui ir mokymuisi, atskirus kambarius. Skyrius pateikė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas gali būti taikytas dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išsprendžiant konkrečius klausimus, kurie yra susiję su bendravimo tvarka tam, kad būtų užkirstas kelias galimiems konfliktams ateityje. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas dalyje dėl išlaikymo vaikams teikimo taikytinas, tačiau, skyriaus nuomone, išlaikymas priteistinas kiekvienam vaikui atskirai įvertinus jų individualius poreikius.

12. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius2) pateiktoje išvadoje dėl atsakovės atsiliepime pasiūlytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi vaikų nuomonė, tačiau reikia atsižvelgti ir į atsakovės pasiūlymus. Darė išvadą, kad, nustačius ieškovo siūlomą vaikų su tėvais bendravimo tvarką, atsižvelgiant ir į atsakovės siūlymus, vaikų interesai nebūtų pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1. Laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išdėstydamas ją sekančiai: 1.1. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas juos iš atsakovės gyvenamosios vietos, 2023 m. lapkričio, 2024 bei kitų lyginių metų vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais, 2025 bei kitų nelyginių metų sausio, kovo, gegužės, liepos, spalio, gruodžio mėnesiais; 1.2. Pirmą bendravimo dieną ieškovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pas vaikų motiną atsakovę: 1.1.1. Kai pirma bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, ieškovas vaikus pasiima tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, vaikus pasiima tarp 17.00–18.00 val.; 1.1.2. Kai paskutinė bendravimo diena yra viena iš savaitgalio dienų ar šventinė diena, vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą tarp 9.00–10.00 val., o visais kitais atvejais, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, tarp 17.00–18.00 val.; 1.3. Jeigu šalys bendru sutarimu nenusprendžia kitaip, tai vaikas T. P. negali būti paimtas iš jo gyvenamosios vietos ir / ar negali būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą, jei tuo metu jis serga (tokiu atveju vaikas yra paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją dieną jam pasveikus), jei K. P., būdamas pas ieškovą suserga, jis grąžinamas gyventi pas atsakovę kol pasveiks, nekompensuojant jo pas motiną išbūto laiko kitu laiku (tuo atveju ieškovas įpareigojamas kompensuoti / sumokėti vaiko gydymui patirtas išlaidas pagal jų dydį patvirtinančius vaistų įsigijimo kvitus); 1.4. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaikų teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą tėvą apie visus svarbius vaikų gyvenimo įvykius, įskaitant, bet neapsiribojant informavimu apie vaikų ligas ar su vaiku susijusius nelaimingus atsitikimus, rūpinasi vaikais, pilnai atsako už vaikų priežiūrą, jų saugumą, ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaikų interesams; 1.5. Nepilnamečių vaikų buvimo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu ieškovas įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.6. Nepilnamečių vaikų buvimo atsakovės gyvenamojoje vietoje metu ji įsipareigoja rūpintis vaikų fizine ir psichine sveikata (po ligos, traumų ir pan. laikyti vaikus pas save, kol jie pasveiks), pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose kompiuterius, ausines ir pan.), užtikrinti visus kitus būtinus vaikų poreikius; 1.7. Nepilnamečių vaikų buvimo vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje laikotarpiu kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be jokių apribojimų visomis ryšio priemonėmis bei tiesiogiai, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, vaikų norą bei į esamas aplinkybes; 1.8. Jeigu vienas iš tėvų dėl ligos negalėtų vykdyti prievolių, numatytų 1.4 ir 1.6 punktuose, kitas tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, laikydamasis 1.4 ir 1.5 punktų nuostatų (šiuo atveju susirgęs tėvas, negalintis vykdyti prievolių, numatytų 1.4 ir 1.6 punktuose, apie tai nedelsiant turi informuoti kitą tėvą, kuris per įmanomai trumpiausią laiką nuo pranešimo gavimo turi pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais), šiame punkte numatytu atveju išlaidos, susijusios su vaikų sveikata, mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda (turėti namuose vaikams reikalingus drabužius, higienos priemones), ugdymu (turėti namuose mokymosi priemones, kompiuterius, ausines ir pan.) tenka tam iš tėvų, pas kurį vaikai apgyvendinami laikotarpiui iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais, ir nereikalaujant išlaikymo vaikams iš sergančiojo tėvo; 1.9. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina, o Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas; 1.10. Vaikai savo gimimo dienas švenčia to tėvo namuose, pas kurį tuo metu jiems tenka gyventi, suteikiant kiekvienam iš tėvų teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje, jeigu to pageidauja vaikas; 1.11. Kiekvienam iš tėvų suteikiama teisė dalyvauti ir kitose vaikų šventėse, vykstančiose ne tėvų namuose (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.); 2. Laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatė nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimo tvarką: 2.1. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovės; 2.2. Tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad atsakovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovo.

14. Nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje buvo nustatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/2019 buvo nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kuri buvo grindžiama aplinkybe, kad atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta bus (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei grįžus nuolat gyventi į Lietuvą, teismo nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka tapo neatitinkančia faktinių aplinkybių.

15. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas vertino, kad šiuo metu pasikeitė aplinkybės, kurios buvo nustatytos Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5906-570/201, nustatant vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, t. y. šiuo metu atsakovė nebegyvena (duomenys neskelbtini), o gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), todėl teismo nutartimi nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais neužtikrina pakankamo vaikų ryšio su ieškovu.

16. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas nustatė tėvų ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgęs į ieškovo prašomą taikyti patikslintą bendravimo tvarką, įvertinęs atsakovės išsakytas pastabas, vaikų nurodytus pageidavimus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad šalių gyvenamosios vietos ir vaikų ugdymo įstaigos yra tame pačiame mieste. Taigi, iki bus išnagrinėta byla, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais tvarką, vadovaudamasis „50:50 procentų laiko“ modeliu bei nustatė, kad tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovas teikia vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovės, o tuo laikotarpiu, kai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad atsakovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovo.

17. Išaiškino šalims, kad pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, jos bet kurioje proceso stadijoje turi teisę reikšti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Atskirajame skunde atsakovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį dalyje, kurioje numatyta: laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimo tvarką: tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna ieškovo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovės; tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad atsakovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovo, nustatant, kad: laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyti tokią nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimo tvarką: priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. P. po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. P. po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismo nustatyta išlaikymo tvarka nėra sąžininga, racionali, nekoreliuoja su kasacinio teismo praktika.

18.2. Teismas nutartyje nenustatė, kad tėvas turi mokėti už vaikų lankomus būrelius ir ugdymą, rinkliavas mokykloje, jog turi pareigą pirkti reikalingus atnaujinti daiktus (pavyzdžiui kuprinę, kūno kultūrai reikalingą aprangos komplektą ir pan.). Nutartyje taip pat nėra nurodyta, kad tėvas turi dengti sveikatos išlaidas, vaikams reikalingų dokumentų gamybą. Pareiga apmokėti visus išvardintus poreikius tenka atsakovei. Anot apeliantės, net esant nustatytai laikinai „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkai, iš ieškovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas, šiuo atveju po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

18.3. Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas su vaikais bendraus 2023 m. lapkričio mėnesį, o paskui tik 2024 m. vasario mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovė abu vaikus turės išlaikyti du mėnesius iš eilės iš savo vienos pajamų, negaunant iš ieškovo visiškai jokio išlaikymo.

18.4. Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad: „jeigu K. P., būdamas pas tėvą suserga, vaikas grąžinamas gyventi pas motiną, kol pasveiks, nekompensuojant jo pas motiną išbūto laiko kitu laiku. Tuo atveju tėvas įpareigojamas kompensuoti / sumokėti vaiko gydymui patirtas išlaidas pagal jų dydį patvirtinančius vaistų įsigijimo kvitus“. Tai reiškia, kad atsakovė viena turės tenkinti absoliučiai visus sergančio vaiko poreikius, o ieškovas kompensuos už šį laikotarpį išimtinai tik vaiko gydymui patirtas išlaidas pagal jų dydį patvirtinančius vaistų įsigijimo kvitus. Tuo tarpu kitų išlaidų (maistui, komunalinėms paslaugoms, transportavimui į gydymo įstaigą, higienos išlaidų ir t.t.) nekompensuos – šių išlaidų apmokėjimas pagal skundžiamą nutartį tenka tik atsakovei.

18.5. Skundžiama nutartimi iš esmės atsakovei nustatyta akivaizdžiai didesnė finansinė vaikų išlaikymo našta, nors jokių pagrindų tokiam vaikų išlaikymo paskirstymui nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Visos nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas nenustatė atsakovei didesnės finansinės vaikų išlaikymo naštos. Pareigą teikti išlaikymą vaikams teismas abiem tėvams paskirstė vienodai. Vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų.

19.2. Atsakovė bando sukurti įspūdį, kad jai teismas priskyrė ilgesnį bendravimo su vaikais laikotarpį nei ieškovui, ir tokiu būdu įtvirtino didesnę vaikų išlaikymo naštą. Ieškovas su atsakove nesutinka. Teismas nustatė atsakovės bendravimą su vaikais per dviejų iš eilės einančių mėnesių (šiuo atveju gruodžio ir sausio) laikotarpį tik tam, kad šalių bendravimo su vaikais mėnesiai lyginiais metais nesutaptų su nelyginių metų mėnesiais (dėl tų pačių priežasčių ieškovui taip pat yra nustatytas bendravimo su vaikais laikotarpis du mėnesius iš eilės – rugpjūčio, rugsėjo).

19.3. Atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovas vengia prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo ir dėl to jai teks didesnė išlaikymo našta. Pažymi, kad jis vaikams skirtą išlaikymą mokėjo atlikdamas pavedimus į atsakovės banko sąskaitą. Pinigų suma, kurią atsakovė iš ieškovo gavo kaip vaikams skirtą išlaikymą, viršijo teismo nustatytą išlaikymo dydį, įskaitant išlaikymo indeksavimą. Be to, ieškovas tenkino vaikų poreikius pirkdamas jiems reikalingus daiktus, apmokėdamas vaikų ugdymo paslaugas (bendra suma – 681,83 Eur). Ieškovas apmoka vaikų ryšio paslaugas, užsakė ir nupirko baldus vaikų kambariams (kaina 3 440 Eur), vaikams reikalingus daiktus taip pat pirko ir jo sutuoktinė. Iš jos banko sąskaitos buvo sumokėta 1 326,46 Eur už kompiuterinę įrangą ir 342,91 Eur už rūbus bei avalynę. Ieškovas pagal sūnaus T. gyvybės draudimo sutartį kas mėnesį moka 28,96 Eur įmokas, o pagal sūnaus K. investicinio gyvybės draudimo sutartį – 49,55 Eur įmokas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

21. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos įrodymus: 2023 m. vasario 7 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo kopiją, banko sąskaitos išrašo (išlaikymo mokėjimų istorijos) kopiją, išskaitymų iš darbo užmokesčio suvestinės kopiją, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymo kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymo (M. P.) kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymo (antstolei) kopiją, 2023 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymo (antstolei) kopiją, kasos kvito dėl 269,99 Eur sumos už monitorių ir garantinį aptarnavimą kopiją, 2023 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymo (KTU gimnazijai) kopiją, 2023 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymo (188,56 Eur) kopiją, 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymo (94,85 Eur) kopiją, 2023 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymo (103,99 Eur) kopiją, R. P. 2023 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymo (28,14 Eur), 2023 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymo (56,97 Eur), 2023 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymo (69,24 Eur), 2023 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymo (188,56 Eur), 2022 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymo (1 326,46 Eur) kopijas, investicinio gyvybės draudimo įmokų mokėjimo istorijos kopiją, gyvybės draudimo įmokų mokėjimo istorijos kopiją, sąmatos (vaiko spinta) kopiją, sąmatos (vaikino spinta) kopiją, Telia sąskaitų už 2023 m. birželį ir rugsėjį kopijas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai nors ir yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, tačiau jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui savalaikiai, kadangi teikiami įrodymai buvo sudaryti iki priimant skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nepriimtini į bylą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis nustatė, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 23 d. Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame, be kita ko, prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1191-329/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo ir K. P. nustatytą laikiną bendravimo bei teikiamo išlaikymo tvarką (kuria buvo numatyta, kad tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovės; tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad atsakovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovo), nustatant tokią pakeistą išlaikymo tvarką: laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, priteisti iš ieškovo sūnui K. P. laikiną išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę.

25. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi šią atsakovės prašymo dalį tenkino ir pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – ieškovo teikiamo išlaikymo sūnui K. P. tvarką. Teismas minėta nutartimi nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas priteisė iš ieškovo sūnui K. P. laikiną išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirdamas atsakovę. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 12 d.

26. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties dalies, susijusios su laikino išlaikymo teikimo tvarka nepilnamečiams vaikams T. ir K. P. iš ieškovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad klausimas dėl K. P. laikinai teikiamo išlaikymo yra išspręstas įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl T. P. laikino išlaikymo teikimo tvarkos, o apeliacinį procesą dėl K. P. laikino išlaikymo teikimo tvarkos nutraukia CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl ginčo esmės

27. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

28. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

29. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

30. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo pateiktą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų K. ir T. P. gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo tvarkos pakeitimo / nustatymo. Ieškovas teismui pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų ir tėvų bendravimo bei teikiamo išlaikymo tvarką. Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko, todėl pateikė savo siūlymą dėl laikinos bendravimo ir išlaikymo tvarkos nustatymo.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tokios pozicijos laikėsi atsižvelgęs į ieškovo prašomą taikyti patikslintą bendravimo tvarką, įvertinęs atsakovės išsakytas pastabas, vaikų nurodytus pageidavimus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas. Teismas nustatė tėvų ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką vadovaudamasis „50:50 procentų laiko“ modeliu bei nustatė, kad tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad ieškovas teikia vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš atsakovės, o tuo laikotarpiu, kai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad atsakovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš ieškovo. Būtent su šia teismo nutarties dalimi atsakovė ir nesutinka. Jos teigimu, teismo nustatyta išlaikymo tvarka nėra sąžininga, racionali, nekoreliuoja su kasacinio teismo praktika. Apylinkės teismas nutartyje nenustatė, kad ieškovas turi mokėti už vaikų lankomus būrelius ir ugdymą, rinkliavas mokykloje, kad turi pareigą pirkti reikalingus atnaujinti daiktus. Šiuo atveju pareiga apmokėti visus išvardintus poreikius tenka vienai atsakovei. Anot apeliantės, net esant nustatytai laikinai „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkai, iš ieškovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas, šiuo atveju po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija.

32. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje buvo nustatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, taip pat buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš ieškovo, kas mėnesį mokant po 150 Eur, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikai sulauks pilnametystės. Taip pat byloje yra pateiktas šalių parašais patvirtintas 2022 m. gruodžio 21 d. susitarimas dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų pakeitimo. Minėto susitarimo 4 punkte šalys susitarė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2748-802/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2. punktu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimo tvarką: tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna tėvo gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad A. P. teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš M. P.; tuo laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje, laikoma, kad M. P. teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, ir nereikalauja išlaikymo vaikams iš A. P.. Nors šalys sutarė, kad šis susitarimas dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų pakeitimo įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria jis bus patvirtintas įsiteisėjimo dienos, tačiau šioje byloje apeliacijos objektu tapusi nustatyta laikina išlaikymo tvarka yra analogiška nurodytai susitarime, kurią atsakovė patvirtino savo parašu. Nors ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo, tačiau iš jos visgi galima daryti išvadą, kad atsakovę susitarime aptarta ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaikais bei išlaikymo jiems teikimo tvarka ją tenkino.

33. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina išlaikymo teikimo vaikams tvarka yra neracionali, nesąžininga. Priešingai, nors apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, jog ieškovas turėtų mokėti periodines ar vienkartines įmokas, t. y. už vaikų lankomus būrelius ir ugdymą, rinkliavas mokykloje, kad turi pareigą pirkti reikalingus atnaujinti daiktus ir kt., tačiau iš nustatytos laikinos išlaikymo tvarkos yra akivaizdu, jog pareigą teikti išlaikymą vaikams teismas abiem tėvams paskirstė vienodai. Šiuo atveju esant nustatytam „50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliui, T. P. faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, todėl atitinkamai tiek ieškovas, tiek ir atsakovė tuo laiku, kai su jais yra vaikas, tenkina jo poreikius, patirdami atitinkamas išlaidas (pavyzdžiui, jeigu vaikui yra reikalingos pratybos, nauja sportinė apranga, reikalinga sumokėti įmokas už būrelius ar kitas rinkliavas, tuo metu, kai vaikas yra pas ieškovą, būtent ieškovas ir apmoka minėtas išlaidas, o ne atsakovė). Analogiška situacija yra ir tada, kai vaikas yra pas atsakovę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas išimtinai iš vieno ieškovo pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei reikštų tėvų teisių ir pareigų disbalansą.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

35. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nutarties dalies, susijusios su K. P. laikino išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimu, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį.

Apeliacinį procesą dėl nutarties dalies, susijusios su K. P. laikino išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimu, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.