Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui I. V. (I. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo nuomone, netinkamų maudymosi sąlygų LAVL dušuose. Paaiškino, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. periodiškai buvo gydomas LAVL, kurioje dušai yra avarinės būklės, neatitinka higienos normų ir tai sukėlė pareiškėjui baimę ir pasišlykštėjimą, pažemino jo orumą. Pažymėjo, kad lubos dušuose surūdiję, plytelės suskilusios, apkalkėję ir slidžios, nes nėra valomos. Dušo patalpa yra skirta 4 asmenims, tačiau veikia tik vienas vandens čiaupas, be to, tarp vandens čiaupų nėra sienelių. Maudymuisi skirta tik 20 min. vieną kartą per savaitę, todėl visi 4 asmenys nespėdavo nusiprausti ir dėl to kildavo nervinė įtampa, minėtos aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepasitikėjimą savimi, baimę. Be to, dėl nešvaros dušuose atsirado odos liga, reikia vartoti vaistus.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų maudymosi dušuose sąlygų LAVL.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas 5 kartus: nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. liepos 12 d., nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2014 m. balandžio 4 d., nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. kovo 27 d. ir nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. birželio 26 d. Minėtais laikotarpiais galiojusios HN 76:2010 39 p., be kita ko, buvo nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. Pagal Taisyklių 258 p. nuteistiesiems turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, taigi tai iš esmės atitinka Taisyklių reikalavimus. Tačiau teismas pažymi, formalus Taisyklių laikymasis neužtikrina realios galimybės nusiprausti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nurodė, kad jis į dušą buvo vedamas ne vienas, nors dušo patalpoje veikė tik vienas dušas iš keturių, be to, keturiems asmenims buvo suteikta tik 20 min. nusiprausti. Pažymėtina, kad LAVL šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepaneigė. Taigi darytina išvada, kad vienam asmeniui skirtos 5 min. nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę yra nepakankamas laikas, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjui buvo suteikta Taisyklių 258 p. įtvirtinta galimybė nusiprausti.

Dėl švaros ir HN 76:2010 reikalavimų laikymosi LAVL dušuose teismas pažymi, kad LAVL pateikti darbų priėmimo aktai nepaneigia pareiškėjo nurodomų pažeidimų, kadangi remonto darbai atlikti po pareiškėjo gydymosi LAVL arba keli metai iki jam lankantis LAVL. Be to, pareiškėjas nurodė, jog buvo vedamas į psichiatrijos skyriaus dušą, kurio remonto darbai buvo atliekami tik po pareiškėjo paskutinio apsilankymo LAVL (b. l. 57–58).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog, nors Pacientų naudojimosi dušu tvarkoje, patvirtintoje LAVL direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-65, nustatytos dušų valymo procedūros, tačiau LAVL nepateikė jokių įrodymų, kad tokių procedūrų yra laikomasi, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nešvaros dušuose nėra paneigti.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė Taisyklių 258 p. ir HN 76:2010 reikalavimų pažeidimą. Sutrinktina, kad neturėjimas galimybės bent vieną kartą per savaitę tinkamai pasinaudoti dušu, kuris atitinka higienos normų reikalavimus, sukėlė pareiškėjui jo nurodomus nepatogumus. Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad dėl minėtų pažeidimų jis susirgo ir odos liga, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas alerginis kontaktinis dermatitas (b. l. 11), tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ši alerginė liga sukelta būtent pareiškėjo nurodomų sąlygų dušuose, tuo labiau, kad pareiškėjui rekomenduojama vengti dažnai plautis rankas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų LAVL dušuose galėjo patirti diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus jo laikymo LAVL metu. Tačiau teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Vertinant pareiškėjo patirtų nepatogumų dydį, pažymėtina, kad prastos sąlygos LAVL dušuose nelaikytinos ilgalaikiu poveikiu, kadangi pareiškėjas LAVL gydėsi 5 kartus po 1–2 savaites, taigi į dušus buvo vedamas daugiausiai apie 7 kartus. Byloje nėra kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl dušų sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų sąlygų LAVL dušuose, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo I. V. (I. V.) teisė tinkamai pasinaudoti dušu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.