Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1994-03-03, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyv. D. P. g. 9-30, Šilalėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2016 m. gruodžio 26 d., 8 val. 48 min., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (2,58 promilių) girtumo laipsnis, kuriam taip pat atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sankryžoje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į akmeninę tvorą. 2012-12-20 jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka bei neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora, žmonės nenukentėjo.

Tokiais veiksmais M. Š. pažeidė KET 5, 9, 14, 127, 238 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Š. kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažino visiškai, sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

M. Š. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje surinkta rašytine medžiaga: Tauragės apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. J. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, asmens blaivumo testu ir kt. (b. l. 1-22).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnis numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas 3000 litų (869 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Bauda sumokėta 2015 m. vasario 2 d., tačiau vairuotojo pažymėjimas negrąžintas. ATPK 36 straipsnis nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas.

Taigi, formaliai esanti situacija atitiktų ATPK 130² straipsnio reglamentavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimu M. Š. buvo pripažintas padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, kuris buvo inkriminuotas būtent dėl to, kad asmuo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu jau buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir vėl 2016 m. vasario 21 d. pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl antrą kartą jis negali būti baudžiamas už tą pačią veiką pagal ATPK 130² straipsnį. Šiuo nagrinėjamu atveju M. Š. veika atitinka ATPK 129 straipsnio dispoziciją, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuotina iš ATPK 130² straipsnio į ATPK 129 straipsnį.

Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, nurodydami, kad neperkvalifikavus veikos, būtų pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo principas), kuris reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Įstatymų leidėjas būtent ATPK 130 ² str. 2 d. normos, t.y. dėl pakartotinumo jau nubaustam pagal ATPK 130 ² str., nepriėmė, atitinkamai ATPK 130 ² str. dispozicija reikalauja ankstesnių nuobaudų dėl padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d., 4 d., 5 d., 127 str. 3 d., 129 str., bet nėra ATPK 130 ² str. normos (Kauno apygardos teismo 2013-11-25 nutartis byloje Nr. ATP-1222-508/2013).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvieji M. Š. veikos požymiai: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, turto sugadinimas, yra įrodyti visiškai. M. Š. už tai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, nors aukščiau teismas pasisakė, jog pastaroji veika turėtų būti perkvalifikuota į ATPK 129 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal savo sudėtį ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytas pažeidimas apima ATPK 129 straipsnio dispozicijoje numatytą pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą M. Š. veika kvalifikuotina tik pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole M. Š. buvo pareikštas kaltinimas už vairavimą transporto priemonę būnant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, turto sugadinimą, kaltinimas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo keičiamas, tiesiog suklysta kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką.

Be to, byloje įrodyta, jog M. Š. vairavo neįregistruotą ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį, todėl šios jo veikos teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, kuris už M. Š. padarytus nusižengimus numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numato tokias pat arba griežtesnes nuobaudas, todėl pagal ANK šios M. Š. veikos neperkvalifikuojamos. Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizuotas transporto priemonių vairavimas, esant vidutiniam girtumo laipsniui (nuo 1,5 prom.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl M. Š. padaryti teisės pažeidimai tinkamai kvalifikuoti pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 3 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 10 d. transporto priemonė, kuria padarytas pažeidimas, nuosavybės teise priklauso M. Š.. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad M. Š. anksčiau net 2 kartus yra baustas už automobilio vairavimą neblaiviam, be to ne kartą baustas administracine tvarka ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtinas automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Už ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus, skirtinos nuobaudos sankcijų ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

M. Š. prašo teismo išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, kadangi yra nedirbantis. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 2 dalis nustato, jog, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Konstatuotina, kad skirtina bauda yra labai didelė, todėl tenkintinas M. Š. prašymas ir baudos sumokėjimas išdėstytinas per 12 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 - 288 straipsniais, teismas

nutaria:

M. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 € (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai M. Š. paskirti 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išdėstyti M. Š. paskirtos 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudos sumokėjimą per 12 (dvylika) mėnesių, kas mėnesį sumokant po 120 € (vieną šimtą dvidešimt eurų) baudą, paskutinį mėnesį sumokant 128 € (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus). Baudos mokėjimą pradėti skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Kiekviena baudos dalis turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16064239946 ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.