- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- II-42-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00577-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- D. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant pareiškėjui – nukentėjusiajam D. L., atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos atstovei R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. L. skundą dėl 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos nutarimo, kuriuo V. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 2 dalį ir nubausta 50 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos (toliau Institucija) nutarimu V. B. pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 15 val. V. B. priklausančios avys buvo palaidos, lakstė D. L. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), trypė D. L. priklausančią pievą, tuo V. B. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 8,9, 8.10 punktus (toliau Skundžiamas nutarimas).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas D. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimą, V. B. veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Įpareigoti V. B. atlyginti D. L. patirtą 106 eurų žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad Institucija netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, susijusias su ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Institucija nepagrįstai V. B. veiksmus perkvalifikavo į ANK 346 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. B. priklausančios avys buvo palaidos, lakstė D. L. priklausančiame žemės sklype, ko pasėkoje sutrypė D. L. priklausančią pievą. Taigi, pati Institucija pripažino žalos padarymo faktą – sutryptą pievą, tačiau V. B. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad ir V. B. nagrinėjant bylą pripažino, kad nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad jos avys nepatektų į kitas privačias valdas. Tarp V. B. veiksmų ir žalos padarymo yra priežastinis ryšys, todėl jos veika turi būti perkvalifikuojama pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2018 m. spalio 9 d. V. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą V. B. veiksmai buvo perkvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjant bylą buvo imtasi priemonių nustatyti galimai padarytos žalos dydį, tačiau negauta duomenų, patvirtinančių turtinės žalos dydį. 2018 m. lapkričio 6 d. Institucija atidėjo sprendimo priėmimą iki D. L. apskaičiuos padarytos žalos dydį, tačiau duomenys apie patirtą žalą Institucijai pateikti nebuvo. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmeniui ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatoma ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.
Nukentėjusysis D. L. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nuo kaimynų neprižiūrimų avių kenčia eilę metų. Avys nuolat ateina į jo sklypą, daržus, naikina medelius, daržoves. Kaimynams ir jis ir jo velionis tėvas sakydavo dėl palaidų avių, tačiau jie neragavo, todėl teko kviesti policiją. Ir po 2018 m. rugsėjo 19 d. pas jį buvo atėję kaimyno avys. 2018 m. rugsėjo 19 d. avių padaryta žala matosi jo pateiktose nuotraukose. Apgraužtų medelių atsodinti nereikėjo. Jis juos, panaudodamas priemones, aprišo ir laukia pavasario. Tada paaiškės ar reiks juos persodinti. Nors šiai dienai medelių persodinti nereikia, jis vis tiek reikalauja atlyginti medelių kainą. Medelius aprišo ir purškė įsigytomis priemonėmis po to kai įsigijo priemones, t, y. žiemą po 2018 m. gruodžio 13 d.
Atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo ištrūkusios jos avys, tačiau per tą laiką nuotraukose užfiksuotų medžių apgraužti negalėjo. Tuos medžius galėjo apgraužti ir zuikiai. Sutiktų atlyginti žalą, susijusią su priemonių įsigijimu, t. y. 39 eurus. Ji nebuvo nuėjusi į kaimyno sodą, tačiau žmonės jais sakė, kad D. L. sodo neatsodino, medžiai tie patys likę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl veikos kvalifikavimo
V. B. Skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusysis skundu ginčija V. B. veiksmų kvalifikaciją, nurodo, kad V. B. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sukėlusius grėsmę asmens turtui, sveikatai, gyvybei. Tuo tarpu ANK 346 straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė įtvirtinta už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Taigi, siekiant tinkamai kvalifikuoti asmens veiksmus, kuriais pažeidžiami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimai, būtina nustatyti, ar dėl šių pažeidimų kilo grėsmė asmens turtui, sveikatai, gyvybei ar dėl šių veiksmų atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaip ir kiti administracinio nusižengimo sudėties elementai, taip ir pasekmės turi būti įrodytos ANK 569 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini), buvo ištrūkusios V. B. priklausančios avys. Šių aplinkybių neginčija atsakomybėn patrauktas asmuo, jas patvirtina nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, savo pareiškimuose teisėsaugos institucijoms, savivaldybės komisijai. Teismas pažymi, kad dėl ištrūkusių avių kilo reali grėsmė asmens turtui: palaidos avys galėjo sunaikinti, apgadinti augalus, gėlynus ir pan. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. B. avys būtent 2018 m. rugsėjo 19 d. apgraužė nukentėjusiojo D. L. sodinukus byloje nėra. Priešingai, bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis D. L. parodė, kad nuo kaimynų neprižiūrimų avių kenčia eilę metų. Avys nuolat ateina į jo sklypą, daržus, naikina medelius, daržoves. Ir po 2019 m. rugsėjo 19 d. kaimyno avys buvo atėję į jo sodą. Taigi, iš pačio nukentėjusiojo parodymų neaišku, kada tiksliai atsirado jo skunde nurodyti ir foto nuotraukose užfiksuoti medelių apgadinimai. Pats nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, kad būtent 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo apgadinti sodinukai. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog būtent V. B. priklausančios avys apgraužė D. L. sodinukus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, kintantys priklausomai nuo užduodamų klausimų. 2018 m. rugsėjo 19 d., pareiškime Vilniaus rajono policijos komisariatui nukentėjusysis D. L. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 15 val., kaimyno avių banda, būdama be priežiūros atėjo į jo sklypą, ištrypė deklaruojamą pievą, apgadino sodą ir suėdė daržą. Padaryta žala 500 eurų (b. l. 12). Nagrinėjant bylą Institucijoje, D. L. 2018 m. lapkričio 2 d. rašte „Dėl patirtos žalos“, be kita ko nurodė, kad jo sodo derlius niokojamas daugiau kaip 5 metus kaimyno avių bandos. Suniokotas kasmet sodinamas daržas (agurkai, morkos, burokėliai, kopūstai). Atbėgę kaimynų palaidi šunys pastoviai puola mūsų pririštą šunį. Kaimynai ištraukė pažymėtos namų valdos žemės sklypo teritorijos riboženklius (b. l. 50). Skunde dėl Institucijos nutarimo jau nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. kaimynų avys sunaikino 3 vienetus slyvų, 3 vynuoges, 2 obelis. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis nurodė, kad apgraužtus sodinukus patepė įsigytu tepalu ir aprišo rudenį, tačiau Institucijos atstovei atkreipus dėmesį, kad iš byloje esančio čekio matyti, kad priemonės pirktos 2018 m. gruodžio 13 d., jau po Skundžiamo nutarimo priėmimo, pasitaisė ir nurodė, kad vis dėl to sodinukus aprišo žiemą. Taigi, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad būtent V. B. priklausančios avys ir būtent 2018 m. rugsėjo 19 d. apgadino nuotraukose užfiksuotus nukentėjusiojo sodinukus, nėra pagrindo pripažinti, kad V. B. veiksmai sukėlė ANK 346 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasekmes. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, kurios paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, Institucija V. B. veiksmus pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį kvalifikavo tinkamai.
Dėl žalos atlyginimo
Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato civilio ieškinio pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Kadangi padaryta žala nėra preziumuojama, ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis D. L. nurodė, kad skunde kaip sunaikinti nurodyti sodinukai – 3 vienetai slyvų, 3 vynuogės, 2 obelys – šiuo metu nėra sunykę, jie aprišti žiemai, ir tik pavasarį paaiškės, ar juos reiks atsodinti (vietoje augusių pasodinti naujus). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimu metu D. L. skunde nurodyta žala dėl sodinukų sunaikinimo dar nėra kilusi. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad priemones sodo augalams prižiūrėti už 39 eurus D. L. pirko 2018 m. gruodžio 13 d. (b. l. 9), t. y. jau po Skundžiamo nutarimo priėmimo. Bylą nagrinėjant Institucijoje nukentėjusysis šių išlaidų kaip patirtos žalos dėl V. B. elgesio nenurodė, kas teismui kelia abejones šių išlaidų pagrįstumu ir ryšiu su byloje nagrinėjamu įvykiu. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti iš V. B. nukentėjusiojo nurodytas pinigines sumas kaip žalos atlyginimą.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nukentėjusiojo D. L. skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo D. L. skundas atmestinas, jo prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkinti nėra pagrindo.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundą atmesti.
Nukentėjusiojo prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.