Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui L. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, jam neatvykus buvo skirta bauda, o neatvykus ir į sekantį teismo posėdį, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. CPK 246 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai šalies dalyvavimas pripažintas būtinu ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių. Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis numato konkrečius atvejus, kada teismas gali priimti sprendimą už akių. Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Tačiau priimdamas spendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008), o esant sudėtingoms ir/ar prieštaringoms aplinkybėms, kai teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės, teismas neprivalo priimti sprendimo už akių (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010-12-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1361-56/2010). Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą - tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka. Nagrinėjant bylą įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Šiuo atveju nagrinėjamoje situacijoje siekiant įvykdyti pagrindinę Konstitucijos pagrindu teismui priskirtą funkciją – vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnio nuostatos), teismas sprendžia, jog sprendimas už akių neturėtų būti priimamas, o byla nagrinėjama iš esmės priimant sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, nes, kaip nurodyta to paties straipsnio 2 dalyje, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6000 Lt neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl to, kad atsakovas tėvą paliko likimo valiai ir net neatvyko į jo laidotuves. Jai teko vienai rūpintis sergančiu tėvu, atsisakyti darbo, patirti nemažai finansinių išlaidų tėvo gydymui, slaugymui, priežiūrai, dokumentų tvarkymui, vėliau laidotuvėms ir mišioms.

Kaip jau minėta, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad vienas iš vaikų nesirūpino sergančiu tėvu įstatymai nenumato, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkinamas.

Be to, nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas sutinka su ieškove, kad vaikai turi pareigą rūpintis savo tėvais, tačiau ši atsakovo pareiga yra prieš tėvą, o ne prieš ieškovę, t.y. ieškovės atžvilgiu atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6647,78 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: 1827 Lt, (½ dalis) tėvo Privalomojo sveikatos draudimo, gydymo ir kt. išlaidos, 1028 Lt (½ dalis) laidojimo išlaidų, 443 Lt (½ dalis) išlaidų po tėvo laidotuvių vežimėlio grąžinimui ir vieno ir trijų mėnesių mišioms, o taip pat 3351,01 Lt (½ dalis) negautų pajamų, kurias būtų gavusi ieškovė, jeigu nebūtų dėl tėvo priežiūros priversta išeiti iš darbo.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, į atlygintiną turtinės žalos sumą įtrauktinos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, tam, kad būtų galima priteisti ieškovės prašomą turtinę žalą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalą, kuri yra jų pasekmė. Kaip jau minėta, atsakovas nevykdė savo pareigos prieš tėvą juo rūpintis, tačiau jokių pareigų prieš ieškovę jis neturėjo, todėl jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu, o tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 3351,01 Lt (½ dalis) negautų pajamų negali būti tenkinamas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog P. C. negalėjo prižiūrėti kiti asmenys, kad ieškovės išėjimas iš darbo buvo būtinas ir kad ji šį klausimą derino su atsakovu.

Teismo vertinimu, pagrįstas ieškinio reikalavimas dėl tėvo gydymo išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina moralinę vaikų pareigą globoti savo tėvus senatvėje, be to, pagal CK 3.205 straipsnio nuostatas, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Byloje nustatyta, kad P. C. po 2011 m. gruodžio 2 d. traumos sunkiai susirgo, jam buvo nustatytas 85 proc. nedarbingumas ir jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Taigi nėra abejonės, kad atsakovas, kaip P. C. sūnus, privalėjo rūpintis savo neįgaliu pripažinto tėvo slauga ir priežiūra. Byloje pateikti įrodymai, jog tėvo vaistams, jo priežiūrai, būtiniems tėvo dokumentams sutvarkyti ieškovė išleido 3654 Lt, kuriuos ji sumokėjo vykdydama pareigą rūpintis savo tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad abu vaikai, tiek ieškovė, tiek atsakovas, turėjo pareigą vienodai rūpintis tėvu, teikti jam išlaikymą, o šią pareigą vykdė tik ieškovė ir jai teko dvigubai didesnė našta, t. y. ji apmokėjo ir atsakovui tenkančią išlaikymo dalį, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1827 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo. Juolab, kad atsakovas kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1028 Lt laidojimo išlaidų ir nurodo, kad kadangi atsakovas kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, jis privalo padengti pusę laidojimo išlaidų. Taigi, byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam paveldėtojui, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į kitus paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, tais atvejais, kai vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Taigi, tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, ir atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovei jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį, t. y. 1028 Lt laidojimo išlaidų, kurias sudaro ½ išlaidų atėmus gautą laidojimo pašalpą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 443 Lt (½ dalis) išlaidų po tėvo laidotuvių vežimėlio grąžinimui ir vieno ir trijų mėnesių mišioms. Teismo nuomone, šios išlaidos iš atsakovo neturėtų būti priteisiamos, nes jos nėra būtinos ir nepriskiriamos laidojimo išlaidoms. Jos priklauso nuo asmenų tikėjimo, moralinių įsitikimų ir pan., todėl teismas negali įpareigoti atsakovą atlyginti šias išlaidas, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis netenkinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė sumokėjo 379 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovo ieškovei priteisiama 87 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 900 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės byla buvo nagrinėjama net 6 teismo posėdžiuose, t. y. atsakovui tinkamai įteikus teismo šaukimus ir net jo dalyvavimą pripažinus būtinu, jis neatvyko į teismo posėdžius ir juos reikėjo atidėti, dėl ko didėjo ieškovės atstovavimo išlaidos, nes į visus teismo posėdžius vyko advokatas, iš atsakovo priteistina didesnė atstovavimo išlaidų suma, t. y. 600 Lt. Kadangi atsakovas nevyko į teismo posėdžius ir jam buvo nuolat siunčiami šaukimai, iš priteisiama 31,06 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2855 Lt turtinės žalos, 87 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31,06 Lt valstybės naudai pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.