- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-1361-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus Visuomenės parapsichologijos akademijos, Vilniaus Visuomenės
- Atsakovas
- J. J., P. S.
Teisėjas A. Juknevičius Proc. sprendimo kategorijos:116.5;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus Visuomenės parapsichologijos akademijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo Vilniaus Visuomenės parapsichologijos akademijos prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagal ieškovo Vilniaus Visuomenės parapsichologijos akademijos ieškinį atsakovams J. J. ir P. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademija su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų P. S. ir J. J. solidariai, P. S. paimtus ir negražintus 25 076,98 Lt ir 51 714,26 Lt turėjusius būti kasoje atsakovo atleidimo iš darbo dieną, viso 76 791,24 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas, nuo laiku negrąžintų sumų ir nuo kasoje turėjusių būti atleidžiant P. S. bei neperduotų pinigų iki ieškinio pareiškimo t.y. 15977,09 Lt, įstatymo nustatytas palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė J. J. Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos rektorės pareigas ėjo nuo 2005-07-01 iki 2006-09-17. Vilniaus Visuomeninės Parapsichologijos akademijos steigėjų-narių susirinkime 2006-07-04 rektoriumi išrinktas S. P., o J. J. įpareigota ne vėliau kaip per tris darbo dienas išrinktam akademijos rektoriui perduoti visus akademijos dokumentus, turtą ir pinigines lėšas. Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos 2006-09-16 įsakyme, kuriuo J. J. atleista iš rektorės pareigų jai buvo įsakyta perduoti visus dokumentus: antspaudą, turtą ir pinigines lėšas, tačiau nutraukus darbo sutartį J. J. išsinešė ir neperdavė naujai išrinktam rektoriui akademijos dokumentų, įskaitant ir finansinių dokumentų, akademijos antspaudo, materialaus turto bei akademijos lėšų nors daugelį kartų buvo raginama tai atlikti. Dalį dokumentų atsakovė ieškovui perdavė po metu nuo jos atleidimo iš darbo, o kitos dalies dokumentų, tarp jų ir visų kasos pinigų bei kasos inventorizavimo dokumentų atsakovė neperdavė iki šiol. Atsakovas P. S., pas ieškovą buchalteriu dirbo laikotarpiu nuo 2003-06-02 iki 2006-07-12. Atsakovas laikotarpiu nuo 2005 metų sausio mėnesio 5 d. iki jo atleidimo iš darbo, iš akademijos kasos pagal kasos išlaidų orderius nuolat paimdavo pinigus, kurių dalies panaudojimas nepagrįstas jokiais dokumentais, o pinigai nustatyta tvarka į kasą negražinti. P. S. jo atleidimo iš darbo dienai buvo paėmęs iš akademijos kasos ir negrąžino 25 076,98 Lt, nors kasoje turėjo būti 51714,26 Lt. Tuo atsakovas pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, bei kitus teisės aktus reglamentuojančius buhalterinę veiklą. Atsakovė J. J., būdama rektore taip pat buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos ir kasos operacijų taisyklių reikalavimų užtikrinimą akademijoje. Atsakovės žala akademijai pasireiškė tuo, kad ji būdama juridinio asmens vadove kuriai buvo pavesta disponuoti akademijos turtu ir lėšomis bei organizuoti finansinę veiklą neužtikrino, kad akademijos pinigai nebūtų nuolat imami ne akademijos tikslams, neužtikrino, kad be pagrindo paimti akademijos pinigai skubiai būtų grąžinti. Nutraukiant darbo sutartį su J. J., pažeisdama aukščiausio akademijos valdymo organo- susirinkimo nutarimą (2006-07-04 protokolas) naujai išrinktam rektoriui neperdavė kasos dokumentų ir joje esančių pinigų. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose privalo atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui. Remiantis Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalimi solidarioji skolininkų pareiga reziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksniais padarytos žalos atlyginimu. Atsakovai akademijos pinigus įgijo be teisinio pagrindo ir tyčia, todėl privalėjo juos grąžinti asmeniui kurio sąskaita tai įgyta t.y. ieškovui ir sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (Ieškinys grindžiamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymu, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis,Civilinio Kodekso 6.6 str., 6.37 str.. 6.210 str. 1d., 6.237 str.. 6.240 str., LR CPK 83 str. 3d., 84 str. 88 str., 98 str., 145 str. l d. l ir 3 punktais, 285 str.,).
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta ikiteisminio tyrimo medžiaga; priteiti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovo argumentai dėl negražintų daiktų, bei finansinių dokumentų, materialaus turto ir piniginių lėšų nepagrįsti, nes šis klausimas išspręstas įsiteisįjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-380-723/2008. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atleidžiant P. S. iš darbo jo paimtų ir negražintų pinigų likutis buvo 25 076,98 Lt, o kasoje turėjo būti 51 714,26 Lt suma, nes nurodytos sumos nepagrįstos tinkamais įrodymais. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas dėl tų pačių atsakovės veiksmų kreipėsi ir į policiją, todėl teismas turėjo pagrindą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą remiantis Civilinio proceso kodekso 163 straipsniu, kol bus išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Atsakovas P. S. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad išeinant iš darbo pas ieškovą atsakovui pretenzijos reiškiamos nebuvo, o kasos knygoje lėšų likutis buvo 27,99 Lt. Be to, ieškovas nepateikė teismui visų būtinų buhalterinių dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas apie teismo posėdį tinkamai pranešęs šalims ir ieškovo atstovams į teismo posėdį neatvykus, tenkino atsakovo atstovų prašymą ir byloje 2010 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d.), kuriuo ieškinį atmetė. Iš ieškovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos, atsakovų J. J. ir P. S. naudai priteisė po 1512 Lt atstovavimo išlaidų; iš ieškovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos valstybės naudai priteisė 26,15 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ieškovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos reikalavimo užtikrinimui areštuojant atsakovams J. J. ir P. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 92768,33 Lt sumai.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė šiuos įrodymus: kasos piniginių lėšų suvestinę, palūkanų paskaičiavimą, J. J. darbo sutartį, 2006-09-16 įsakymą, 2006-07-04 protokolą, 2003-06-02 įsakymą Nr. 136, 2006-07-12 įsakymą, Kasos knygą, kasos išlaidų orderius, Raštą Nr. 10-18-7-764,Finansinės buhalterinės dokumentacijos pridavimo aktus, išrašą iš banko sąskaitos l egz., išrašą iš kasos knygos, SEB banko pažymą, VĮRC raštas 2008-12-17 Nr. R(5,1.32)-4, antstoliui pateikti atsakymai apie sąskaitas bankuose. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatavo, kad atlikus formalų įrodymų vertinimą remiantis Civilinio proceso kodekso 285 straipnio 2 dalimi, ieškinys pagal jo pagrindą, dalyką bei pateiktus rašytinius įrodymus negali būti patenkintas, todėl jį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademija pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nurodė, kad teismo sprendimo už akių nuorašas ieškovams išsiųstas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų dienų terminą, todėl ieškovui liko mažiau laiko parengti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovo atstovai į teismo posėdį neatvyko, nes buvo įsitikinę, jog teismo posėdis turėjo įvykti ne kovo 18 d., o balandžio 19 d. Apie tikslią teismo posėdžio datą ieškovai sužinojo tik gavę teismo sprendimą už akių. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovai pasirašė tuščiame lape, o 2010 m. vasario 24 d. nutartis, kuria byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2010 m. kovo 18 d. ieškovui ir jo atstovei įteikta nebuvo. Ši nutartis buvo gauta jau priėmus teismo sprendimą už akių, todėl dėl įvykusios klaidos prašė tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kaip aplinkybes galėjusias įtakoti teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, ieškovas nurodė, tai, kad atsakovams dirbant pas ieškovą jie darė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl ieškovas patyrė žalą, dėl kurios atlyginimo kreipėsi į teismą. Byloje akivaizdus neteisėto lėšų panaudojimo ir jų švaistymo pavyzdys: P. S. atsiliepime rėmėsi aplinkybe jog kasos pinigai buvo naudojami benzinui pirkti, tuo tarpu vienintelis ieškovo automobilis tuo metu buvo nurašytas, todėl išlaidos benzinui, plovyklai ir kitos su automobilio priežiūra susijusios išlaidos nurašytos neteisėtai, tuo padarant žalą ieškovui. Už kasos lėšas buvo įsigyti įvairūs daiktai, kurių J. J. naujai išrinktam rektoriui neperdavė, todėl įsigyjant prekes ir jų neapskaitant pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovai įsigytus daiktus panaudojo ne ieškovo interesų tenkinimui bet asmeninei naudai gauti. Pagal 2006 m. kasos pajamų orderį Nr. 126 išmokėta 5400 Lt suma, mokėjimo paskirtis ,,poilsio bazė ,,Pailgis“, tačiau renginį organizavo ne ieškovo, o J. J. įsteigta viešoji įstaiga ,,Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas“, kuri renginį apmokėjo iš ieškovo lėšų. Atsakovų darbo metu apskaitos dokumentai buvo taisomi, autoriniai atlyginimai mokami neaiškiais pagrindais, įrodymų jog jie pasiekė pajamų gavėjus nėra. Negalima nustatyti kai kurių pinigų gavėjų duomenų, nors autoriniai atlyginimai turėjo būti išmokami pagal kasos pajamų orderius, o ne pagal žiniaraščius, todėl autoriniai atlyginimai buvo išmokėti neteisėtai. Išmokėtų autorinių atlyginimų suma nuo 20 000 Lt iki 30 000 Lt per mėnesį visiškai neatitiko ieškovo galimybių ir neatnešė jam pajamų.Teismas priimdamas sprendimą už akių nurodė ieškovo pateiktus dokumentus, tačiau be minėtų dokumentų, atsakovo prašymu per teismo raštinę buvo pateikti papildomi įrodymai, kurių sprendime teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas 2010 m. vasario 24 d. parengiamojo posėdžio metu atsisakė prijungti prie bylos ieškovo pateikiamus dokumentus, nors jų prijungimui neprieštaravo atsakovų atstovas, todėl teismo atsisakmas tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos ir jų nebuvimas byloje įtakojo teismo nepagrįstą teismo išvadą, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Priimdamas sprendimą už akių teismas priteisė atsakovų naudai 3024 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau toks sprendimas prieštaraują LR Advokatų tarybos rekomendacijoms Nr. 1R-85, nes atsakovų atstovas byloje dalyvavo ne nuo pradžių, nerengė nė vieno procesinuio dokumento, dalyvavo dviejuose parengiamosiuose teismo posėdžiuose bei teismo posėdyje kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, todėl advokato indėlis byloje buvo minimalus.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovams atnaujintas terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Atsiliepimas
Atsakovai J. J. ir P. S. atsiliepimu į pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ieškovės atstovei apie teismo posėdį skirtą 2010 m. kovo 18 d. buvo žinoma. Apie teismo posėdį ieškovo atstovei buvo pranešta tinkamai 2010 m. vasario 24 d. Pastabos dėl teismo posėdžio protokolo pareikštos nebuvo. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui. Be to su pateiktu prašymu nebuvo pateikti jokie konkretūs įrodymai leidžiantys abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu. Priimdamas 2010 m. kovo 18 d. sprendimą už akių teismas įvertino ieškovų pateiktus įrodymus ir nepripažino, jog jie leidžia tenkinti ieškinį, todėl pagrįstai pripažino ieškinį nepagrįstu ir atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, jog jis pasirašė tuščiame popieriaus lape nepagrįsti ir nelogiški, nes šalys apie sekančio posėdžio laiką ir vietą buvo supažindintos pasirašytinai, teismo posėdžio laikas suderintas su ieškovo atstove advokate, todėl teismas konstatavo, jog į teismo posėdį vykusį 2010 m. kovo 18 d. ieškovo atstovai neatvyko be svarbių, pateisinamų priežasčių (CPK 287 str. 2 d. 3 p.). Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sprendė, jog ieškovai nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismo vertinimu vien ieškovų neatvykimo į teismą aplinkybė nesudarė pagrindo naikinti teismo sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademija atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad teismo posėdis 2010 m. kovo 18 dieną buvo praleistas dėl klaidingo ieškovo įsitikinimo, kad teismo posėdis vyks 2010 m. balandžio 19 d. Ieškovai ruošėsi teismo posėdžiui ir ketino jame dalyvauti, tačiau dėl klaidos jį praleido. Atsakovės J. J. kaltė dėl turto pasisavinimo iš esmės pripažinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu, todėl atsakovės kaltė netinkamai elgiantis su ieškovo turtu nustatyta. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas be pagrindo nevertino J. J., kaip ieškovo vadovės elgesio ir jos kaltės remiantis Civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatomis, bei jos vengimo vykdyti ieškovo steigėjų-narių 2006 m. liepos 4 d. susirinkimo įpareigojimo perduoti ieškovo kasą. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių sąlygojančių teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Prašyme dėl sprendimo už akių pateiktas akivaizdus neteisėto lėšų panaudojimo ir jų švaistymo pavyzdys: P. S. atsiliepime rėmėsi aplinkybe jog kasos pinigai buvo naudojami benzinui pirkti, tuo tarpu vienintelis ieškovo automobilis tuo metu buvo nurašytas, todėl išlaidos benzinui, plovyklai ir kitos su automobilio priežiūra susijusios išlaidos nurašytos neteisėtai, tuo padarant žalą ieškovui. Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodyta, jog už kasos lėšas buvo įsigyti įvairūs daiktai, kurių J. J. naujai išrinktam rektoriui neperdavė, todėl įsigyjant prekes ir jų neapskaitant pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovai įsigytus daiktus panaudojo ne ieškovo interesų tenkinimui bet asmeninei naudai gauti. Be to, teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo skirti ekspertizę byloje bei be jokio pagrindo atsisakė priimti ieškovo pateikiamus papildomus dokumentus, tokiu būdu parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimui iš esmės nebuvo tinkamai pasirengta. Teismas nepasisakė dėl didelių advokato išlaidų priteisimo atsakovų naudai.
Atsakovai J. J. ir P. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamąją teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Ieškovai į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių bei nepateikė įrodymų jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl pagrindo peržiūrėti 2010 m. kovo 18 d. teismo sprendimo už akių nėra teisinio pagrindo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą, teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo atstovo neatvykimu į teismo posėdį, netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pažeidė tokio sprendimo priėmimo tvarką (CPK 262 str. 2 d., 285 str., 2 d.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas ieškovo pareiškimą dėl teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, nes apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo žinoma ir apie tai buvo informuotas pasirašytinai teismo posėdžio vykusio 2010 m. vasario 24 d., taip pat nurodė, jog teismui nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai galintys turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsisakė ieškovų prašymą tenkinti. Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo argumentais nesutinka.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš 2010 m. vasario 24 d. teismo posėdžio protokolo, ieškovo atstovė buvo pasirašytinai supažindinta, jog kitas teismo posėdis įvyks 2010 m. kovo 18 d. (b.l. 69, T2). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nurodė, kad sumaišė teismo posėdžio laiką ir manė, jog posėdis įvyks 2010 m. balandžio 19 d., todėl į teismo posėdį neatvyko dėl klaidos.
Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuvos agrogrupė“ v UAB „Vilbana“).
Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis numato konkrečius atvejus, kada teismas gali priimti sprendimą už akių. Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Tačiau priimdamas spendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v UAB „Modesta“), o esant sudėtingoms ir/ar prieštaringoms aplinkybėms, kai teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės, teismas neprivalo priimti sprendimo už akių.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustačius abi Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti grindžiamas tokiais įrodymais kurie kelią abejonę teismo priimto sprendimo, kuriuo galimai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. dienos nutartis Nr. 3K-3-131/2006).
Kaip seka iš ieškovo pateikto pareiškimo dėl 2010 m. kovo 18 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas rėmėsi aplinkybėmis galinčiomis įtakoti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Prašydami peržiūrėti teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą ieškovai nurodė, kad atsakovas P. S. naudojo lėšas benzinui pirkti bei darė kitas išlaidas susijusias su automobilio technine būkle, kai tuo tarpu vienintelis ieškovo automobilis tuo metu buvo nurašytas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal 2006 m. kasos pajamų orderį Nr. 126 išmokėta 5400 Lt suma, mokėjimo paskirtis ,,poilsio bazė ,,Pailgis“, tačiau renginį organizavo ne ieškovo, o J. J. įsteigta viešoji įstaiga ,,Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas“, kuri renginį apmokėjo iš ieškovo lėšų. Ieškovų nuomone teismas neįvertino autorinių atlyginimų mokėjimo pagrįstumo ir nepasisakė dėl atsakovų padarytų teisės aktų pažeidimų nurodytų ieškinyje bei pareiškime dėl teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Taigi, sprendimą už akių galima priimti tik visapusiškai ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei nustačius faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytų aplinkybių galėjusių sąlygoti teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą nenagrinėjo jų netyrė bei skundžiamoje nutartyje ir priimtame 2010 m. kovo 18 d. sprendime už akių dėl jų nepasisakė. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, nepasisakė, ar pakanka byloje įrodymų tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas sprendžiant kilusį šalių ginčą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą už akių ir atmesdamas ieškinį, teismas neatliko net ir formalių byloje esančių bei ieškovo pareiškime dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo nurodytų įrodymų bei argumentų vertinimo. Pirmos instancijos teismas apsiribojo apibendrintais teiginiais apie ieškovo pareiškimo argumentų nepagrįstumą bei nenurodė jokių teisinių argumentų ir nepadarė išvadų pagrįstų byloje nustatytais duomenis dėl ieškovo pareiškime nurodytų argumentų nepagrįstumo. Šis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimas ir šio pažeidimo nurodymas atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, remiantis Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalimi, buvo pakankamas pagrindas teismo sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija ieškovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos atskirąjį skundą tenkina ir pripažįsta, kad nutartyje nurodyti ieškovo procesinių teisių pažeidimai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei teismo sprendimą už akių, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Ieškovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-374-647/2010 panaikinti. Ieškovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą už akių, panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus rajono apylinkės teismui.