Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo bylą, kurioje

S. C. (S. C.) a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, vedęs, dirbantis pagal patentą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. atiduotos teismui privataus kaltinimo tvarka kaltinant tuo, kad jis nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, kad:

jis 2011 m. vasario 7 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. B. į veido dešinę pusę, pagriovė ant žemės bei rankomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarė jam poodines kraujosruvas galvos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaros juosmens srityje kairėje pusėje, kairio žasto apatiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, kairės alkūnės srityje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad nurodytu kaltinime laiku konflikto nebuvo, jam atrodo, kad konfliktas vyko sausio pabaigoje. Jis atvažiavo į statybos darbų objektą, esantį (duomenys neskelbtini), V. B. jį apkaltino, kad jis paėmė E. pinigus. Dėl to įvyko konfliktas, jo kiti darbuotojai nematė, nes žodinis konfliktas vyko antrame aukšte. Tačiau jam E. N. pasakė, kad pinigus atiduos, kai bus pabaigti darbai. Jis nukentėjusiojo nemušė, pabaigė darbus, gavo pinigus ir išvažiavo. Išvažiavo ir V. B.. Jokių sužalojimų ant jo kūno jis nematė. Kodėl nukentėjusysis jį apkalba – nežino, tačiau melagingai praneša, kad jis nukentėjusįjį sumušė.

Nukentėjusysis V. B. patvirtino privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes ir parodė, kad tarp jo ir kaltinamojo 2011 m. vasario 7 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini), pastatytame name, antrame aukšte įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir C.. Konfliktas įvyko statomo objekto antrame aukšte. Pirmame aukšte dirbo kiti darbininkai. Jie girdėjo konfliktą. Konflikto metu kaltinamasis jam sudavė kumščiu du smūgius į smakrą, nuo ko jis nukrito, tada C. užšoko jam ant nugaros ir daužė per galvą. Nuo gulėjimo ant žemės buvo nubrozdinimai, galvoje buvo sužalojimai. Jis pasakė kaltinamajam, kad paduos jį į teismą, šis vėl puolė jį gąsdinti. Jis iškvietė policiją. Policija atvyko po dviejų valandų. Vėliau kreipėsi į medikus dėl sužalojimų sunkumo nustatymo. Kai atvyko policija, kaltinamasis jau buvo išvykęs. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, reikalauja moralinės žalos ( b.l. 69-70).

Policijos komisariato gautoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklaustas kaip liudytojas 2011-02-09 d. V. B. nurodė, jog kaltinamasis pargriovė jį ant žemės ir pradėjo daužyti į įvairias kūno vietas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 3-4 lapas). Privataus kaltinimo skunde nukentėjusysis nurodė, kad S. C. vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, pargriovė ant žemės ir kumščiais mušė į įvairias kūno vietas (b.l.1-2).

Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl ko iškelta ši byla jam yra žinoma. Kada tai įvyko jam sunku pasakyti, jis veda išlaidų žurnalą, kur nurodyta, kad paskutinis atsiskaitymas buvo sausio mėnesį, tą dieną sumokėjo pinigus, todėl tikrai įvykis negalėjo būti vasario 7 dieną. V. dieną prieš konfliktą jam skambino ir klausė, kodėl atidavė pinigus savo draugui. Jis pasakė susitikti ir su abiem atsiskaitys. Girdėjo kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis apsižodžiavo, o jis (liudytojas) rado nebaigtų darbų ir pasakė, kad nesumokės, kol darbai nebus pabaigti iki galo. Kai grįžo iš E. (tai kaimynas, kuris gyvena už trijų namų), jis atsiskaitė, ir S. paprašė jį pavežti. V. atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Po to karto jie daugiau nebuvo susitikę, jo objekte daugiau nedirbo. Jokių sumušimo žymių ant nukentėjusiojo jis nematė. Konfliktas įvyko pirmame aukšte (b.l 70).

Vertindamas privataus kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta nustatyta, kad 2011 m. sausio- vasario mėnesį (tikslus laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas) tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) objekte, kuriame buvo atliekami statybos darbai, įvyko žodinis konfliktas. Tačiau byloje nėra neginčytinų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad konfliktas įvyko būtent kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2011 m. vasario 7 d. Kaltinamasis paaiškino, kad konfliktas negalėjo būti vasario 7 d., t.y. jo žmonos gimtadienio išvakarėse, o liudytojas E. N. teisme paaiškino, kad konflikto dieną buvo atsiskaityta už darbus su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, jis veda išlaidų žurnalą, kuriame paskutinis atsiskaitymas buvo 2011 m. sausio mėnesį, todėl įvykis negalėjo būti vasario 7 dieną. Esant tokiems parodymams ir nepateikus kitų įrodymų, teisminio nagrinėjimo metu konflikto dienos nėra galimybės nustatyti.

Nukentėjusysis ir kaltinamasis pripažįsta tarp jų buvus konfliktui, nurodo tą pačią konflikto kilimo priežastį, vietą, aplinkybes apie tai, kad kiti asmenys konflikto patalpoje nebuvo ir jo nematė, tačiau tolesnes ginčo aplinkybes ir V. B. ir S. C. nurodo skirtingai: nukentėjusysis V. B. teigia konflikto metu buvęs sužalotas ir patyręs skausmą, o kaltinamasis S. C. aiškina fizinio smurto nenaudojęs, po konflikto, pabaigęs darbus, nukentėjusysis iš objekto išvažiavo su savo mašina, sužalojimų ant jo kūno nematė.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t.y. tam, kad konstatuoti nusikalstamą veiką, asmens veiksmuose būtina nustatyti veiką, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis veika yra išreikštas žodžiais „mušdamas ar kitaip smurtaudamas“. Šie žodžiai reiškia fizinį poveikį kito žmogaus kūnui, kūno audinių ar organų vientisumo sutrikdymą. S. C. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nors inkriminuojamas įvykis vyko statybos objekte, niekas šio įvykio nematė. Tai teismo posėdyje patvirtino ir pats nukentėjusysis V. B., parodęs, kad niekas nematė to, kaip jam kaltinamasis sudavė smūgius, kiti žmonės buvo pirmame aukšte, girdėjo konfliktą. Nors byloje yra pateikta specialisto išvada (b.l. 3-4), kurioje nurodyta, kad V. B. padaryta poodinės kraujosruvos galvos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaros juosmens srityje kairėje pusėje, kairio žasto apatiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, kairės alkūnės srityje, paveikus kietais bukais daiktais, t.y. nežymiai sutrikdyta sveikata, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011-02-07 d., tačiau vien padarytų sužalojimų faktas nėra pagrindas pripažinti, kad juos padarė būtent S. C..

Nukentėjusysis teigia, kad iš karto po įvykio 2011-02-07 d. iš savo telefono 8-610-20745 (b.l. 70) skambino ir kvietė policiją, tačiau iš Bendrosios pagalbos centro nepavyko gauti duomenų, patvirtinančių tokius nukentėjusiojo parodymus (b.l. 102). Policijos pateiktoje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2) yra V. B. pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, jog jį sumušė S. C., bet nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kad būtent S. C. skunde nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas negali tikėti vien tik nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nevienodi ir nenuoseklūs, o būtent: ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklaustas liudytoju nukentėjusysis teigia buvęs pargriautas ant žemės ir mušamas, privataus kaltinimo skunde nurodė kitokias aplinkybes, t.y., kad S. C. pirma jam kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, po to pargriovė ant žemės ir mušė, o teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė dar kitokias aplinkybes, t.y. kad S. C. jam sudavė kumščiu du smūgius į smakrą, nuo ko jis nukrito, tada C. užšoko jam ant nugaros ir daužė per galvą. Teismo abejones sustiprina ir ta aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu nepavyko tiksliai nustatyti įvykio, kurio metu nukentėjusysis galimai buvo sumuštas, datos, t.y., kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo būtent vasario 7 d., o ne sausio mėnesį, kaip paaiškino liudytojas E. N..

Pažymėtina tai, jog nors specialisto išvada ir buvo nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog sužalojimus nukentėjusiajam 2011-02-07 d. padarė būtent S. C.. Nukentėjusiojo parodymams prieštarauja liudytojo E. N. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, o įrodymų, pašalinančių šias abejones nepateikta. Konflikto nematė nei vienas liudytojas, todėl teismo nuomone, nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent kaltinamasis padarė privataus kaltinimo skunde nurodytą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bylos nagrinėjimo metu pašalinti abejonių nepavyko ir nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, leidžiančių pripažinti tiesioginį priežastinį ryšį tarp galimų S. C. smūgių ir atsiradusių padarinių, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir jis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str. teismas, -

nusprendė:

S. C. (S. C.) dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.