Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu skirta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pakeista neatliktos bausmės dalimi ir T. M. paskirti galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. birželio 1 d.

Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, sulaikius T. M. dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo, nuspręsta ją panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. M. piniginėms lėšoms – 50 Eur (penkiasdešimčiai eurų) – paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus – 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuspręsta grąžinti T. M.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefonus: „Samsung“ su SIM kortele, „Samsung Galaxy“ su SIM kortelėmis („Ežys“ ir „Pildyk“, „Le Eco Le Pro3“ su SIM kortele, „Xiaomi Redmi Note9“ su SIM, SD kortelėmis (2022 m. gruodžio 21 d. Kvitas B, serija BBB Nr. 3PK003185) – nuspręsta konfiskuoti iš T. M. ir sunaikinti.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu nuteisti ir M. M. bei O. Y., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. M. nuteistas už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 2 d., 23.20 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropines medžiagas – amfetaminą, bendrai – 1,282 g, kurio dalį – 0,864 g laikė savo rūbuose paslėptame užsukamame indelyje „Nr. 28“, o kitą dalį – 0,418 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, susitaręs su M. M. už 20 Eur parduoti, (duomenys neskelbtini), platino ją perduodamas M. M., tačiau, sulaikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų skyriaus pareigūnų, išmetė namo laiptinėje; o jį (T. M.) sulaikius, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų skyriaus pareigūnas jo striukės kišenėje rado ir paėmė minėtą užsukamą indelį su 0,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šie T. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.10. Pažymėta, jog šioje byloje neįrodytas apelianto dalyvavimas padarius nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog T. M. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl akivaizdu, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti. Tačiau, jei apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, manys, kad vis dėlto apeliantas kaltu pripažintas pagrįstai, tuomet skunde prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, paskirti T. M. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. M. gynėjo advokato S. Kibildos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo T. M. kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, objektyviai iširtos reikšmingos bylos aplinkybės, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, taip pat atitinka nuteistojo asmenybę. Tačiau skundžiamame nuosprendyje padaryta bylos aplinkybių neatitinkanti išvada dėl T. M. inkriminuoto nusikalstamos veikos požymio ‒ platinimo, nurodant šį veiksmą, kaip baigtą, bei nepagrįstai nenurodant jokių motyvų pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, konfiskuojant T. M. skunde nurodomus daiktus ‒ mobiliojo ryšio telefonus su SIM bei SD kortelėmis, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punkte nurodytais pagrindais (nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai).

Dėl veikos kvalifikavimo

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl T. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, prašoma jį išteisinti, arba jo veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas dėl švelnesnės bausmės skyrimo tuo atveju, jei teisėjų kolegija manytų, jog T. M. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y., jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama nuteistojo T. M. kaltė. Teismo nuosprendyje byloje surinktų įrodymų analizė pateikta pakankamai išsamiai, nurodyta, kokie surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo T. M. kaltę.

8. Pažymėtina, kad asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką nebūtinai turi būti pagrįsta tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dėl šios priežasties teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Pastebėtina, kad nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų, tačiau netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo.

9. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1, 2 dalies dispozicijoje įvardintas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pastebėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-495/2021, 2K-1-719/2020).

10. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų pardavimas ar perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui (kasacinės nutartys Nr. 2K-166/2010, 2K-516/2011). Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį pakanka nustatyti, kad kaltininkas kitam asmeniui bet kokia forma perleido narkotines ar psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė motyvuotas ir neabejotinas išvadas dėl nuteistojo T. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jog T. M. įgijo ir laikė kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą ‒ 1,282 g amfetamino, turėdamas tikslą ją platinti, tačiau nepagrįstai nurodė ir dar vieną šios nusikalstamos veikos požymį, jog asmuo atliko baigtą psichotropinės medžiagos platinimo veiksmą, nors iš bylos duomenų matyti, jog šio veiksmo T. M. nespėjo atlikti dėl to, jog buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

11. Byloje nustatyta, kad T. M. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 2 d. 23.20 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, bendrai – 1,282 g, kurio dalį – 0,864 g, laikė savo drabužiuose paslėptame užsukamame indelyje „Nr. 28“, o kitą dalį – 0,418 g, susitarė parduoti M. M. už 20 Eur (duomenys neskelbtini). Asmenims susitikus bei pabendravus dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo ir pareigūnams pradėjus šių asmenų sulaikymą, T. M. pardavimui skirtą psichotropinę medžiagos dalį išmetė namo laiptinėje, o kitą dalį ‒ 0,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, pareigūnai rado jo striukės kišenėje esančiame užsukame indelyje. T. y., T. M. nespėjo jos perduoti M. M., o T. M. nespėjo paduoti pinigų už psichotropinę medžiagą. Tokios aplinkybės nustatytos įvertinus tiek M. M. parodymus, tiek policijos pareigūnų A. Š., A. P., P. V., A. L. parodymus, tiek kitus byloje ištirtus įrodymus ‒ įvykio vietos apžiūros protokole, kratos protokoluose, specialistų išvadose užfiksuotus duomenis. Nors T. M. nesutinka su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis, pažymėdamas, jog pirmosios instancijos teismas selektyviai rėmėsi tik T. M. kaltinančiais įrodymais ir nevertino jį teisinančių įrodymų, su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis M. M. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad paskambinęs T. M. susitarė su šiuo susitikti (duomenys neskelbtini) ir įsigyti iš T. M. psichotropinių medžiagų, tarėsi dėl 2 g amfetamino įgijimo, tačiau nespėjo įsigyti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, su savimi turėjo 70 Eur, iš kurių 20 Eur planavo skirti amfetaminui. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai ir vienodai teigė, kad psichotropines medžiagas – amfetaminą jis važiavo įsigyti iš T. M., kas, kaip matyti iš tolimesnės įvykio sekos, ir įvyko ‒ 2022 m. kovo 2 d., apie 23.20 val., M. M. susitiko su T. M. sutartoje vietoje, netoli tuometinės T. M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur pareigūnai, vykdę neviešą patruliavimą, turėjo informacijos apie galimą psichotropinių medžiagų platinimą, pastebėję įtartinus asmenis ir jų atliekamus veiksmus pradėjo jų sulaikymą. Teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas A. Š. patvirtino, kad pastebėjus abu įtartinus policijai žinomus asmenis ‒ T. M. ir M. M., matė, kad jie pasėdėjo automobilyje, greitai iš jo išlipo, matė, kad asmenys vienas kitam kažką perdavė, bet perdavimas buvo blankus, tad nusprendė juos patikrinti, tada tie asmenys pradėjo šalintis ir eiti link laiptinės, jis su kolega bėgo paskui T. M., suprato, kad T. M. nori kažko atsikratyti, nes pastarasis už posūkio laiptinėje padarė rankos mostą, toje vietoje buvo rastas gniužulas, kurio viduje buvo psichotropinė medžiaga; kolegos sulaikė ir kitą asmenį (past. M. M.), kuris sakė, kad atvyko pas T. įsigyti narkotinių medžiagų, pats T. M. nedetalizavo, kokia medžiaga buvo maišelyje. Atliekant T. M. asmens kratą buvo rastas indelis su užrašu „28“ bei daug švirkštų. Liudytojas policijos pareigūnas P. V. iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas A. Š., pažymėdamas, jog matė T. M. rankų mostus ir girdėjo jį išmetant maišelį, girdėjo to maišelio kritimo garsą, sulaikius T. M. buvo atlikta jo asmens krata, buvo rasta dėžutė su psichotropinėmis medžiagomis, nusprendus atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, priėjus prie buto durų T. M. sušuko: „neatrakink durų, aš su policija“, po ko durys jiems nebuvo atrakintos. Vėliau jie palaukė, kol kas nors iš buto išeis, po kurio laiko išėjo T. M. sugyventinė O., jie ją sulaikė bei atliko kratą namuose, kur taip pat buvo rasta daug narkotinių medžiagų įvairiose vietose. Liudytojas policijos pareigūnas A. L., sulaikęs M. M., taip pat patvirtino, kad M. M. sulaikymo metu sakė, jog vyko įsigyti narkotinių medžiagų, su savimi turėjo 70 Eur, planavo įsigyti 7 g, tačiau jų įsigyti nespėjo. Taigi, tokios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog nuteistasis T. M. kaltinime nurodytą dalį psichotropinės medžiagos su savimi indelyje laikė ir dalį šios medžiagos išmetė turėdamas tikslą ją platinti, tačiau šių veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija šalina iš kaltinimo T. M. nurodytą nusikalstamos veikos požymį, jog pastarasis platino kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą perduodamas ją M. M.

12. T. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad negalima tikėti M. M. parodymais, jog buvo tartasi dėl 2 g amfetamino įsigijimo už 20 Eur, nes teismas nustatė kitokias aplinkybes, t. y., jog M. M. pasikėsino įsigyti 0,418 g psichotropinės medžiagos amfetamino, o tokios aplinkybės objektyviai neteisingos, nes rinkoje niekas nemokės 20 Eur už pusę gramo šios medžiagos. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. M. išmestame bespalvės plėvelės paketėlyje su užlydytu galu buvo rasta baltos spalvos miltelių, kurių bendra masė 6,434 g, iš kurių atlikus tyrimą specialisto išvadoje nustatyta, jog grynoji amfetamino masė sudaro 0,418 g (6,5 proc.) medžiagos (t. 2, b. l. 60-63). Tokios aplinkybės rodo, jog T. M. turėtas amfetaminas buvo su priemaišomis, o bendras sumaišytos medžiagos kiekis buvo artimas 7 g kiekiui ir tokios aplinkybės atitinka būtent M. M. iš karto jo sulaikymo metu pareigūnams nurodytas aplinkybes, jog jis planavo įsigyti 7 gramus medžiagos ir su savimi turėjo būtent 70 Eur. Pažymėtina, kad teismas nustatomojoje dalyje nurodė būtent tą draudžiamos medžiagos kiekį, koks buvo faktiškai nustatytas specialisto išvadoje, o ne bendrą viso išmesto paketėlio medžiagos mišinio kiekį, kadangi baudžiamoji atsakomybė nustatyta ne už bet kokių medžiagų, o už medžiagų, įtrauktų į 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (veikos padarymo metu galiojusi teisės akto redakcija patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą disponavimą. Taigi, T. M. argumentai dėl M. M. parodymų nepatikimumo laikytini nepagrįstais.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog, net ir pašalinus T. M. inkriminuotą požymį ‒ psichotropinės medžiagos platinimą perduodant jį M. M., T. M. veiksmų kvalifikacijai tai įtakos neturi, kadangi bet kuris veiksmas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, šiuo konkrečiu atveju ‒ neteisėtas psichotropinės medžiagos įgijimas ir laikymas su tikslu ją platinti, kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nenustatytas T. M. tikslas platinti psichotropines medžiagas, nes nė vienas iš apklaustų pareigūnų, nepatvirtino to, jog būtų matę, kad T. M. pardavė narkotines medžiagas, su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog gretinant apklaustų pareigūnų A. Š., P. V., A. P., A. L. parodymus apie turėtą informaciją, susijusią su galimu draudžiamų medžiagų platinimu, kartu su M. M. parodymais apie susitarimą įsigyti psichotropinių medžiagų iš T. M., bei su vėliau įvykusiais įvykiais, kurių metu buvo sulaikytas M. M. su pinigais, skirtais psichotropinių medžiagų įsigijimui, o T. M. su psichotropinėmis medžiagomis, kurių paruoštą platinimui dalį išmetė, akivaizdu, jog T. M. psichotropines medžiagas įsigijo ir laikė su tikslu platinti. Sutiktina su gynybos argumentais, jog T. M. galimai dalį psichotropinių medžiagų laikė sau asmeniniais tikslais, tačiau jo veiksmai dėl dalies medžiagų laikymo asmeniniais tikslais turėtų būti kvalifikuojami papildomai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (ne tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį) ir tokiu būdu, nesant prokuroro skundo, būtų sunkinama nuteistojo teisinė padėtis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija T. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos nekeičia.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojami buvusios sugyventinės O. Y. veiksmai, apeliantų vertinimu, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, nesutinkama su tuo, kaip buvo kvalifikuoti O. Y. atlikti veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, jog veiksmai, už kuriuos nuteistas T. M., nėra susiję su veiksmais, už kuriuos nuteista O. Y., t. y. jie nebuvo kaltinami bendrininkavę darant nusikalstamas veikas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, teisme nagrinėjama dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių surašytas kaltinamasis aktas ir ji perduota teisiamajam posėdžiui. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje O. Y. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neturėdama tikslo įgyti ir platinti savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropines medžiagas – 3,018 g amfetamino savo kosmetinėje – iki 2022 m. kovo 3 d., 19.50 val., kai jos asmens kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. T. M., turėdamas duomenų apie galimai kitus O. Y. padarytus nusikalstamus veiksmus, susijusius su draudžiamų medžiagų disponavimu (skunde nurodomu platinimu), turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, apie tai pranešdamas ir pateikdamas atitinkamą informaciją, patvirtinančią jo teiginius. Šioje baudžiamojoje byloje dėl kitų veiksmų O. Y. nėra kaltinama, todėl teisėjų kolegija skunde dėstomų argumentų dėl galimo O. Y. psichotroponių medžiagų platinimo nevertina.

15. Pašalinus iš kaltinimo T. M. platinimo požymį teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 2 d., 23.20 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropines medžiagas – amfetaminą, bendrai – 1,282 g, kurio dalį – 0,864 g laikė savo drabužiuose paslėptame užsukamame indelyje „Nr. 28“, o kitą dalį – 0,418 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, susitarė su M. M. parduoti jam už 20 Eur (duomenys neskelbtini), tačiau sulaikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų skyriaus pareigūnų, išmetė namo laiptinėje, o T. M. sulaikius, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų skyriaus pareigūnas jo striukės kišenėje rado ir paėmė minėtą užsukamą indelį su 0,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Dėl paskirtos bausmės

16. Apelianto ir jo gynėjo manymu, T. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neproporcinga. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. M. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. M. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau yra teistas aštuoniolika kartų, iš jų penkis kartus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir vieną kartą pagal 259 straipsnio 1 dalį, taip pat ir už smurtinio pobūdžio veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. M., kaip jau paminėta, kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad niekada neplatino narkotinių medžiagų ir nėra susijęs nei su jų platinimu, nei pagalba platinti. Tai rodo, kad T. M. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtos piniginės baudos nėra sumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam T. M. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams. Už nusikaltimą, paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio pakeistos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, taip pat nėra per griežta.

17. Apeliaciniame skunde prašoma skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę vadovaujantis bausmės paskirtimi, paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-133-976/2021). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistojo T. M. asmenybės bei jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Kaip paminėta, nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikalto būdamas anksčiau teistas aštuoniolika kartų, iš jų net šešis kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/ psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės rodo, kad T. M. nusikalto ne atsitiktinai, jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas šioje byloje, yra dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Atkreiptinas dėmesys, kad T. M. daromos nusikalstamos veikos sunkėja – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad narkotines medžiagas ne tik laikė, bet ir įgijo ir laikė su tikslu platinti, platinimas nepavyko tik dėl to, jog šį veiksmą sustabdė policijos pareigūnai. Tai rodo, kad jo veiksmais galėjo būti sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Taigi šiuo atveju nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

19. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra net formalaus pagrindo spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu, kadangi šio straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, į kurį, be kita ko, patenka ir nusikaltimas, nurodytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl turto konfiskavimo

20. Apeliaciniu skundu nesutinkama su T. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Apeliantas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje priimtas sprendimas nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti iš T. M. ir sunaikinti mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ su SIM kortele, „Samsung Galaxy“ su SIM kortele, „Le Eco Le Pro3“ su SIM kortele, „Xiaomi Redmi Note9“ su SIM, SD kortelėmis (2022 m. gruodžio 21 d. Kvitas B, serija BBB Nr. 3PK003185). Nuteistojo advokato gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo mobiliojo ryšio telefonus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti nuteistajam nuosavybės teise priklausančius mobiliojo ryšio telefonus kaip nusikaltimo darymo priemones, tuo pačiu nepateikė jokių motyvų, kodėl nutarė juos konfiskuoti ir sunaikinti.

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

22. Iš kratos protokolo matyti, kad 2022 m. kovo 4 d. kratos metu automobilyje „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas T. M. rasti ir paimti: 1) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele 2) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Daivos Pribylskienės 2022 m. rugsėjo 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-2376091-22 bei IBPS-V-23756149-22 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07388-22 matyti, jog iš abiejų mobiliojo ryšio telefonų buvo nuskaityti duomenys. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad mobiliojo ryšio telefonuose buvo su nusikalstama veika susijusi informacija, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis grąžintini nuteistajam T. M.

23. Iš kratos protokolo matyti, kad 2022 m. kovo 3 d. T. M., asmens kratos metu rasta ir paimta: 1) mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 9“ su SIM ir SD kortelėmis, IMEI nežinomas 2) mobiliojo ryšio telefonas „Le Eco Le Pro3“ su SIM kortele, IMEI nežinomas. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. Pribylskienės 2022 m. rugsėjo 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-2374472-22 bei IBPS-V-2374104-22 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07388-22, nebuvo galimybės nuskaityti duomenų iš pateikto mobiliojo ryšio telefono „Le Eco Le Pro3“, nes jis yra apsaugotas nežinomu kodu. Iš mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi Note 9“ taip pat nebuvo galimybės nuskaityti duomenų, nes jis buvo apsaugotas nežinomais kodais. Kadangi minėtų telefonų duomenys nenuskaityti, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad jame buvo laikoma su nusikalstama veika susijusi medžiaga ar šios mobiliojo ryšio priemonės būtų panaudotos nusikalstamos veikos darymui. Todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, paminėti mobiliojo ryšio telefonai su SIM ir SD kortelėmis, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20, grąžintini nuteistajam T. M.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. M. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš nustatomosios nuosprendžio dalies pašalinti T. M. nurodytą nusikalstamos veikos požymį, jog pastarasis platino kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą perduodamas ją M. M.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl T. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 9“ su SIM ir SD kortelėmis, kurio IMEI nežinomas;

mobiliojo ryšio telefoną „Le Eco Le Pro3“ su SIM kortele, kurio IMEI nežinomas;

mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele;

mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortelėmis („Ežys“ ir „Pildyk“).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.