- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-496-312-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00332-2011-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Advokatai
- Drąsutis Zagreckas
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-496/2012
Teisėja Ramunė Valiulytė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00332-2011-09
2012 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 4 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat D. J. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Civiliniai ieškiniai patenkinti. Iš „BTA Insurance Company SE“ priteista 3 219,14 Lt turtinės žalos ir 7553,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. R. naudai, iš „BTA Insurance Company SE“ priteista 405,46 Lt turtinės žalos ir 1079,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. R. naudai; iš „BTA Insurance Company SE“ priteista 7398,25 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai, iš „BTA Insurance Company SE“ priteista 2020,55 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „Litgenas“ naudai, iš D. J. priteista 62 447,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. R. naudai bei 8921,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. R. naudai, taip pat iš D. J. priteista 242,00 Lt proceso išlaidų UAB „Litgenas“ naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, variuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis 2011 m. gegužės 12 d., apie 19.40 val., Ismonių kaime, Rūdiškių seniūnijoje, Trakų rajone, būdamas neblaivus (2,67 promilės), vairuodamas automobilį ,,Audi 80 ”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevažiavo kuo arčiau kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Litgenas“, vairuojamu A. R.. Tokiais veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 125 p., 133 p., 134 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Golf“ vairuotojui A. R. buvo nesunkia sutrikdyta sveikata, o automobilio „VW Golf“ keleivei S. R. sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 d. numatytu pagrindu ir sumažinti A. R. ir S. R. priteistas neturtinės žalos sumas.
Apeliantas nurodo, kad eismo įvykį padarė būdamas neblaivus, dėl to pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą šis įvykis yra nedraudiminis. Todėl visas iš draudimo bendrovės priteistas sumas, draudimo kompanija, taikydama regreso teisę, prisiteis iš jo. Todėl apeliantui teks sumokėti iš viso 93 285,00 Lt, o jis tokių pinigų neturi ir negaus iš kredito įstaigų, nes jo gaunamos pajamos yra per mažos. Tokiu būdu, S. R. teismo priteista didelė suma neturtinei žalai realiai negalės būti atlyginta, t. y. realiai nepateisins nukentėjusiosios lūkesčių ir nepadės jai nors iš dalies atsistatyti į tą padėtį, kokioje ji buvo iki sužalojimo. Apelianto manymu, S. R. priteista neturtinė žala turėtų būti mažinama ir tai neprieštarautų formuojamai teismų praktikai, pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008, asmeniui esant panašiems sužalojimams priteisė 40 000 Lt.
Skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į tai, kad, nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti pripažintos teismo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, netaikė Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi tik sužalojimų pasekmėmis, nukentėjusiosios patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nevertino kaltės formos ir dydžio, nes esant neatsargiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei esant tyčiai. Be to teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo (atsiprašė nukentėjusiųjų, neatsisakė atlyginti žalos, rūpinosi ligoninėje), taip pat apelianto turtinę padėtį ir priteistos žalos atlyginimo įtaką jo turtinei padėčiai, galimus neigiamus ir negrįžtamus padarinius, taip pat neįvertino, kad nusikaltimo pasekmės nesukėlė neigiamų padarinių nukentėjusiųjų bendravimui, reputacijai ir šeimyniniam gyvenimui. Priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos CK 6.251 str., teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Skunde taip pat akcentuojama, kad visi eisme dalyvaujantys asmenys privalo laikytis Kelių eismo taisyklių. Kelių eismo taisyklių 202 p. nustatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismui, negadinti kelio važiuojamosios dalies, pėsčiųjų ir dviračių takų, kelio statinių, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ar želdinių, privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba jiems sumažinti, išskyrus atvejus, kai dėl to kyla pavojus jo ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės sudarytų sąlygas didesnei žalai atsirasti palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tačiau teismas neatsižvelgė į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 3 d. nuostatas ir netyrė ar nukentėjusysis A. R. eismo įvykio metu buvo užsisegęs saugos diržus. Iš 2011 m. spalio 25 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. konstatuotas dešinės akies obuolio sumušimas, muštinės žaizdelės dešinės akies vokuose, dešinės akies tinklainės sukrėtimas. Sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Į bylą yra pateiktos automobilio „VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad automobilio priekinis stiklas vairuotojo pusėje virš prietaisų skydelio yra sudaužytas. Toks priekinio stiklo dūžis galėjo pasilikti tik dėl to, kad A. R. buvo neprisisegęs saugos diržu ir galva atsitrenkė į stiklą. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir A. R. padaryti sužalojimai. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad šio automobilio keleivio pusėje priekinis stiklas nesudaužytas, nors keleiviui tikimybė atsitrenkti į stiklą yra didesnė, nes netrukdo vairas. Šią išvadą galima daryti neginčytinai, atsižvelgiant į nuteistojo automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo iš vairuotojo pusės analogišką sudaužymą, kuris buvo padarytas jo galvai atsitrenkus į stiklą, nes nuteistasis taip pat nebuvo prisisegęs saugos diržo. Šių aplinkybių nustatymas buvo svarbus Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 1 d. 5 d. nuostatų taikymo aspektu. Nes šio straipsnio pirmoje dalyje yra nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis, vairuodamas automobilį neprisisegęs saugos diržo, kilus eismo įvykiui, tokiais veiksmais leido padidėti žalai, nes jeigu jis būtų prisisegęs saugos diržą, kūno sužalojimai būtų mažesni. Esant tokiai situacijai, A. R. priteistas neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas.
Apeliacinės instancijos posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo pateikto skundo, jame iš esmės nesutinkama su nukentėjusiesiems Stanislavai ir A. R. priteistos neturtinės žalos dydžiu bei keliama paties nukentėjusiojo A. R. kaltės dėl eismo įvykio metu atsiradusių pasekmių versija.
Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė surinktus bei nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su nuteistojo skunde iškelta įvykio versija, kad nukentėjusysis A. R. eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, minėtą versiją nuteistasis iškėlė tik po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir priteista visa nukentėjusiųjų ir kitų civilinių ieškovų prašyta turtinė bei neturtinė žala. Be to, šią versiją visiškai paneigia ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymai, kuriuose tiek S. R., tiek A. R. patvirtino, jog kelių eismo įvykio metu abu buvo prisisegę saugos diržus (t. 1, b. l. 76-77, 130-131). Nuteistojo keliamos versijos, kad nukentėjusysis A. R. atsitrenkė į priekinį automobilio stiklą virš automobilio skydelio dėl to, kad įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržų, nepatvirtina ir 2011 m. spalio 25 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137-138), kurioje yra nurodyta, kad A. R. konstatuotas dešinės akies obuolio sumušimas, muštinės žaizdelės dešinės akies vokuose, dešinės akies tinklainės sukrėtimas, sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 12 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 5-14), automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji, yra smarkiau apgadintas, minėto automobilio salono nuotraukoje užfiksuotas sulaužytas vairas, į automobilio saloną pasislinkusios variklio dalys, kas leidžia daryti išvadą, jog šio automobilio priekinė dalis įvykio metu nuo smūgio pasislinko link jo salone buvusių nukentėjusiųjų. Be to, minėto automobilio išorės nuotraukose užfiksuotas priekinio stiklo dūžis akivaizdžiai skiriasi nuo to, kuris užfiksuotas automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išorės nuotraukose, todėl neatmestina tikimybė, kad minėtas dūžis galėjo atsirasti į jį atsitrenkus sulankstytam automobilio „WV Golf“ variklio dangčiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta kelių eismo įvykio versija laikytina nepagrįsta.
Vis dėlto sutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, nes įvertino ne visus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Kaip matyti iš Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrinde atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes bei nuteistojo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Tačiau sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl nuteistojo turtinės padėties, jo kaltės, kitų, turinčių reikšmės bylai aplinkybių, teisingumo bei protingumo kriterijų. Tai rodo, kad į neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepilnai įsigilino.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žmogaus sveikata yra viena iš aukščiausių įstatymo saugomų vertybių, todėl išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sužalojimo, tiek dėl sunkaus, tiek dėl nesunkaus, yra ypač dideli. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriuose pasisakyta dėl nusikalstama veika padaryto poveikio nukentėjusiųjų sveikatai bei patirtų nepatogumų. Dėl to apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi argumentai, kad nusikaltimo pasekmės nesukėlė neigiamų padarinių nukentėjusiųjų bendravimui, reputacijai ir šeimyniniam gyvenimui nėra laikytini pagrįstais. Tačiau teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, netgi tuo atveju, kai kaltininkas visiškai sutinka atlyginti bet kokio dydžio nukentėjusiųjų reikalaujamą žalą, vis dėlto įvertintų ir realias kaltininko galimybes tai padaryti, jog būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. J. dirba miško pjovėju A. K. individualioje įmonėje, gauna minimalų atlyginimą (t. 2, b. l. 145), nuteistojo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 173). Akivaizdu, kad nuteistojo turtinė būklė šiuo metu nėra laikytina labai gera, jo gaunamos pajamos yra minimalios, todėl neabejotina, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems užtruks gan ilgą laiką. Skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis, negu esant tyčinei kaltei. Neabejotina, kad nuteistojo nubaudimas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą 2011 m. gruodžio 25 d. esant neblaiviam (t. 2, b. l.115) yra ta aplinkybė, kurią teismas taip pat privalo įvertinti, tačiau ši aplinkybė turėtų būti vertinama sprendžiant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį bei dydį, bet ne neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas be kitų aplinkybių, turėjo įvertinti ir tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, pilnai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, sutiko atlyginti žalą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principų reikalavimais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vis dėlto netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš D. J. S. R. bei A. R. naudai yra keistina, o priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas. Pažymėtina, kad mažindamas priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau taip pat įvertina tą aplinkybę, kad nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus jaunuolis, o tai leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis sugebės gauti didesnes pajamas ir sugebės atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą nukentėjusiesiems.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. J. skundą tenkinti iš dalies.
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti. Nukentėjusiosios S. R. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 45 000,00 Lt (keturiasdešimt penkių tūkstančių litų), nukentėjusiojo A. R. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7000,00 Lt (septynių tūkstančių litų).
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.