- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-357-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, O. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą suinteresuotiems asmenims J. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, O. V. dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. V. skundu dėl antstolio veiksmų prašė antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 00154/15/00768, nukreipiant išieškojimą į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nenustačius skolininko dalies pripažinti neteisėtais, panaikinti antstolio patvarkymo S-2937 vykdomojoje byloje Nr. 00154/15/00768, dalį, kuria nutarta skelbti pirmąsias varžytines negyvenamosioms patalpoms – garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 18,95 kv.m., esantis (duomenys neskelbtini), sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 00154/15/00768, kol bus išnagrinėtas skundas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjo sutuoktinės O. V., nukreipė išieškojimą į anksčiau nurodytas negyvenamąsias patalpas – garažą, kuris priklauso skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su pareiškėju. Teigia, kad antstolis nenustatė skolininkės turto dalies, todėl antstolio veiksmai yra neteisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi pareiškėjo A. V. skundą tenkino, panaikino antstolio Gintaro Kairio 2016-07-22 patvarkymo Nr. S-2937 dalį dėl negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 18,95 kv.m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmųjų varžytinių paskelbimo; panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0154/15/00768 sustabdymą.Teismas nustatė, kad O. V. vardu įregistruota nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1998-02-12 pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat nustatyta, kad O. V. ir A. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Teismas preziumavo, kad minėtas turtas – garažas, yra O. V. ir A. V. bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi jis buvo įgytas santuokos metu. Kadangi vykdomasis raštas išduotas tik dėl O. V., o santuokos metu įgyto turto – garažo, O. V. ir A. V. dalys nėra nustatytos, pripažinta, kad antstolis negalėjo skelbti šio turto pirmųjų varžytinių. Teismas konstatavo, kad antstolio 2016-07-22 patvarkymo dalis dėl garažo pirmųjų varžytinių paskelbimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Kadangi 2016-07-22 antstolio patvarkymo dalis dėl minėto garažo vertės nustatymo nebuvo skundžiama, todėl patvarkymo dalis dėl garažo vertės nustatymo yra galiojanti. Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prievolės pobūdžio yra neįrodytos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašo pakeisti skundžiamą nutartį, išsprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, bei panaikinti teismo išvadas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl skolininkės asmeninės prievolės pobūdžio išieškotojui. Prašo skundui nagrinėti išreikalauti ir įvertinti civilinės bylos Nr. 2-482-265/2012, esančios Klaipėdos apygardos teismo žinioje, medžiagą, kuria buvo išspręstas ginčas dėl cesijos sutarties tarp skolininkės ir išieškotojo. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:teismas neišsprendė visų skundo reikalavimų – nepasisakė dėl pareiškėjo skundo primojo reikalavimo, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą;skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo išvados neatitinka realios situacijos ir ateityje jų pagrindu gali atsirasti pareiškėjui neigiamos teisinės pasekmės. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti civilinės bylos Nr. 2-482-265/2012 medžiagą ir užkirto pareiškėjui galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius nurodytas skundo aplinkybes. Nurodo, kad ne 2011-08-09 taikos sutartis, kuri buvo sudaryta vykdymo procese, nustato skolininkės prievolės išieškotojui pobūdį, bet teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas. Ne pirmosios instancijos teismo nurodytais baigiamaisiais sprendimais, o ankstesniu teismo priimtu tarpiniu sprendimu dėl cesijos sutarties negaliojimo skolininkei atsirado asmeninio pobūdžio prievolė išieškotojui.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje nustatyta, kad antstolis Gintaras Kairys vykdomojoje byloje Nr. 0154/15/00768 2015‑08‑19 priimtu patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6650-639/2015 dėl 34 754,40 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės O. V. išieškotojo J. Š. naudai. Minėtas vykdomasis raštas išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 nutarties, įsiteisėjusios 2015-08-06, pagrindu. Antstolis 2016-07-22 priėmė patvarkymą Nr. S-2937 dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių skelbimo. Šiuo patvarkymu antstolis nustatė negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 18,95 kv.m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertę – 4 600 Eur, ir nutarė skelbti pirmąsias varžytines.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo, o tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas reglamentuoja, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas A. V. prašė antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 00154/15/00768, nukreipiant išieškojimą į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nenustačius skolininkės dalies, pripažinti neteisėtais, taip pat prašė panaikinti minėtoje vykdomojoje byloje antstolio priimto patvarkymo Nr. S-2937 dalį, kuria nutarta skelbti pirmąsias varžytynes negyvenamosioms patalpoms – garažui.Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesiniai veiksmai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjo skundo matyti, kad antstolio veiksmus nukreipti išieškojimą į bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą (garažą) ir jų neteisėtumą pareiškėjas sieja su antstolio 2016-07-22 patvarkymu Nr. S-2937. Šiuo atveju pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai formaliai buvo išreikšti 2016-07-22 priimtu patvarkymu. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas suformulavo prašymą ir dėl minėto patvarkymo panaikinimo. Pareiškėjo pirmasis skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su antruoju reikalavimu panaikinti dalį antstolio patvarkymo ir sudaro skundo dėl antstolio veiksmų visumą, dėl to neišskirtinas kaip atskiras materialinis reikalavimas.Išnagrinėdamas bylą pagal skundą dėl antstolio procesinių veiksmų teismas įvertina skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino antstolio veiksmus priimant ir paskelbiant pirmąsias minėto turto varžytynės ir tokių veiksmų pagrįstumą. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo ir pagrindo priimti 2016-07-22 patvarkymą Nr. S-2937 buvo ištirtos. CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Minėta įstatymo nuostata taip pat numato, kad patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolio veiksmus faktinių vykdomosios bylos aplinkybių kontekste šių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pripažino, kad antstolis negalėjo skelbti nurodyto turto pirmųjų varžytynių ir panaikino pareiškėjo skundžiamą antstolio patvarkymo dalį, pripažinęs ją neteisėta ir nepagrįsta. Taigi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, panaikino skundžiamą antstolio veiksmą, kaip tai numato CPK 513 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantas taip pat prašo panaikinti teismo išvadas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl skolininkės asmeninės prievolės pobūdžio išieškotojui. Nustatyta, kad antstolis 2016‑08-23 patvarkyme dėl pateikto pareiškėjo skundo, kuriuo nutarta skundą persiųsti teismui, pažymėjo, kad skola atsirado bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nėra tikslinga kreiptis į teismą ir nustatyti sutuoktinių atskiras dalis. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nurodė, kad jis nėra skolininkas ir neturi pareigos atsakyti už sutuoktinės skolas savo turtu. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas antstolio patvarkymo dalį dėl garažo pirmųjų varžytynių paskelbimo neteisėta ir naikintina, konstatavo, kad CPK 667 straipsnio numatyta tvarka nenustatyta skolininkės turto dalis bendrame turte. Tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl skolininkės prievolės išieškotojui pobūdžio yra neįrodytos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog prievolei vykdyti iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas, tad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Byloje nustatyta, kad vykdomasis raštas yra išduotas tik dėl skolos išieškojimo iš skolininkės O. V.. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad prievolės pobūdžio nustatymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kadangi nagrinėjamu atveju skolininkės prievolės pobūdis vykdymo procese nenustatinėtinas, su tokių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, įrodinėjimu susijęs apelianto prašymas išreikalauti Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-482-265/2012 medžiagą netenkintinas.Kadangi skolininkės prievolės pobūdis šioje byloje neturėjo būti nustatinėjamas ir įrodinėjimas, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai padaryta pareiškėjui reikšminga teisinė išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl skolininkės prievolės išieškotojui asmeninio pobūdžio yra neįrodytos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai išdėstyti motyvai: „Iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-18 sprendimo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2014‑03-04 nutarties matyti, kad ginčas buvo sprendžiamas ne tarp išieškotojo ir skolininkės, taip pat ne dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio statuso ar prievolės pobūdžio pagal 2011-08-09 išieškotojo J. Š. ir skolininkės O. V. vykdymo proceso metu sudarytos taikos sutartį. Pareiškėjas neteikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, jog skolininkės prievolė išieškotojui pagal 2011-08-09 taikos sutartį yra asmeninė. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prievolės pobūdžio yra neįrodytos (CPK 178 str.)“.Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi pareiškėjo skundas tenkintas. Svarbu tai, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai nelėmė teismo galutinės išvados dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, skundas tenkintas kitų motyvų pagrindu. Įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad yra pagrindas pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies apelianto skundžiamas teismo išvadas dėl skolininkės prievolės pobūdžio išieškotojui neįrodymo. Pažymėtina, kad šių motyvų pašalinimas iš sprendimo motyvuojamosios dalies sprendimo esmės nekeičia. Pareiškėjas atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies. Taigi nutarties rezoliucinė dalis nepažeidžia pareiškėjo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apelianto skundžiami motyvai šalintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutarties motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo motyvus: „Iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-18 sprendimo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-04 nutarties matyti, kad ginčas buvo sprendžiamas ne tarp išieškotojo ir skolininkės, taip pat ne dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio statuso ar prievolės pobūdžio pagal 2011-08-09 išieškotojo J. Š. ir skolininkės O. V. vykdymo proceso metu sudarytos taikos sutartį. Pareiškėjas neteikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, jog skolininkės prievolė išieškotojui pagal 2011-08-09 taikos sutartį yra asmeninė. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prievolės pobūdžio yra neįrodytos (CPK 178 str.).“