- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- 2FB-1557-1107/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09556-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, akcinė bendrovė „LESTO“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, V. T., uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, BUAB Comtech ir Co, Uždaroji akcinė bendrovė "Mikrovisatos TV", UAB Mokilizingas, AB Citadele bankas, AB LESTO, UAB Gelvora, B2KAPITAL, UAB, UAB ,,SB lizingas”, UAB Būsto paskolų draudimas, UAB Citadele faktoringas ir lizingas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB MCB Finance, UAB 4finance, UAB General financing, UAB "Intrum Lietuva"
- Advokatai
- Rita Petručionytė
dalyvaujant prašymą pateikusios bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ atstovui vadovui N. S.,
bankrutuojančiam asmeniui V. Š., bankrutuojančių asmenų V. Š. ir D. Š. atstovei advokatei Ritai Petručionytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo fizinių asmenų V. Š. ir D. Š. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys byloje - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, akcinė bendrovė „LESTO“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, V. T., uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Comtech ir Co“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Citadele bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mikrovisatos TV“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
bankrutuojančių asmenų V. Š. ir D. Š. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lexuna“ 2020 m. liepos 24 d. pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, kuriuo prašo: 1) nutraukti bankrutuojančių fizinių asmenų D. Š. ir V. Š. bankroto bylą; 2) priteisti iš D. Š. ir V. Š. bankroto administratorės UAB „Lexuna“ naudai atlygį bankroto administratorei po 50,00 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų D. Š. ir V. Š. gaunamų pajamų; 3) priteisti iš D. Š. ir V. Š. bankroto administratorės UAB „Lexuna“ naudai 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš D. Š. ir V. Š. bankroto administratorės UAB „Lexuna“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
Prašyme nurodė, kad 2015 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-511-800/2015 buvo iškelta fizinių asmenų V. Š. ir D. Š. (toliau ir - bankrutuojančių asmenų) bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna”. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. birželio 16 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. liepos 15 d., 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. vasario 22 d.; 2018 m. rugsėjo 19 d.; 2018 m. lapkričio 23 d. 2019 m. sausio 3 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 246 570,31 Eur sumai. 2015 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą. Bankroto proceso metu bankrutuojantys fiziniai asmenys keletą kartų teikė bankroto administratoriui patikslinto mokumo atkūrimo plano projektus, tačiau kreditoriai 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. spalio 1 d. 2019 m. sausio 28 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose šiems patikslinto plano projektams nepritarė. 2019 m. gegužės 24 d. kreditoriams pakartotinai nutarus nepatvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, planas buvo pateiktas teismui, tačiau 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bankrutuojančių fizinių asmenų patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo nepatvirtintas. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Esant tokioms aplinkybėms bankrutuojantys asmenys privalo laikytis 2015 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano reikalavimų ir jį vykdyti, o visas būtinuosius poreikius viršijančias gaunamas pajamas pervesti į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti. 2020 m. kovo 9 d. įvyko bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo keturi kreditoriai: UAB „General Financing“ (šiuo metu UAB „GF bankas“), UAB „Legal Balance“, B2 „Kapital“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 137 670,14 Eur, procentine išraiška – 75,18 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Kreditoriai antruoju darbotvarkės klausimu vienbalsiai priėmė sprendimą nutraukti bankrutuojančių asmenų bankroto bylą. Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 11 dalis), todėl bankroto administratorė, sutikdama su kreditorių susirinkime išreikšta pozicija, pripažindama, jog bankrutuojantys asmenys plane numatytų priemonių tinkamai nevykdė, teikia teismui prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Bankrutuojančių asmenų bankroto administratorė bankroto proceso metu, nustačiusi, jog bankrutuojantys asmenys nevykdo Mokumo atkūrimo plano, dar 2017 m. liepos 25 d. pretenzija Nr. 17-07/715, taip pat 2020 m. vasario 10 d. pretenzija Nr. 20-02/117 informavo bankrutuojančius asmenis apie mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių nevykdymą, prašydama padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus. Nors bankrutuojantys asmenys buvo įspėti dėl šių įsipareigojimų nevykdymo teisinių pasekmių, tačiau bankroto administratorės pretenzijas iš esmės ignoravo. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreditorių priimto sprendimo nutraukti bankrutuojančių asmenų bankroto bylą momento besitęsiantis bankrutuojančių fizinių asmenų elgesys, pasireiškiantis netinkamu mokumo atkūrimo plano vykdymu, suponuoja išvadą, kad šie asmenys nebuvo rūpestingi, aktyvūs, sąžiningai nevykdė savo, kaip bankrutuojančių asmenų pareigų, t. y. su bankroto administratoriumi nesiekė bendradarbiauti, į kreditorių pastabas nereagavo, realių pastangų, siekiant susirasti geriau apmokamus darbus ir taip gauti didesnes darbines pajamas, nerodė, į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė visų lėšų, kurios viršijo jų būtinuosius poreikius. Teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. birželio 30 d. buvo nustatyta 101 000,00 Eur suma bankrutuojančių fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Visas šiuos bankrutuojančių asmenų būtinuosius poreikius viršijančias pinigines sumas jie privalėjo pervesti į bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti. Tokių veiksmų bankrutuojantys asmenys neatliko. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nepatvirtino bankrutuojančių asmenų teikto patikslinto mokumo atkūrimo plano (2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista) dėl jo neatitikimo FABĮ 16 straipsnio 5, 6, 12-14 punktuose keliamiems reikalavimams ir, be kita ko, konstatavo, jog bankrutuojantys asmenys netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorė bankroto metu tinkamai vykdė savo pareigas, teikė bankrutuojantiems asmenims išsamią informaciją, aiškino bankrutuojančių asmenų teises bei pareigas, tame tarpe ir dėl būtinuosius poreikius viršijančių lėšų pervedimo į depozitinę sąskaitą, bei tokių pareigų nevykdymo teisines pasekmes, siekė bendradarbiauti su bankrutuojančiais asmenimis. Tuo tarpu patys bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu buvo indiferentiški tokiems administratorės raginimams, siekė ne maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, o asmeninių interesų tenkinimo. Nors iš bankrutuojančių asmenų patvirtinto plano detalizacijos, matyti, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme kreditorių reikalavimams tenkinti bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu kreditoriams pervedė visas mokumo atkūrimo plane numatytas sumas ir papildomai 1 749,25 Eur jų būtinuosius poreikius viršijančių lėšų, bankroto administratorei sumokėjo visas bankroto administravimo išlaidas, tačiau bankrutuojantys asmenys nemokėjo kreditorių reikalavimams tenkinti visų jų būtinuosius poreikius viršijančių lėšų ir tokiais savo veiksmais pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą - nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Viso bankroto proceso metu bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių perviršis sudaro 31 998,83 Eur, o šiuo metu jų įsiskolinimas kreditoriams yra 30 249,58 Eur (31 998,83 – 1 749,25). Toks bankrutuojančių asmenų veiksmų (neveikimo) pobūdis, jų trukmė, apimtis, taip pat nereagavimas į bankroto administratoriaus pastabas, pretenzijas, reikiamos informacijos neteikimas, suponuoja išvadą, kad bankrutuojantiems asmenims nevykdant įstatyme nustatytos pareigos bei nesumokant visų plane numatytų lėšų kreditorinių reikalavimų dengimui, tolimesnės bankroto proceso procedūros nebegali būti vykdomos. Mokumo atkūrimo planas tinkamai neįgyvendintas tik dėl pačių bankrutuojančių asmenų nerūpestingumo, abejingumo, neveikimo bei nesąžiningumo, taip akivaizdžiai pažeidžiant teisėtus kreditorių interesus. Atsižvelgus į bankrutuojančių asmenų įsiskolinimą kreditoriams, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas dėl bankroto proceso pabaigos negali būti rengiamas ir teikiamas teismui. Kreditorių susirinkime priimtas sprendimas - bankroto bylos nutraukimas yra adekvati bei proporcinga priemonė bankrutuojančių asmenų padarytiems pareigų vykdymo pažeidimams. Bankroto administratorė, yra verslu užsiimantis subjektas, administruojant bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procesą, patirianti atitinkamas išlaidas. Bankroto administratorei iki 2020 m. birželio 30 d. visos turėtos administravimo išlaidos yra padengtos. Tačiau ir po bankroto nutraukimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje bankroto byloje administratorius privalės vykdyti jam priskirtas pareigas ir teiks administravimo paslaugas, toliau patirs realias administravimo išlaidas bankroto procedūroms atlikti. Todėl iš bankrutuojančių asmenų bankroto administratorės naudai priteistinos išlaidos, kurias bankroto administratorė dar patirs, t. y. mokumo atkūrimo plane numatytas atlygis bankroto administratorei po 50 Eur per mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi bankroto administratorė nėra kreditorė bankrutuojančių asmenų bankroto byloje ir atlygis jai buvo numatytas tenkinti be eilės, aukščiau nurodyta suma turi būti išieškoma pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius iš visų bankrutuojančių asmenų gaunamų pajamų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bankroto administratorė prašo priteisti iš bankrutuojančių asmenų 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto bylą fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą, jame buvo numatytas tikslus būtinųjų poreikių bankrutuojančių asmenų lėšų dydis per mėnesį, taip pat nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir kt. Bankroto procese pagal pareiškėjų gautas pinigines lėšas ir pervestas lėšas į depozitinę sąskaitą atsiskaitymui su kreditoriais, nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys gavo didesnes pajamas nei numatyta mokumo atkūrimo plane ir gautų lėšų nepervedė į depozitinę sąskaitą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Bankroto administratorė teikė prašymus bankrutuojantiems asmenims tikslinti mokumo atkūrimo planą. Tą bankrutuojantys asmenys darė, tačiau kreditoriai mokumo atkūrimo plano tikslinimo nepatvirtino. Bankrutuojantys asmenys pervedė į depozitinę sąskaitą lėšas, kurios buvo numatytos mokumo atkūrimo plane, tačiau bankrutuojantys asmenys gavę ženkliai didesnes pajamas, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane, gautų lėšų nepervedė į depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimas
Bankrutuojantys asmenys V. Š. ir D. Š. su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad tik 2020 m. sausio 28 d. jiems tapo žinoma, kad privalėjo vykdyti mokumo atkūrimo planą, nepaisant daugkartinio plano tikslinimo. Atkreipė dėmesį, jog bankroto administratorė jiems neteikė visokeriopos pagalbos bankroto procese, nurodydavo tik Lietuvos Respublikos įstatymų norma, kurias jie turėtų vykdyti, neatsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantys asmenys gyvena ir dirba Airijoje, vykdyti Airijos įstatymus, bei jais nustatytas tėvų pareigas nepalikti vaikų be priežiūros. Dėl Airijoje galiojančių įstatymų, bankrutuojanti D. Š. negalėjo susirasti darbo, privalėjo rūpintis vaikais. Pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą prievolės kreditoriams ir mokėjimai bankroto administratoriai yra įvykdyti visiškai. Bankroto administratorė nurodo, kad jie nevykdė mokumo atkūrimo plano, kadangi netinkamai naudojo gaunamas lėšas, liko skolingi kreditoriams 30 249,58 Eur būtinųjų poreikių lėšų perviršį. Teigia, jog visos jų išlaidos buvo būtinos, pagrįstos čekiais, atitinkančios įprastas kainas Airijoje. Supratę, kad jiems neužtenka lėšų pragyvenimui, nedelsiant kreipėsi į bankroto administratorę, apie tai informuodami. Bankroto administratorė nurodė tikslinti mokumo atkūrimo planą. Daug kartų bandė tikslinti planą, jis ilgai nebuvo patvirtintas, o sąskaitas apmokėti buvo būtina. Savalaikės pagalbos iš bankroto administratorės negavo, bankroto administratorė su jais nebendradarbiavo. Nurodė, jog nieko nežino apie bankroto administratorės siųstus įspėjimus 2017 m. liepos 25 d. ir 2020 m. vasario 10 d. Visuomet nuosekliai teikė bankroto administratorei reikalaujamus dokumentus apie pajamas ir išlaidas, bei kitą informaciją. Bankroto metu tenkino tik būtinuosius savo šeimos poreikius. Į depozitinę sąskaitą pervedė visas mokumo atkūrimo plane nustatytas lėšas, tokiu būdu mokumo atkūrimo plano reikalavimus įvykdė. Neturėjo tikslo bankroto procese tik nurašyti skolas, nevengė atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių prašo atmesti bankroto administratorės prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu bankrutuojantis asmuo V. Š. su prašymu nutraukti bankroto bylą nesutiko. Paaiškino, kad tuo metu kai bankroto byla buvo iškelta ir patvirtintas mokumo atkūrimo planas, Airijoje gyveno tik 1,5 mėnesio, negalėjo žinoti faktinių pragyvenimo išlaidų ir susijusių lėšų. Supratę, kad mokumo atkūrimo plane patvirtintų lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti nepakanka, kreipėsi į bankroto administratorę dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, tačiau realios pagalbos iš administratoriaus nesulaukė. Į mokumo atkūrimo planą nebuvo įtraukę tokių būtinųjų išlaidų, kaip medicininės paslaugos, išlaidos vaikų mokslams, automobilio priežiūra. Dėl nurodytų priežasčių siekė tikslinti mokumo atkūrimo planą, tačiau visas procesas užtruko beveik tris metus ir patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas. Norėjo išvengti skolų savo gyvenamojoje valstybėje (Airijoje), todėl naudojo didesnes lėšas būtinųjų poreikių išlaidoms. Pastangas gauti didesnes pajamas bankroto procese dėjo, atlyginimas kai kuriais mėnesiais siekdavo virš 3 000,00 Eur. Bankroto administratorė su juo nekomunikavo ir nesistengė padėti išspręsti nesklandumų. Kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo atstovę – advokatę Ritą Petručionytę, kuri išaiškino teises ir pareigas bankroto procese. Pirmą kartą bankroto administratorę apie padidėjusius būtinuosius poreikius informavo 2017 metais, kai bankroto administratorė informavo, kad nesilaikoma mokumo atkūrimo plano reikalavimų. Tuo metu kai teismas atsisakė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, suprato, kad turi pervesti visas lėšas kreditoriams, tačiau negalėjo to daryti, nes nenorėjo, kad kauptųsi skolos gyvenamosios vietos valstybėje. D. Š. bankroto metu neturėjo galimybių dirbti ir gauti papildomų lėšų, kadangi rūpinasi nepilnamečiai vaikais. Bankroto proceso metu gavo elektroninius laiškus iš bankroto administratorės, informuojančius apie netinkamą plano vykdymą. Žinojo apie netinkamą plano vykdymą nuo 2017 metų ir buvo informuotas apie tai, kad nesant patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano, turi vykdyti esamą mokumo atkūrimo planą. Yra susipažinęs su teismų nutartimis, kuriomis yra nepatvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, žino jų esmę ir tai, kad jas reikia vykdyti. Teismo nutartimis atmetus prašymą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, neturėjo lėšų sumokėti kreditoriams būtinuosius poreikius viršijusios išnaudotos pinigų sumos ir šiuo metu neturi, nes visos lėšos buvo panaudotos ir yra naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl teismo nutarties nevykdė.
Bankrutuojančio asmens D. Š. atstovė paaiškino, kad pačiai D. Š. bankroto metu bankroto administratorė neteikė jokios pagalbos, su ja nebendravo. D. Š. pagal Airijos įstatymus privalėjo prižiūrėti vaikus, todėl neturėjo jokių galimybių susirasti darbą. D. Š. niekada nevengė vykdyti mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių, ji tiesiog neturėjo galimybės dirbti, siekdama nepažeisti gyvenamosios vietos valstybės įstatymų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo sutinka, kadangi prašymas pagrįstas. Papildomai nurodė, kad VMI prie FM teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas 260,25 Eur sumai, per visą bankroto laikotarpį bankrutuojantys asmenys VMI prie FM pervedė tik 2,13 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimui. Susipažinus su bankroto administratorės pateikta informacija bei įvertinus turimus duomenis, daro išvadą, kad bankrutuojantys asmenys tinkamai nevykdė FABĮ nustatytų pareigų, nebuvo sąžiningi bei aktyvūs.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Suinteresuotas asmuo UAB „GF bankas“ atsiliepime į prašymą su prašymu nutraukti bankroto bylą sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys keletą kartų teikė bankroto administratoriui patikslinto mokumo atkūrimo plano projektus, tačiau kreditoriai 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. spalio 1 d. 2019 m. sausio 28 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose šiems patikslinto plano projektams nepritarė. 2019 m. gegužės 24 d. kreditoriams pakartotinai nutarus nepatvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, planas buvo pateiktas teismui, tačiau 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bankrutuojančių fizinių asmenų patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo nepatvirtintas. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Esant tokioms aplinkybėms bankrutuojantys asmenys privalėjo laikytis 2015 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano reikalavimų ir jį vykdyti, o visas būtinuosius poreikius viršijančias gaunamas pajamas pervesti į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti. Bankrutuojantys asmenys nemokėjo kreditorių reikalavimams tenkinti visų jų būtinuosius poreikius viršijančių lėšų ir tokiais savo veiksmais pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą - nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantys asmenys nebuvo rūpestingi, aktyvūs, sąžiningai nevykdė savo, kaip bankrutuojančių asmenų pareigų, nesiekė bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, į kreditorių pastabas nereagavo, į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė visų lėšų, kurios viršijo jų būtinuosius poreikius, tokiems asmenimis bankroto byla turėtų būti nutraukta.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu nutraukti bankroto bylą sutinka. Papildomai nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta 1 590,00 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti. Bankrutuojantys asmenys turėjo pragyventi iš plane numatytos sumos jų būtinųjų poreikių tenkinimui ir padidėjus jų gaunamoms pajamoms mokėti didesnes įmokas kreditoriams. Bankrutuojantys asmenys nuo 2017 m. vasario mėn. gavo apie 2 500 Eur/mėn. darbo užmokestį, nors mokumo atkūrimo plano 2 d. numatytos bankrutuojančių asmenų pajamos buvo 1 658 Eur. Išanalizavus 2017-10-01- 2019-12 plano vykdymo eigos ataskaitas nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio, nustatyta, kad bankrutuojantys asmenys savo būtiniesiems poreikiams per mėnesį naudojo gerokai virš 2 000 Eur, t. y. daug didesnes sumas, nei mokumo atkūrimo plano 6 dalyje numatyta -1 590 Eur suma. Toks bankrutuojančių asmenų elgesys, vykstant ribotam bankroto procesui, yra nesąžiningas ir pažeidžiantis teisingą interesų pusiausvyrą, fizinio asmens bankroto paskirtį numatytą FABĮ 1 straipsnyje. Bankrutuojančių asmenų pateiktas mokumo atkūrimo plano retrospektyvus tikslinimas buvo svarstomas tik praėjus daugiau nei metams po padidėjusių pajamų, t. y. nuo 2018 m. gegužės mėnesio, nors FABĮ numatyta tvarka bankrutuojantys asmenys privalėjo pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių (FABĮ 16 straipsnio 6 punktas). Kreditoriai nesutiko su teikiamu plano projektu, nes bankrutuojantys asmenys siekė retrospektyvaus plano tikslinimo. 2019 m. gegužės 24 d. bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkime nepatvirtintas patikslintas planas buvo teikiamas teismui. 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patikslintas planas nebuvo patvirtintas. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Mokumo atkūrimo planas, kuris privalomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (CPK 18 str.), buvo įgyvendinamas netinkamai. Bankrutuojantys asmenys netinkamai naudojosi bankroto procese suteiktomis teisėmis ir numatytomis pareigomis, nes naudojo gaunamas lėšas ne pagal plane nustatytą tvarką. Tai kvestionuoja galiojantį planą, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, teisingai kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrai bei viešam interesui bankroto procese. Bankrutuojantys asmenys nesiėmė veiksmų pašalinti plano netinkamo vykdymo priežastis, dėl to 2020 m. kovo 9 d. įvyko kreditorių susirinkimas dėl bankroto bylos nutraukimo. Nors bankroto administratorė iš karto neteikė teismui prašymo nutraukti bankroto bylos ir prašė bankrutuojančių asmenų padengti esamus įsiskolinimus, tačiau bankrutuojantys asmenys nederino savo ir kreditorių interesų bei nevykdė kreditorių sprendimų, bankroto administratorės prašymų. Bankrutuojantys asmenys elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Visos aplinkybės rodo jų pasyvų elgesį, interesų pusiausvyros nepaisymą ir sąmoningą mėginimą bankroto procesu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pagal mokumo atkūrimo planą skirta būtinųjų poreikių išlaidų, viršijančių plane numatytąją, dalis sudaro 30 249,58 Eur. Bankrutuojantys asmenys būtinųjų poreikių sumą pasididino nesuderinus šio klausimo su kreditoriais, tuo akivaizdžiai ir ženkliai viršydami mokumo atkūrimo plane nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų sumą. Visa tai rodo, jog bankrutuojantys asmenys akivaizdžiai ignoravo mokumo atkūrimo plano dalį dėl gautų pajamų ir būtinųjų poreikių sumos. Teigia, jog šiuo atveju yra FABĮ 10 straipsnyje nustatytos bankroto bylos nutraukimo sąlygos - bankrutuojantys asmenys nuslėpė gautas lėšas, nes jas naudojo vienasmeniškai ir gerokai didesnes lėšas nei buvo numatyta plane, bei nevykdė kitų FABĮ numatytų reikalavimų, kurioms esant bankroto byla nutraukiama. Bankrutuojantys asmenys savo veiksmais (neveikimu) buvo nesąžiningi ir pažeidė ne tik mokumo atkūrimo planą, bet ir FABĮ paskirtį, teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Mokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bankrutuojančių asmenų V. Š. ir D. Š. bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-511-800/2015 buvo iškelta fizinių asmenų V. Š. ir D. Š. bankroto byla (t. 3, b. l. 146 – 158), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna”. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. birželio 16 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. liepos 15 d., 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. vasario 22 d.; 2018 m. rugsėjo 19 d.; 2018 m. lapkričio 23 d. 2019 m. sausio 3 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 246 570,31 Eur sumai. 2015 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą (t. 5, b. l. 101 – 103). Mokumo atkūrimo plano (t. 5, b. l. 47 – 58) 6 dalyje bankrutuojantys asmenys numatė 1 590,00 Eur sumą, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plano 12 dalyje bankrutuojantys asmenys numatė, kad pagerėjus bankrutuojančių asmenų galimybėms, bus koreguojamas mokumo atkūrimo plane numatytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas.
Bankroto byloje bankroto administratorės teikta mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita periodui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (t. 6, b. l. 81 – 85) patvirtina, jog buvo nustatytos didesnės bankrutuojančių asmenų gaunamos pajamos nei numatyta mokumo atkūrimo plane, bankrutuojantys asmenys informuoti apie būtinybę visas būtinuosius poreikius viršijančias pajamas pervesti į depozitinę sąskaitą, bei poreikį tikslinti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą pasikeitus lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydžiui (ataskaitos 2 dalis).
Bankroto administratorės susirašinėjimas elektroniniais laiškais su D. Š. (t. 6, b. l. 77, 100) patvirtina, jog bankrutuojantys asmenys buvo informuoti apie kreditorių reikalavimą pervesti visas gaunamas lėšas į depozitinę sąskaitą, nurodė bankroto administratorei jog turi išleisti daugiau lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Bankrutuojantys asmenys teikė bankroto administratorei patikslinto mokumo atkūrimo plano projektus. Bankrutuojančių asmenų kreditoriai 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. spalio 1 d. 2019 m. sausio 28 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose patikslinto mokumo atkūrimo plano projektams nepritarė. 2019 m. gegužės 24 d. kreditoriams pakartotinai nutarus nepatvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, planas buvo pateiktas teismui svarstyti jo tvirtinimo klausimą. 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patikslintą mokumo atkūrimo planą buvo atsisakyta tvirtinti (t. 7, b. l. 167 – 173). 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
Bankroto administratorė byloje pateikė bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano vykdymo detalizaciją (t. 8, b. l. 86 – 89), iš kurios nustatyta, jog viso bankroto proceso metu bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių perviršis sudaro 31 998,83 Eur, o jų įsiskolinimas kreditoriams yra 30 249,58 Eur.
Dėl bankroto bylos nutraukimo
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-313/2021, 21 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).
Šioje byloje nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys, bankroto administratorės informuoti apie netinkamai vykdomą mokumo atkūrimo planą ir vengimą padidėjusias pajamas pervesti į depozitinę sąskaitą. Taip pat nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys pageidavo keisti mokumo atkūrimo planą, padidinti būtiniesiems poreikiams skiriamas lėšas, tikslinamo mokumo atkūrimo plano projektai buvo teikiami bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimui bei pastarajam nepritarus plano keitimo projektui, patikslintas planas buvo teikiamas tvirtinti teismui. 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patikslintą mokumo atkūrimo planą buvo atsisakyta tvirtinti. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Nepaisant teismo priimtų nutarčių, kuriomis atsisakyta patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantis asmuo V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis sąmoningai nevykdė 2015 m. liepos 31 d. teismo nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano sąlygų, didesnių pajamų nepervesdamas į depozitinę sąskaitą atsiskaitymui su kreditoriais, o naudodamas didesnes gaunamas pajamas savo šeimos poreikiams tenkinti, tokiu būdu siekdamas išvengti galimų skolų savo gyvenamojoje vietoje.
Pažymėtina, jog fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020, 29 punktas).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių nebuvo rastas bendras susitarimas dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo, patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas nei kreditorių, nei teismo. Nepaisant to, jog nebuvo patvirtinti mokumo atkūrimo plano pakeitimai, nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys sąmoningai toliau vengė vykdyti įsipareigojimus pagal pirminį teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, gautų didesnių pajamų sumos nepervedė į depozitinę sąskaitą iki pat mokumo atkūrimo plano vykdymo termino pabaigos, tokius savo veiksmus teisindami padidėjusiomis būtinosiomis šeimos išlaidomis dėl gyvenimo Airijoje. Bankrutuojantiems asmenims gautas didesnes pajamas naudojant savo nuožiūra, jų nepervedant į depozitinę sąskaitą bankrutuojantys asmenys tinkamai nevykdė savo, kaip bankrutuojančių asmenų pareigas, numatytas FABĮ 16 straipsnio 5 punkte, numatančiame, jog fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Bankrutuojantiems asmenims netinkamai vykdant mokumo atkūrimo plano sąlygas, susidarė 30 249,58 Eur dydžio įsiskolinimas kreditoriams. Bankrutuojantiems asmenims netinkamai vykdžius mokumo atkūrimo plano sąlygas, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas dėl bankroto proceso pabaigos negali būti rengiamas ir teikiamas teismui (FABĮ 30 straipsnis).
Kaip pažymėta kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-313/2021, 26 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog bankrutuojantys asmenys sąmoningai nevykdė 2015 m. liepos 31 d. teismo nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano sąlygų, nepaisydami netgi aplinkybių, jog bankrutuojančių asmenų parengtą patikslintą mokumo atkūrimo planą buvo atsisakyta patvirtinti 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bei 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartimi, teismas daro išvadą, jog egzistuoja sąlygos nutraukti bankrutuojančių asmenų V. Š. ir D. Š. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
Dėl bankroto administravimo išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo
Bankroto administratorė nurodo, kad iki 2020 m. birželio 30 d. visos turėtos administravimo išlaidos yra padengtos. Tačiau ir po bankroto bylos nutraukimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje bankroto byloje administratorė privalės vykdyti visas be išimties jai įstatymo nustatytas pareigas ir teiks administravimo paslaugas, taigi ir toliau patirs realias administravimo išlaidas bankroto procedūroms atlikti. Todėl iš fizinių asmenų bankroto administratorės naudai prašo priteisti išlaidas, kurias bankroto administratorė dar patirs, t. y. mokumo atkūrimo plane numatytą atlygį bankroto administratorei po 50,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi bankroto administratorė nėra kreditorė bankrutuojančių asmenų V. Š. ir D. Š. bankroto byloje ir atlygis jai buvo numatytas tenkinti be eilės, aukščiau nurodyta suma turi būti išieškoma pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius iš visų D. Š. ir V. Š. gaunamų pajamų.
Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas remiasi FABĮ 22 straipsnio nuostata, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Remdamasis šia nuostata, teismas pripažįsta, kad Bankroto administratorės prašymas yra pagrįstas, nes patenka į FABĮ 22 straipsnyje nurodytas išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi bankroto administratorė taip pat prašo teismo priteisti iš fizinių asmenų 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas bankroto administratorės prašymą pripažįsta pagrįstu ir jį tenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10, 12, 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 strapsniais,
nutaria:
nutraukti bankrutuojančių asmenų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.
Priteisti iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“, juridinio asmens kodas 302618226, naudai atlygį bankroto administratorei po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį už periodą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki teismo nutarties, kuria nutraukta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų D. Š. ir V. Š. gaunamų pajamų.
Priteisti iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“, juridinio asmens kodas 302618226, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria nutraukta bankroto byla fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.