- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- e2YT-18540-819/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- S. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. K. mirties 2015 m. lapkričio 29 d. pareiškėja faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Nurodo, kad šis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į velionio palikimą.
Pareiškime (e. b. l. 1-3) pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras L. K.. Po jo mirties liko santuokoje įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas – butas (duomenys neskelbtini), kuriame jis iki pat mirties ir gyveno. Taip pat liko bendri sodo žemės sklypai su statiniais (duomenys neskelbtini) Po L. K. mirties į Vilniaus miesto 4-ąjį notaro biurą dėl L. K. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja nurodo, kad po vyro L. K. mirties ji patyrė depresiją, o į notarų biurą nesikreipė, nes manė, kad po vyro mirties ir taip jo turtas atitenka jai kaip įstatyminei įpėdinei. Santuokoje su L. K. pareiškėja nurodo susilaukusi dukters A. B., kuri tėvo palikimo nepriėmė. Pažymi, kad santuoka su pareiškėja velioniui buvo antroji, iš pirmos santuokos jis galimai turėjo sūnų, kuris ilgą laiką nuolat gyveno užsienyje. Kadangi su pirmos velionio santuokos šeima pareiškėja jokio ryšio nepalaikė, šių aplinkybių ji pagrįsti negali. Pareiškėja pareiškime taip pat nurodo, kad po vyro mirties ji ne tik gavo laidojimo pašalpą ir jį palaidojo, sutvarkė ir nuolat prižiūri jo kapą, bet ir pasiėmė bendrą turtą – televizorių, šaldytuvą, kitus namų apyvokos reikmenis, nepertraukimai rūpinosi bendru turtu – jį remontavo, prižiūrėjo, jame gyveno, mokėjo buto (duomenys neskelbtini), išlaikymo mokesčius. Įsiskolinimų už nekilnojamąjį turtą, jo išlaikymą niekada nebuvo ir šiuo metu nėra. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės liudija, kad po L. K. mirties ji iš karto pradėjo aktyviai naudotis visu palikėjo turtu kaip savo, šiuos veiksmus atliko nedelsdama, nepraleidusi įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, kas sudaro pagrindą jos pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą (e. b. l. 29-30), kuriame nurodo, kad pareiškėja turi pateikti teismui konkrečius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, jog ji atliko konkrečius veiksmus mirusio sutuoktinio palikimui priimti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, o teismui įsitikinus, kad pareiškėjos prašymas visapusiškai pagrįstas įrodomais, VĮ „Turto bankas“ nurodo neprieštaraujantis jo patenkinimui. Paaiškina, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ „Turto bankas“. VĮ „Turto bankas“ neturi duomenų apie L. K. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdo minėto asmens turto paveldėjimo procedūrų.
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu (e. b. l. 33) pareiškimą prašo tenkinti. Nurodo, kad po tėvo mirties palikimą priėmė jos motina pareiškėja, nes tik ji viena nepertraukiamai tvarkė ir prižiūrėjo jų bendrą turtą (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13-14). Mirties momentu L. K. buvo santuokoje su pareiškėja, buvo užauginęs vieną vaiką – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kitus velionio vaikus. Tokių duomenų teismui nepateikė ir VĮ „Registrų centras“, teikdamas pažymą apie L. K. šeimos sudėtį. L. K. mirus Vilniaus miesto 4-ajame notaro biure nebuvo pradėta L. K. paveldėjimo byla, byloje nėra duomenų, kad L. K. būtų palikęs testamentą (e. b. l. 28, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad mirties dieną Nekilnojamojo turto registre mirusio L. K. vardu buvo registruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas į žemės sklypą, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra asmeninė L. K. nuosavybė, - 2004 m. sausio 16 d. sutartis Nr. 1-176, nuosavybės teisės įgijimo į statinius pagrindas – 2011 m. spalio 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1) (e. b. l. 11-12, 25-26, 27). Be to, Nekilnojamojo turto registre buvo registruota pareiškėjos nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 1992 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10-1661) (e. b. l. 15-16, 49), taip pat į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindai 1993 m. balandžio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1531, 2008 m. liepos 3 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.75-552) (e. b. l. 9-10, 47-48).
L. K. mirties dieną galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.2 straipsnį palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po L. K. mirties pareiškėja, būdamas įstatymine jo įpėdine (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo sutuoktinio L. K. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdamas įstatymine L. K. įpėdine, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant šią teisės normą, yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad L. K. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik pareiškėjos vardu nuosavybės teise buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10-1661, tai yra pareiškėjai esant santuokoje su L. K. nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16, 34). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio L. K. nuosavybė pastarojo mirties momentu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, proceso dalyvių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po L. K. mirties pareiškėja ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo turtu (e. b. l. 2, 36). Į bylą pateiktas pareiškėjos sąskaitos, atidarytos AB SEB banke, išrašas liudija, kad per tris mėnesius po L. K. mirties pareiškėja mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas (e. b. l. 5-6, 7-8). Šias aplinkybes patvirtina ir suinteresuotas asmuo atsiliepime (e. b. l. 33). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjos pastovų gyvenimą minėtame bute nuo 1973 m. sausio 10 d. iki L. K. mirties ir po to, nebuvimą byloje duomenų apie iškeltas civilines bylas dėl mokesčių už šiam butui teikiamas paslaugas nemokėjimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kitų įpėdinių pretenzijų į mirusio L. K. palikimą (CPK 178 straipsnis), teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio L. K. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat L. K. mirties momento (CK 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį L. K., išduoti pareiškėjai S. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.