Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-836-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-20
Bylos Nr.
2S-836-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01686-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Trečiasis asmuo
A. V.
Ieškovas
A. E.
Atsakovas
K. E.
Kategorijos
  • 3.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-836-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01686-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.4 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieškovės A. E. patikslintą ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. E. patikslintą priešieškinį ieškovei A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl vykdomojo rašto panaikinimo ir įpareigojimo išieškotojui grąžinti be pagrindo išduotą vykdomąjį dokumentą.Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino ieškovės A. E. ieškinį ir atsakovo K. E. priešieškinį: 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko Jasiulionienės, atsakovui – E. pavardes; 3) padalino šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą; 4) priteisė ieškovei iš atsakovo 36 651,38 Lt (10 614,97 Eur) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis; 5) pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis prievolę atsiskaityti su kreditoriumi AB „Swedbank“ ir su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“; asmeninėmis atsakovo prievolėmis: prievoles N. O. C.; I. G.; J. R.; A. Š.; A. B.; A. S.; K. K.; E. V. B.; A. T. B.; J. G.; I. J.; B. S.; V. S.; E. J. M.; M. G.; 6) atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo paliko nenagrinėtą; 7) likusias ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė; 8) priteisė iš atsakovo 2 914,50 Lt ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės 229,92 Lt atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto; priteisė atsakovui iš ieškovės 166 980,93 Lt (48 361,02 Eur) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas; priteisė iš atsakovo 335 Lt žyminio mokesčio, 3 015 Lt atstovavimo išlaidų, 804 Lt išlaidų už turto vertinimą apeliacinės instancijos teisme ieškovei, 670 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui A. V..Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikino ir šią dalį pakeitė; priteisė ieškovei iš atsakovo 10 665,60 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis bei už kasatoriui priteisiamą didesnę turto dalį. Kasacinis teismas taip pat pakeitė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: 1) priteisė ieškovei iš atsakovo 173,77 Eur turto vertinimo išlaidų; 2) priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 3,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai. Likusias Kauno apygardos teismo nutarties dalis paliko nepakeistas.Trečiasis asmuo A. V. 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl priteistų 670 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. rezoliucija nusprendė išduoti vykdomąjį raštą, kuris 2017 m. spalio 12 d. buvo išduotas.Pareiškėjas K. E. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. A. V. išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad šis vykdomasis dokumentas negalėjo būti išduotas, nes 2014 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria iš K. E. trečiajam asmeniui A. V. buvo priteista 670 Lt buvo pakeista 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi – bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo K. E. trečiajam asmeniui A. V. nepriteistas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi K. E. prašymą atmetė. Pareiškėjas K. E. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. spalio 27 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2018 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai patenkino K. E. atskirąjį skundą iš dalies, panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, panaikino 2017 m. spalio 12 d. A. V. išduotą vykdomąjį raštą; įpareigojo A. V. per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos grąžinti teismui 2017 m. spalio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą.Teismas nurodė, kad 2017 m. spalio 12 d. vykdomasis dokumentas A. V. negalėjo būti išduotas, nes 2014 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria iš K. E. trečiajam asmeniui A. V. buvo priteista 670 Lt buvo pakeista 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi – bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo K. E. trečiajam asmeniui A. V. nepriteistas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiojo asmens atžvilgiu nepakeitė Kauno apygardos teismo nutarties, todėl vykdomasis raštas pagal Kauno apygardos teismo nutartį buvo išduotas pagrįstai. Be to, trečiasis asmuo vykdomojo rašto neturi, nes jis yra pateiktas antstoliui, todėl negali jo grąžinti. Atsakovas K. E. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundas yra su trūkumais, nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, reiškiamas akivaizdžiai nesąžiningai, todėl trečiajam asmeniui taikytina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka ne su visa teismo nutartimi, o tik su jos dalimi, kuria panaikintas 2017 m. spalio 12 d. A. V. išduotas vykdomasis raštas ir A. V. įpareigotas šį raštą grąžinti teismui. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis, 338 straipsnis).Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014, pakeitusi Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą, be kita ko priteisė iš atsakovo K. E. 670 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui A. V.. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 28 d. 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikino ir šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto pakeitė ir ją pakeitė, atitinkamai perskirstė ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas nurodė, kad atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus ir iš esmės palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad trečiojo asmens A. V., dalyvavusio ieškovės pusėje, apeliaciniame procese patirtos išlaidos taip pat nebuvo paskirstytos, kas reiškia, kad kiekviena šalis (ir trečiasis asmuo) šiuo atveju pasiliko prie savo patirtų atstovavimo išlaidų, kurios galutiniame rezultate nėra priteisiamos iš priešingą interesą byloje turėjusių asmenų, kadangi visų jų reikalavimai apeliaciniame procese buvo atmesti (t. y. nėra apeliacinį procesą laimėjusiųjų asmenų). Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad dėl Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pakeistos Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalies, kuria trečiojo asmens naudai buvo priteistos atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje, vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas, o išdavus jį – turėjo būti panaikintas.Pažymėtina, kad teismai teisingumą įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga, bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti išieškotojo prašomą vykdomąjį raštą. Priverstinis vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, tai yra oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnis).Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojo dokumento turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas Gali būti ištaisoma tik išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida (CPK 648 straipsnio 6 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).Byloje nustačius, kad teismo nutartis, kurios pagrindu buvo išduotas ginčo vykdomasis raštas, buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, konstatuotina, jog išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, o šiuo atveju išdavus tokį raštą, jis pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas neatitiko CPK 648 straipsnio reikalavimų (buvo išduotas teismo nutarties dalies, kuri vėliau buvo pakeista, pagrindu), jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo panaikintas. Tai, kad vykdomasis raštas negali būti tikslinamas ar naikinamas, išskyrus vienintelį vykdomojo rašto naikinimo pagrindą – teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimą ar pakeitimą pripažįsta ir teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015, 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Kartu nurodytina, kad vykdomajam raštui netekus galios, antstolis tokio vykdomojo rašto pagrindu užvestą vykdomąją bylą privalo nutraukti ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009, 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010). Šiuo atveju apeliantas (išieškotojas), teigiantis, kad negali grąžinti vykdomojo dokumento teismui, nes jį jau yra atidavęs antstoliui, o šis vykdomąjį raštą jau yra grąžinęs teismui, savo argumentų nepagrindžia jokiais duomenimis. Todėl spręsti apie įpareigojimo grąžinti teismui vykdomąjį raštą pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas yra pas antstolį ir jo pagrindu yra užvesta vykdomoji byla, išieškotojas (A. V.) bet kuriuo metu gali pasinaudoti CPK 639 straipsnio 8 punkte įtvirtinta teise ir atsiimti vykdomąjį dokumentą atsisakant išieškojimo. Tuo atveju, jei antstolis yra nutraukęs ar kitaip užbaigęs vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžinęs teismui, skundžiamoje nutartyje numatytas įpareigojimas išieškotojui nesukels jokių pasekmių.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis

Atsakovas K. E. atsiliepime į atskirąjį prašo skirti baudą apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šiam reiškiant akivaizdžiai nepagrįstus prašymus siekiant įvykdyti jau pakeistą teismo procesinį sprendimą. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Byloje nustatyta, jog teismų priimti procesiniai sprendimai byloje buvo kelis kartus keičiami, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą taip pat nebuvo nuoseklus, todėl tai, kad trečiasis asmuo pasinaudojo CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis ir pareiškė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl jo manymu įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius apelianto A. V. nesąžiningumo nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas