Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai Reginai Staniulienei, suinteresuotiems asmenims J. B., prašomo pripažinti neveiksniu asmens atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Simonai Dautartienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Reginos Staniulienės pareiškimą dėl fizinio asmens – S. B. - pripažinimo neveiksnia, suinteresuotas asmuo J. B., išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu - S. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta kartu gyvenantiems šeimos nariams. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ji negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus (40-42 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes, byla nagrinėjama S. B. nedalyvaujant (CPK 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis prašomo pripažinti neveiksniu asmens vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis).

Pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu pateikė S. B. duktė Regina Staniulienė (14, b.l. – gimimo liudijimo kopija), t. y. asmuo, turintis teisę paduoti tokį pareiškimą teismui (CK 2.10 straipsnio 4 dalis, CPK 463 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad S. B., gim. 1921-07-18, 2002 metais patyrė išeminį galvos smegenų insultą, jai diagnozuota kraujagyslinė demencija (10 b.l.). Nuo 2009-06-09 neterminuotam laikotarpiui jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir išduotas invalidumo pažymėjimas (8-9 b.l.).

Pagal CPK 466 ir 469 straipsnių nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi S. B. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno pirmasis teismo psichiatrijos skyrius. Teismo psichiatrijos ekspertizė aktas Nr. 83TPK-64/2014 surašytas 2014 m. vasario 11 d. – kovo 6 d. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad S. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas: F03 Nepatikslinta demencija; S. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; S. B. dėl sunkios somatinės ir psichinės būsenos dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus negali (41-42 b.l.).

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nes yra atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, jog dėl sunkios somatinės ir psichinės būsenos S. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kitus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, nustatyta, kad S. B. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia (CK 2.10 straipsnis).

Asmenį pripažinus neveiksniu, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl globos šiam asmeniui nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, prokuroro) pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti neveiksnia S. B., gim. 1921 m. liepos 18 d. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.