- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 1-90-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43863-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė, Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nepilnamečio nukentėjusiojo D. J. atstovams pagal įstatymą I. G., A. J. ir atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, iki sulaikymo faktiškai gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, anksčiau teistas: 1) 2011 m. sausio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs; 2) 2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis A. J. laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 metų rugpjūčio mėn., tikslus laikotarpis ir datos nenustatyti, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, rūsio kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, veikdamas vieninga tyčia, pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo D. J. bejėgiška būkle dėl amžiaus – mažametystės, ir tuo, kad D. J. dėl individualių ypatumų (labai žemų, neatitinkančių amžiaus normų intelektinių gebėjimų ir pažintinės veiklos ypatumų), turimų žinių bei kuriamo draugiško santykio negalėjo suprasti su juo atliekamų seksualinės prievartos veiksmų reikšmės ir jiems priešintis, veikdamas prieš nukentėjusiojo D. J. valią, nusivesdamas jį į savo kambarį, esantį rūsyje, palauždamas jo pasipriešinimą ir neleisdamas jam išeiti, seksualiai jį prievartavo, tai yra, ne mažiau 50 kartų ranka masturbavo nukentėjusiojo D. J. lytinį organą, ir ne mažiau 50 kartų kišo savo lytinį organą į nukentėjusiojo D. J. išeinamąją angą, ir šiais veiksmais analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju D. J..
1.1. Be to, A. J. laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 metų rugpjūčio mėn., tikslus laikotarpis ir datos nenustatyti, seksualiai prievartaudamas mažametį D. J., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl amžiaus ir individualių ypatumų, padarė žalą nukentėjusiojo D. J. psichikos sveikatai: sukėlė psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą F43.8, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo D. J. sveikatą.
Įrodymai
2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J., jam pasiūlius duoti parodymus, tai daryti atsisakė, tačiau nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai bei patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais teismas gali remtis.
2.1. 2021 m. vasario 20 d. apklausiamas įtariamuoju A. J. parodė, kad kuo yra įtariamas suvokia, kaltę pripažįsta, gailisi. Nuo 2019 metų pradžios iki 2020 metų rugpjūčio dirbo ir gyveno adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, pas (duomenys neskelbtini) V. K.. Gyveno jos namo kambaryje, esančiame rūsyje. Jis gyveno su J. B. tame pačiame kambaryje. Su D. J. susipažino 2019 metų pradžioje, jis atvažiuodavo su dviračiu. Nežinojo, kiek D. J. metų, žinojo, kad jis lanko mokyklą, tuo metu ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę, tiksliai neatsimena. D. J. gyveno tame pačiame kaime. D. J. atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) gatvę paprašyti jo ir J. cigarečių. D. J. tėvai nežinojo, kad jis rūkantis. Jei D. paprašydavo, tai tekdavo jam jų duoti. Atlygio už cigaretes jo neprašydavo. Su D. J. santykiai buvo normalūs. Bendraudavo telefonu, dažniausiai per „messenger“ programėlę. Jis kviesdavosi D. J. pas save į savo kambarį. D. J. ateidavo pats, jokios prievartos prieš jį nenaudojo, nebuvo dėl ko naudoti prieš jį prievartą. Išeiti iš kambario D. J. leisdavo. Su D. J. jis lytiškai santykiavo analiniu būdu apie 10 kartų, ne daugiau, o prisilietęs prie jo lytinio organo, per jo rūbus, buvo apie 40 kartų. D. J. jo tokiems veiksmams nesipriešindavo. D. J. yra pats masturbavęs savo lytinį organą jo akivaizdoje. D. J. jam nėra to daręs. Yra buvęs atvejis, kai jis kartu su D. J. santykiavo lovoje rūsyje, ir juos užklupo J. B.. Jie tuo metu buvo užsikloję su antklode. Vėliau su J. nebuvo jokio pokalbio apie tai. Taip pat yra buvę, kai V. K. buvo užpykusi ant jo su D. J., ji pyko todėl, kad D. J. pas jį per dažnai pradėjo lankytis. Daugiau jokie asmenys nebuvo užtikę jų santykiaujančių. D. J. niekada nesipriešino seksualiniams santykiams su juo, nieko nesakė, neverkė, niekada nesakė, kad nori išeiti. Jis neprašydavo D. J. pasilikti. Su D. J. jis paskutinį kartą bendravo telefonu 2020 metų rugpjūčio mėnesį, prieš šiam išvykstant į (duomenys neskelbtini). Yra kalbėję su D. apie seksualinius santykius, jis D. J. sakė, kad užtenka, kad geriau daugiau pas jį neatvažiuotų ir nesilankytų. Jis pats apie santykius su D. J. niekam niekada nėra pasakojęs, tai buvo jų abiejų paslaptis. Kad taip įvyko, norėtų D. J. atsiprašyti. Jis žino, kad D. J. gimtadienis (duomenys neskelbtini) dieną, yra sveikinęs jį su (duomenys neskelbtini) gimtadieniu per telefoną. Pirmas seksualinių santykių kartas buvo jo iniciatyva, tai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pirmą kartą tai įvyko tame pačiame kambaryje, esančiame namo rūsyje. Kai D. J. ateidavo į jo kambarį, jis uždarydavo duris, bet jų neužkabindavo kabliuku, jokio užrakto duryse nebuvo. D. J. bet kada panorėjęs galėdavo laisvai išeiti iš jo kambario, jo laisvės nebuvo suvaržęs. Po santykių D. J. duodavo paprastų cigarečių, būdavo, kad D. pats paprašydavo cigarečių arba pats pasiimdavo, nes žinodavo, kur laikydavo, būdavo, kad parašydavo žinutę, ar turi cigarečių. D. tėvai nežinojo, kad šis mėgsta parūkyti. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo išvykęs sezoniniams darbams, sužinojo, kad D. J. rūko, D. rūkyti jis neišmokė. Iš V. K. namų jis išvyko 2020 metų rudenį, po atliktos kratos. Atvyko į (duomenys neskelbtini) tvarkytis dokumentų, norėjo prisiregistruoti prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, po to kreiptis į „Sodrą“ dėl neįgalumo. Tačiau tų dokumentų nepridavė, nes pametė pasą. Laikinai buvo apsistojęs pas sesę D. J., o po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo mamą į sodybą, ir daugiau visą likusį laiką gyveno pas pažįstamą (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad jo ieško policija. Kai atvyko pareigūnai jo ieškoti, jis nešė malkas į namo vidų, ir pamatęs pareigūnus, išsigando, pasislėpė malkinėje (2 t., b. l. 163–165).
2.2. 2021 m. kovo 9 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, įtariamasis A. J. parodė, kad 2019-2020 metais jo nebuvo (duomenys neskelbtini), jis buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) grįžo 2020 metų birželio mėn. pas (duomenys neskelbtini)V. K.. Ten gyveno ir iki išvažiavimo. Į (duomenys neskelbtini) išvyko 2019 m. rugpjūčio pabaigoje. Pas (duomenys neskelbtini) V. K. gyveno sklepe įrengtame kambariuke. Dirbdamas pas (duomenys neskelbtini) visą laiką bendravo su berniuku D. J.. Duodavo šiam po 2 litus, žinojo, kad D. tėvai buvo alkoholikai, įtraukti į rizikos centrą. Jų santykiai buvo draugiški, bendravo ir per „Facebook“, ten matėsi D. gimimo metai – (duomenys neskelbtini) m. Iki išvykstant į (duomenys neskelbtini) nežinojo, kiek D. J. metų, galvojo, kad jam kokie (duomenys neskelbtini) metų. D. J. sakydavo, kad jo gimtadienis (duomenys neskelbtini) Žinute jis pasveikindavo D. J. su gimtadieniu. Paaiškino, kad iki jam išvykstant į (duomenys neskelbtini), lytinių santykių tarp jų nebuvo. Pirmieji lytiniai santykiai tarp jų buvo grįžus iš (duomenys neskelbtini). Lytinius santykius jis supranta kaip masturbavimąsi. Jis D. J. pasikvietė pas save, pradėjo dalinti šiam cigaretes, o D. jam už tas cigaretes atsilygindavo. Lytinio kišimo į analinę angą nebuvo. Jis D. J. masturbavo vieną kartą į savaitę gal kokius tris kartus. Ikiteisminio tyrimo teisėjai pagarsinus įtariamojo A. J. pirminius parodymus, A. J. parodė, kad dėl santykiavimo analiniu būdu yra teisingi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Lytinių santykių metu D. J. buvo gal kokie (duomenys neskelbtini) metų, o jam apie (duomenys neskelbtini) metus. Jis prašė D. J., kad šis apie tai niekam nesakytų (2 t., b. l. 174–177).
2.3. 2021 m. gegužės 7 d. A. J. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, jis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, nuoširdžiai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiojo D. J. (2 t., b. l. 183–184).
3. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. G. paaiškino, kad kaltinamasis būdavo kaime pas V. K.. Artimiau su juo bendrauti neteko, tik žinojo, kad jis toks yra. Ji turi(duomenys neskelbtini)vaikus: dvi (duomenys neskelbtini) jau yra pilnametės, du vaikai – ne. D. yra jauniausias šeimoje, neseniai jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų. Jis gyvena kartu su jais, jokių nusiskundimų dėl jo neturi, jis yra geras vaikas. Ji nežinojo, kad tokie dalykai dedasi, bet jokių pasikeitimų jo elgesyje nepastebėjo. 2018–2020 m. jis dažnai išvažiuodavo dviračiu, sakydavo, kad vienur važiuoja, kitur važiuoja. Namuose jis atrodė toks, kaip visada. D. nebūdavo su jais šeimoje atviras, neatviraudavo, pasakodavo ne viską. Jis kartais sakydavo, kad važiuos pas A.. Ji sūnui aiškindavo, kad A. jam ne draugas, ko jis ten važiuoja. Tada sūnus meluodavo, sakydavo, kad važiuoja kitur, o važiuodavo pas A.. Po apsilankymo pas A. J., nepastebėjo pas D. nei pinigų, nei ne kokių nors ne jo daiktų. Pats jis nieko nepasisakydavo.
3.1. D. tėvas gyvena kartu su šeima. Jis bendrauja su sūnumi, nežino, ar sūnus yra atviresnis su tėvu, nei su ja. Mergaitės gal mažiau bendravo su tėvu, o D. bendravo daugiau.
3.2. ji yra pareiškusi 5000 eurų civilinį ieškinį sūnaus interesams. Po tų įvykių pašlijo sūnaus sveikata, vežė jį į (duomenys neskelbtini) pas ekspertus, į „(duomenys neskelbtini)“, ten jis buvo sutrikęs. Lankėsi sūnus pas psichologus, bendravo su psichologe. Šiuo metu pas psichologę nesilanko, nes jis pats pasakė, kad jam nebereikia, bet ji mano, jog dar reikėtų, kad jie pabendrautų. Šiuo metu sūnus gyvena pas juos, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokslai sekasi ne pasakiškai, mokosi nuotoliniu būdu.
3.3. Tuo metu, kai sūnus bendravo su kaltinamuoju, po apsilankymų pas A. J., nėra pastebėjusi, kad jis grįžtų prisirūkęs ar išgėręs. Nuo jų iki V. K. namų, kur gyveno A. J., yra apie 1,5 km. Su V. K. gyvena tame pačiame kaime, tačiau su ja nebendravo. Nežino, kiek laiko A. J. gyveno pas (duomenys neskelbtini) V. K., nes jis išeidavo ir vėl pareidavo, ir taip gal kokius trejus metus. Sūnus pas A. J. pradėjo lankytis nuo 2018 m., jis jau ten važinėdavosi. Sūnus pasakodavo, kad A. J. prašydavo padėti jam (duomenys neskelbtini), važiuodavo padėti dirbti. Sakydavo, kad kartais ir V. K. paprašydavo padėti. Iki to laiko, kol viskas nepaaiškėjo, jai nieko nebuvo žinoma apie tuos įvykius.
3.4. Po sūnaus apklausos teisme, kur jis buvo apklaustas, jai sūnus daugiau nieko nepasakojo apie įvykius. Klausė jo, kodėl jis jai nieko nepasakė, kad būtų tai sustabdę, kad tai nebūtų tiek tęsęsi, tačiau jis tik nuleido galvą ir tylėjo.
3.5. Psichologinė pagalba sūnui buvo teikiama du - tris mėnesius, du kartus per mėnesį. Norėjo, kad jis dar pabendrautų su psichologe, bet jis atsisakė. Psichologo bendravime su sūnumi iš pradžių dalyvavo, o paskui jį pasiliko vieną. Ji mano, kad kaltinamojo veiksmai ateityje gali turėti įtakos sūnaus elgesiui, lytiniam brendimui. Po apklausos, grįžus iš (duomenys neskelbtini), iš „(duomenys neskelbtini)“, kai paaiškėjo tos aplinkybės, jai atrodo, kad sūnaus elgesys šeimoje su ja, su seserimis nepasikeitė, gal kiek tapo kažkoks labiau užsigalvojęs. Draugų jis turi, bendrauja su jais. Pati ji nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje. Dienomis būna namuose, prižiūri šeimą.
3.6. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko visiškai ir prašo priteisti jį iš kaltinamojo. Ji mano, jog sūnus patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, kaltinamojo veiksmai turės įtakos sūnaus gyvenimui ateityje.
4. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytoju nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. J. paaiškino, kad nukentėjusysis D. yra jo sūnus. Su kaltinamuoju A. J. pažįstami nėra, žino jį tik iš matymo, su juo nėra bendravęs.
4.1. Apie tai, kad sūnus D. lankosi pas A. J., sužinojo tik iš sugyventinės. Žino, kad sūnus išvažiuodavo, sakydavo, kad buvo pas V., padėjo (duomenys neskelbtini). Sūnus pas (duomenys neskelbtini) V. nedirbo, ji tik kartais paprašydavo jo padėti. Jis nežino, kaip dažnai D. važiuodavo pas (duomenys neskelbtini) V., nes jis ryte 7.15 val. išvažiuodavo į darbą, o vakare 17.30 val. grįždavo. Kartais grįžęs sūnų rasdavo namuose, kartais - ne. Grįžęs sūnus sakydavo, kad buvo pas A., jog važinėjosi dviračiu. Klausdavo jo, kur važinėjosi, atsakydavo, kad šen bei ten. Su sūnumi pasikalbėdavo, bet nelabai jis pasakodavosi apie save nei prieš įvykį, nei po įvykio. Žino, kad sūnui patinka važinėtis dviračiu, mėgsta žvejoti.
4.2. Kaip minėjo, apie tuos įvykius sužinojo iš sugyventinės I. G.. Sužinojęs, nebandė su sūnumi pasikalbėti, kas čia buvo, kodėl taip nutiko. Pats sūnus apie tuos įvykius nieko nepasakojo, o jis nieko apie tai neklausinėjo. Sūnaus elgesyje pastebėjo, kad po tų įvykių jis tapo labiau užsidaręs. Nuotaika jo kartais būdavo gera, kartais būdavo nuliūdęs. Mano, jog tie įvykiai sūnaus elgesiui ateityje gali turėti įtakos, nes čia rimtas įvykis. Sūnus dar nepilnametis, kai pradės bręsti, tai tikrai atsilieps jo elgesiui. Mano, jog sūnus dėl tų įvykių patyrė dvasinius išgyvenimus.
4.3. Nėra pastebėjęs, kad sūnus rūkytų. Jis pats rūko, cigaretės būna padėtos atvirai, bet sūnus nei jas ima, nei prašo.
5. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes kartu augo vaikų namuose, bet nelabai sutardavo, o paskui kartu dirbo.
5.1. Kai dirbo pas V. K. – tuo metu buvo pavasaris, matė, kad ateidavo D., kaltinamasis kartu su D. nueidavo į „sklepą“. Vieną kartą juos ten užtiko, rado abu po kaldra. Jam įėjus, pasakė kad nieko, pasakė, kad guli. Jis pasakė, kad taip negerai, D. yra nepilnametis vaikas, pasakė apie tai babai V. K., kad vyksta tokie dalykai. Mano, kad baba į tai atsižvelgė, nes nepatiko tokie dalykai, kad lankosi ir vyksta tokie dalykai. Kiek žino, V. K. kalbėjo, bet A. to nepripažino. Jis pats su nukentėjusiuoju D. tema taip pat bandė kalbėti, bet šis nėjo į kalbas. D. pasakė, kad nieko čia tokio, o jis pasakė, kad po „kaldra“ yra seksas ir tai negerai. Teko ir daugiau kalbėti ta tema.
5.2. Gali patvirtinti, kad D. vaikščiodavo pas A., po „kaldra“ guldavosi, nes A. gaudavo invalidumo pašalpą ir mano, kad viskas dėl rūkymo vykdavo, kad gautų cigarečių, nes jam apie tai pasakė pats D..
5.3. Jis yra ir D. mamai sakęs apie tuos dalykus, kad lankosi pas juos, bet ji nekreipė dėmesio į tai. Pas V. K. pirmas apsigyveno A., o po to ir jį ten pasikvietė. Abu su A. ten gyveno pas V. K. rūsyje įrengtame kambaryje. To kambario durys buvo nerakinamos. Per tą laiką, kai gyveno kartu su A., buvo kad ir prie jo priekabiautų – jis miegojo ir naktį A. priėjo prie jo ir bandė lįsti, tačiau nepamena kada tai buvo.
5.4. Dabar jau tiksliai neprisimena visų smulkmenų, todėl prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra teisingi. Patvirtina, kad su D. bendravo per feisbuką. Jis tada bandė išklausti D. kaip čia viskas vyko dėl to jo išprievartavimo. D. tada jam ir pasipasakojo – pasakė, kad nori gauti parūkyti, todėl taip ir daro. Pas A. D. ateidavo beveik kasdien, netgi ir nakvodavo. Lankėsi pusę metų, gal net daugiau. Kai pamatė pirmą kartą kartu A. ir D. kambaryje 2020 balandžio mėnesį, D. jau ir prieš tai lankydavosi.
6. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. paaiškino, kad kaltinamąjį A. J. pažįsta tiek, kiek jis pas ją gyveno. Jo gyvenimo pradžia buvo tokia, kad jai reikėjo daryti širdies operaciją, todėl reikėjo (duomenys neskelbtini). Kažkaip jie su draugu užklydo ieškodami darbo. A., kai atėjo dirbti, tai nieko nemokėjo, tačiau per laiką išmoko, (duomenys neskelbtini), o su D., kol mažas buvo, duodavo žaisti su telefonu. Ji varydavo D. namo, tačiau šis vis tiek žaisdavo tai su sviediniu.
6.1. J. B., kuris taip pat ją kurį laiką gyveno, šnekėjo, kad tarp A. ir D. yra santykiai, bet pati nesučiupo, į jų kambarį nevaikščiojo, nes po operacijos laiptais negali lipti. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog kartą buvo taip, kad skambino A. bet neatsiliepė, tada nuėjo į jo kambarį rūsyje ir rado A. su D. lovoje – buvo iki pusės užsikloję su drabužiais. Tada jų paklausė ar gėjai, kad sugulė, bet nieko blogo tuo metu nepagalvojo.
6.2. A. A. ir D. draugystę šio motinai nieko nesakė ir nesikalbėjo, nes ji yra tolesnė kaimynė, todėl artimiau nebendravo.
6.3. Gyvenimas pas ją su A. baigėsi kai jis pasakė, kad jam yra negerai ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) prisiregistruoti ir nebegrįžo. A. pas ją gyveno su pertraukomis – su draugu buvo išėjęs, taip pat su kažkokia panele (duomenys neskelbtini) dirbo apie metus, buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini).
6.4. Kai A. J. gyveno pas ją, nebuvo jo oficialiai įdarbinusi – jis (duomenys neskelbtini), gal per dieną 3 val. dirbdavo. Ji dėl įdarbinimo ėjo į mokesčių inspekciją, tačiau ten pasakė, kad nereikia suforminti įdarbinimo.
6.5. Gyvendamas pas ją A. J. buvo išvykęs kažkuriam laikui į (duomenys neskelbtini), o iš ten grįžo pas ją atgal. Grįžęs turėjo kažkokius (duomenys neskelbtini) dokumentus, kuriuos išeidamas paliko stalčiuje pas ją, o ji vėliau juos perdavė policijos pareigūnams. Kiek tiksliai buvo A. J. metų, kai gyveno pas ją, ji tiksliai nežino, mano, kad kažkur apie 30 metų. D. pradžioje, kai ateidavo, (duomenys neskelbtini)metų. A. turi negalią, jokio draugo kaime neturėjo, todėl mano, kad jis su tuo vaiku dėl to ir pradėjo bendrauti. Žino, kad A. J. rūkė, tačiau, kad ir D. rūkytų – ji nepastebėjo, gal slėpėsi nuo jos.
7. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 15 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis D. J. parodė, kad yra į teismą pakviestas papasakoti dėl išprievartavimo. Pirmomis dienomis viskas buvo gerai, tačiau vėliau A. pradėjo daryti nesąmones. Tiksliai neprisimena kiek, tačiau su A. yra pažįstamas apie 1–2 metus. Susipažino kuomet A., eidamas iš parduotuvės, jį pašnekino. Neprisimena, ką tada jis sakė. Viskas prasidėjo nuo to laiko, kai jis nuvažiavo pas A.. Neprisimena, kada pirmą kartą pas jį nuvažiavo. Nuvažiuoti pas A. sugalvojo pats. Nuvažiavęs jam padėdavo dirbti. Jį prievartavo A. J.. Tai įvyko balandžio mėnesį, metų neprisimena. Jį prievartavo daug kartų - apie 50 kartų. Neprisimena, kada prieš jį pirmą kartą buvo panaudota prievarta. Prievartą panaudojo ne šiais metais, anksčiau. Paskutinį kartą A. jį prievartavo prieš 3-5 savaites. Prievartaudavo namų, kuriuose jis gyveno, sklepe. A. gyveno tame pačiame kaime kaip ir jis, tai yra (duomenys neskelbtini) kaime. Paskutinį kartą A. prievartą prieš jį naudojo balandį, kuomet buvo atvažiavusi policija. Dabar yra gruodžio mėnuo. Nežino prieš kiek mėnesių buvo balandis. Paskutinį kartą A. jį prievartavo iki kol jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Kai išsikraustė, nebeprievartavo. A. išsikraustė balandžio mėnesį. A. nusivesdavo jį į savo kambarį, kuriame ir prievartaudavo. Būdavo, kad atsisėsdavo ant jo lovos telefoną pasikrauti, o A. numaudavo jam kelnes ir savo daiktą - lytinį organą įkišdavo jam į užpakalį. Į užpakalį A. savo lytinį organą yra įkišęs 30–50 kartų. Tuo metu A. jam nieko nesakydavo. A. jis bandydavo atstumti, tačiau A. jam neleisdavo išeiti. A., paėmęs už kapišono ar megztinio, atsitempdavo jį atgal ir prievartaudavo. A. bandė priešintis. Bandė jį atstumti nuo savęs ir jam sakyti „nelįsk", tačiau šis atsakydavo „kas bus?". Pagalbos nesikvietė, nes niekas nebūtų girdėjęs jo šauksmo. Pas A. vykdavo pasibūti, kažką jam padėti dirbti. Už darbą jokio atlygio negaudavo. Jausdavosi blogai kuomet A. jį prievartaudavo. A. iš „Facebook“ paskyros sužinojo apie jo amžių. A. žinojo, kad jam (duomenys neskelbtini) metų, nes „Facebook“ paskyroje yra nurodyti jo gimimo metai - (duomenys neskelbtini). Apie savo amžių su A. nesikalbėjo. Savo „Facebook“ paskyrą yra užsivadinęs - „D. J.“. A. daug turi „Facebook“ paskyrų. A., susikūręs naujas paskyras, visada jį pasikviesdavo į draugus. Žino kelias A. paskyras - „A. J.“, „A. J.“. Susirašinėjimų su A. nėra išsaugojęs. Susirašinėdavo „Messenger“ programėle, tačiau kaip ir minėjo, neturi išsaugojęs susirašinėjimų. A. dažniausiai parašydavo į „Messenger“ ir paklausdavo „kada atvarysi?“. Nors A. jam ir nerašydavo, kokiu tikslu kviečiasi, tačiau jis numanydavo, kad kviečiasi su tikslu prievartauti. Nors ir suprasdavo, kokiu tikslu jį kviečiasi, tačiau vis tiek vykdavo, nes A. paprašydavo kažką padėti. Visi prievartavimai vykdavo rūsyje. Savo lytinį organą A. kišdavo į užpakalį. Su jo lytiniu organu A. neprašydavo atlikti kažkokių tai veiksmų. Neprisimena, kada pirmą kartą A. jį išprievartavo, tačiau tuo metu jam galėjo būti kažkur (duomenys neskelbtini) metų. Metų laiko neprisimena. Jo gimtadienis yra (duomenys neskelbtini) Neprisimena, kada A. galėjo jį išprievartauti - prieš gimtadienį ar po gimtadienio. Pirmą kartą galėjo jį išprievartauti 2019 m. prieš gimtadienį. (duomenys neskelbtini) kaime pas V. K. A. gyveno kokius 5 metus. A. su V. K. nesieja jokie giminystės ryšiai. A. J. ranka liesdavo jo lytinį organą, tai yra, smaukydavo. Tuo metu jis A. atstumdavo, tačiau A. jam nieko nesakydavo. A. neprašydavo, kad ir jam tai jis atliktų. Lytinio organo smaukymo atvejų galėjo būti 50 kartų, tai yra, kiekvieno prievartavimo metu. Tuo metu, kai A. jį prievartaudavo, juos užtiko V. K., kuri tada jiems nieko nepasakė. Daugiau niekas nematė, kaip jį prievartauja A.. Nei prieš prievartavimą, nei prievartavimo metu A. alkoholio nevartojo. Taip pat abu nėra kartu vartoję alkoholio, tačiau kartu rūkydavo lietuviškas cigaretes, kurias nupirkdavo A.. A. ir tabako nupirkdavo. A. šiaip sau duodavo jam parūkyti. Už cigaretes A. nemokėdavo. A. jam duodavo pinigų. Su A. susitikdavo kas antrą dieną. Jis pas A. nuvykdavo, nes jį pasikviesdavo A.. Prievartavimo metu ne tik psichologiškai jautėsi blogai, taip pat ir fiziškai jautėsi blogai. Jam skaudėdavo, kai įkišdavo lytinį organą. Nors ir sakydavo A., kad jam skauda, tačiau šis nieko jam nesakydavo. Prievartavimo metu apsaugos priemonės nebuvo naudojamos. Pažįsta J. B., kuris yra jo pažįstamas. Kartais, nuvažiavęs pas A., sutikdavo J. B., kuris gyveno su A.. Kiekvieną mėnesio 10 d. J. važiuodavo į (duomenys neskelbtini)gerti. Su J. B. nėra kalbėjęs apie prievartavimus ir šis negalėjo matyti, kaip jį prievartavo A.. Prievartavimo metu A. užrakindavo savo kambario duris, tačiau kartais ir nerakindavo. A. nesakydavo jam, dėl kokių priežasčių rakina duris. Tuo metu, kai jį prievartaudavo, A. jo nefilmuodavo ir nefotografuodavo. Kur šiuo metu yra A., nežino. Paskutinį kartą su A. bendravo balandžio mėnesį. Jam atrodo, kad V. K. A. išvarė. Taip pat su A. jokiomis kitomis priemonėmis nebendravo. Visus kartus, kuomet buvo prievartaujamas, priešinosi A. Nežino, kodėl po pirmų prievartavimo kartų vis dar nuvykdavo pas A.. A. nebuvo fiziškai stiprus, nes (duomenys neskelbtini)pasitempė koją, nuo kurios skausmas eidavo į nugarą. Nežino, kodėl A., kuris nebuvo fiziškai stiprus, nesipriešino. A. jautė blogus jausmus. Nors A. jam ir nepatikdavo, tačiau nežino, kodėl šiam nesipriešino. A. jo neprašė, kad jis niekam nepasakotų apie prievartavimus. Taip pat A. jam negrasino ir nežadėjo jokio atlygio. Nežino, ar A. darė su kitais tą patį ką darė su juo. Jis pats mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokslai sekasi gerai. Geriausiai sekasi muzika ir dailė, prasčiausiai sekasi chemija. Nuo to laiko, kuomet pradėjo bendrauti su A., mokymosi rezultatai nekito. Po visų šitų įvykių jautėsi blogai, tačiau tiksliai nemoka paaiškinti kaip. Anksčiau, tai yra, kai dar buvo policija, viduje juto blogumą. Šiuo metu jaučiasi gerai. Po įvykių į medikus nesikreipė, tačiau vakar buvo pas psichologą, kuriam viską pasipasakojo. Norėtų, kad ir ateityje jam būtų teikiama psichologo pagalba. Tėvams apie prievartavimus nepasisakė, nes bijojo. Nežino, kodėl bijojo tėvų. Būdavo, kad pas A. važiuodavo tėvams nežinant. Tėvai jam drausdavo važiuoti pas A., tačiau jų neklausydavo. Nežino, kodėl jų neklausydavo (1 t., b. l. 71–73).
8. Be kaltinamojo A. J. visiško kaltės pripažinimo ir nurodytų asmenų parodymų, kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat pagrindžiama ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais:
8.1. iš 2020 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos –kambario, esančio namo rūsyje, adresu: (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 19–29).
8.2. iš 2021 m. balandžio 12 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūsyje esančio kambario durų apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad vidinėje durų pusėje yra metalinis kabliukas, kurio ilgis 10 cm, duryse užrakinimo mechanizmo bei pakabinamos spynos nėra (1 t., b. l. 35–44).
8.3. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
1). D. J. intelektiniai gebėjimai, o taip pat ir pažintinės veiklos ypatumai, yra labai žemi (neatitinka amžiaus normų); jo emocijos adekvačios situacijai. D. J. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Dėl labai žemų intelektinių gebėjimų jam nesuprantamose situacijose D. J. gali būti labiau įtaigus.
2). D. J., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, jo turimas žinias, byloje tiriamo laikotarpio pradžioje, negalėjo suprasti įtariamojo jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, todėl jis visiškai negalėjo tiems veiksmams priešintis. Vėliau, dėl byloje tiriamų įvykių jis įgijo daugiau žinių apie intymius santykius, tačiau ir šiuo metu jos yra ribotos, paviršutiniškos, tame tarpe ir klaidingos, t. y. D. J. ir šiuo metu negali pilnai suvokti seksualinės prievartos esmės. Visa tai bei įtariamojo su D. J. kuriamas santykis (draugiškas, skatinamas duodamu darbu ir atlygiu už tai cigaretėmis ar pinigais) lėmė tai, kad D. J. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams.
3). D. J., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius ypatumus, jo protinį išsivystymą, galėjo ir gali duoti parodymus apie byloje tiriamo įvykio aplinkybes, nurodant tokias konkrečias faktines aplinkybes kaip įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai. Remiantis turimų duomenų analize, nustatyta, kad D. J. parodymus davė remdamasis asmenine patirtimi, parodymų turinyje atsiskleidžia jam būdingi individualūs ypatumai, gyvenimiška patirtis bei jo suvokimas, todėl toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus rekomenduojama remtis D. J. parodymais ir daugiau jo neapklausti.
4). Objektyvių duomenų, kad įtariamos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu ir šiuo metu D. J. sirgtų lėtiniu ar kitu psichikos sutrikimu, trukdančiu suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas adekvačius parodymus, nenustatyta.
5). Šiuo metu jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį D. J. parodymams negauta.
6). D. J. dėl jam diagnozuoto praeinančio psichikos sutrikimo - kitų reakcijų į stiprų stresą, nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose.
7). D. J. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos j stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 133–140).
8.4. iš liudytojos V. K. 2021 m kovo 23 d. pateiktų dokumentų matyti, kad A. J. darbo sutarties (duomenys neskelbtini) pradžia 2018-09-19, darbo laiko tipas – metinis darbas (2 t., b. l. 69).
8.5. iš 2020 m. gruodžio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus liudytojo J. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą, užfiksuotos 2020 m. spalio 13 d. tyrimui reikšmingos liudytojo J. B. susirašinėjimo žinutės su nukentėjusiuoju D. J. (1 t., b. l. 183–195).
8.6. iš 2020 m. gruodžio 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus D. J. pateikto telefono „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą, pokalbių programėlėje „Messenger“ rastas adresatas vardu „A. J.“. Pirma jo rašyta žinutė D. J. yra 2020 m. liepos 8 d., paskutinė – rugpjūčio 2 d. Susirašinėjimo žinutėse daug vienas kitam siųstų įvairių paveikslėlių, asmens vardu „A. J.“ klausimų D. J. „Ka tu“, „Ar atvrs“, „Kur esi“, „Kur buvai“, „Ar viens“, „Ar dar atvrs“, „Ar tvrs ryto“, ir panašiai. Susirašinėjimo žinutės programėlėje „Messenger“ nufotografuotos, atspausdintos ir įrašytos į kompaktinę plokštelę (2 t., b. l. 5–29).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
9. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Remiantis teismų praktika, lytinės aistros tenkinimu kitokio fizinio sąlyčio būdu laikomi veiksmai, kai yra dirginami vyro ar moters lytiniai organai, lytiniu organu liečiamas kito žmogaus kūnas ir pan. BK 150 straipsnis nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su asmeniu prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą, ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.
10. Išanalizavęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įvertinęs ir sugretinęs juos tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl jo mažametystės, nes įvykių metu D. J. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir tuo, kad nukentėjęs dėl individualių ypatumų (labai žemų, neatitinkančių amžiaus normų intelektinių gebėjimų ir pažintinės veiklos ypatumų), turimų žinių bei kuriamo draugiško santykio negalėjo suprasti su juo atliekamų seksualinės prievartos veiksmų reikšmės ir jiems priešintis, veikdamas prieš nukentėjusiojo D. J. valią, nusivesdamas jį į savo kambarį, esantį rūsyje, palauždamas jo pasipriešinimą ir neleisdamas jam išeiti, seksualiai jį prievartavo, tai yra, ne mažiau 50 kartų ranka masturbavo nukentėjusiojo D. J. lytinį organą, ir ne mažiau 50 kartų kišo savo lytinį organą į nukentėjusiojo D. J. išeinamąją angą, ir šiais veiksmais analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju. Taip pat jis tuo pačiu laikotarpiu seksualiai prievartaudamas mažametį D. J., pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl amžiaus ir individualių ypatumų, padarė žalą nukentėjusiojo D. J. psichikos sveikatai: sukėlė psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą F43.8, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo sveikatą.
10.1. Darydamas tokią išvadą teismas pirmiausia remiasi paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais duotais tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Lyginant šių asmenų parodymus matyti, jog jie iš esmės sutampa, skiriasi iš esmės tik dėl kaltinamojo nurodyto mažesnio skaičiaus lytinės aistros tenkinimo atvejų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad lytinės aistros tenkinimo su mažamečiu nukentėjusiuoju laikotarpis yra pakankamai ilgas, o kaip matyti iš nukentėjusiojo D. J. susirašinėjimo programėlės „Mesenger“ duomenų, jų bendravimas su kaltinamuoju buvo intensyvus ir dažniausiai besibaigiantis kaltinamojo išsakytu kvietimu nukentėjusiajam atvykti pas jį, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti, kad kaltinime nurodytas seksualinio prievartavimo ir lytinės aistros tenkinimo atvejų skaičius – ne mažiau kaip 50 kartų, yra pagrįstas. Teismas tokią savo išvadą grindžia ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados dalimi apie tai, kad D. J. parodymus davė remdamasis asmenine patirtimi, parodymų turinyje atsiskleidžia jam būdingi individualūs ypatumai, gyvenimiška patirtis bei jo suvokimas, nenustatytas padidintas D. J. polinkis fantazuoti, o dėl labai žemų intelektinių gebėjimų jam nesuprantamose situacijose jis gali būti labiau įtaigus.
Motyvuojamoji dalis
10.2. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų vertinti kaip nepatikimų, nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad jie iš esmės yra patvirtinami ir apklaustų liudytojų J. B. ir V. K. parodymais.
11. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 150 straipsnyje, yra tada, kai tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.
11.1. A. J. pateiktame kaltinime seksualiniu prievartavimu nurodytas vienas iš tokių požymių – pasinaudojimas bejėgiška būkle dėl mažametystės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis D. J. gimė 2006 m. kovo 27 d., t. y. nagrinėjamų įvykių metu jis buvo mažametis. Kaip nurodė pats kaltinamasis bei tai patvirtino ir nukentėjusysis, bendravo su nukentėjusiuoju tiek tiesiogiai, tiek „Mesenger“ programa, kur buvo nurodytas nukentėjusiojo amžius, todėl akivaizdu, kad turėdamas galimybę įvertinti šias žinias, taip pat nukentėjusiojo ūgį, fizinį išsivystymą, be jokios abejonės turėjo žinoti jo amžių. Todėl teismas sprendžia, kad tenkindamas lytinę aistrą kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiojo būkle, kurią nulėmė jo mažametystė.
11.2. Teismo nuomone tai, kad, kaip nurodė kaltinamasis bei dalinai patvirtino ir pats nukentėjusysis, seksualinio prievartavimo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atliekami be jokios prievartos ar naudojant minimalią prievartą, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, nes, kaip jau buvo minėta, šie veiksmai buvo atliekami pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl mažametystės ir būtent dėl to nukentėjusysis negalėjo tinkamai suvokti su juo atliekamų veiksmų, atitinkamai kritiškai juos vertinti bei duoti ar neduoti sutikimo šiems veiksmams. Kaltinamasis atlikdamas seksualinio prievartavimo veiksmus turėjo bei privalėjo įvertindamas nukentėjusiojo mažametystę suprasti, kad dėl amžiaus jis negali sutikti ar nesutikti su jo atžvilgiu atliekamais veiksmais, nes negalėjo jų tinkamai suvokti bei kritiškai vertinti.
12. Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis A. J. atlikdamas aptariamus nusikalstamus veiksmus veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo baigtumą sieja tik su lytinės aistros tenkinimo prieš nukentėjusiojo asmens valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek įgyvendinti kaltininko tikslai, ir ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo – objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
13. Kaltinamajam A. J. taip pat pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl to, kad jis seksualiai prievartaudamas mažametį D. J., pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl amžiaus ir individualių ypatumų, padarė žalą nukentėjusiojo D. J. psichikos sveikatai: sukėlė psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą F43.8, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo sveikatą.
13.1. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 133–140).
13.2. Teismo vertinimu, kaltinimas A. J. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra pareikštas pagrįstai, nes nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra nustatytas medicininio tyrimo metu, nes nukentėjusiajam pasireiškusi kitų reakcijų į stiprų stresą diagnozė tiesiogiai siejasi su prieš jį atliktais nusikalstamais veiksmais ir tuo būdu kaltinamojo sukurtos psichologinės įtampos bei streso pasekmė. Taigi dėl seksualinio prievartavimo nukentėjusiajam sukeltas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, pagrįstai kvalifikuojama kaip savarankiška nusikalstama veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495-697/2015).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
14. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis neverčiamas davė parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, taip padėdamas ją atskleisti, nors teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau nurodė, jog pripažįsta jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
14.1. Kaltinamasis A. J. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vertinant jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys tęsėsi ilgą laiko tarpą, todėl negali būti vertintinas kaip spontaniškai susiformavęs, galimai atsitiktinis.
14.2. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 85–86), pagal specialisto išvadą jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę yra netikslinga (2 t., b. l. 112).
14.3. Įvertinęs visas šias reikšmingas, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias ir apsprendžiančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į inkriminuotos nuskalstamos veikos – BK 150 straipsnio 4 dalies – sankcijos griežtumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, artimesnę sankcijoje numatytos šios bausmės minimaliam dydžiui. Tokiu būdu BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas yra 3 metai, todėl kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką parinktina keturių metų ir šešių mėnesių dydžio laisvės atėmimo bausmė. Pasisakant dėl bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą reikia pažymėti, kad už šį nusikaltimą taip pat numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, todėl, atsižvelgiant ė jau aukščiau nurodytus bausmės dydžio parinkimo motyvus, kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką taip pat skirtina bausmė mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas dvejiems metams.
14.4. Kaip jau minėta, BK 150 straipsnio 4 dalies, kaip ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam A. J. klausimą. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti ir nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-323/2012, 2K-93/2013, 2K-116/2013). Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje teismas nenustatė.
15. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. J. įstatyminė atstovė I. G. nukentėjusiojo naudai buvo pareiškusi civilinį ieškinį ir pripažinta civiline ieškove dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79–80).
15.1. Teismas nustatęs, kad tarp kaltinamojo A. J. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnis).
15.2. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, bei teismų praktika tokios kategorijos bylose aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
15.3. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Natūralu, kad nukentėjusysis D. J. dėl seksualinio prievartavimo patyrė psichinį stresą ir didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. G. teigimu, nukentėjusysis po įvykio turi lankytis pas psichologą, pasidarė daugiau uždaras. Įvertinusi šias bei civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo jauną amžių, galimybę dirbti, jo turtinę padėtį (iki sulaikymo nedirbo, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi), remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, nukentėjusiojo patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus dėl seksualinio prievartavimo teismas vertina, kad prašoma priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydžio suma nėra per didelė. Todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas.
16. Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajam buvo skirta atstovė advokatė Vida Povilaitienė. Byloje gauta 2021-09-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 446,94 Eur (3 t., b. l. 119). Taip pat kaltinamajam buvo paskirta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta 2021-09-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę gynybą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 478,44 Eur (3 t., b. l. 122).
16.1. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamais yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas ir iš jo priteistinos nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios atstovavimo. Tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teismas buvo pripažinęs, jog kaltinamojo tinkamai gynybai užtikrinti gynėjo – advokato dalyvavimas yra būtinas, jo gynybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
17. Baudžiamojoje byloje yra pateikti 3 vnt. kompaktinių plokštelių su proceso veiksmų įrašais (2020 m. gruodžio 15 d. nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2020 m. gruodžio 18 d. nepilnamečio nukentėjusiojo telefono apžiūra, 2021 m. gegužės 12 d. nuotolinis posėdis dėl suėmimo pratęsimo) perduotų teismui kartu su baudžiamąja byla. Minėti kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
17.1. 2020 m. gruodžio 3 d. atlikus liudytojo J. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono „LG“ apžiūrą, šis telefonas grąžintas saugojimui savininkui J. B. (1 t., b. l. 196–198). Nuosprendžiui įsiteisėjus nurodytas telefonas paliktinas liudytojui J. B. neribotai nuosavybei.
17.2. 2020 m. gruodžio 18 d. atlikus nukentėjusiojo D. J. telefono „Samsung A21 S“ apžiūrą, šis telefonas grąžintas saugojimui savininkui D. J. (2 t., b. l. 30–32). Nuosprendžiui įsiteisėjus nurodytas telefonas paliktinas nukentėjusiajam D. J. neribotai nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje apėmimo būdu ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su 2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. J. (J.) paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. rugsėjo 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei bausmę atliktą pagal 2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį.
Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti nukentėjusiajam D. J. iš A. J. (J.) 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš A. J. (J.) valstybės naudai 446,94 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 94 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patirtų atstovaujant nukentėjusiojo D. J. interesus.
Iš A. J. (J.) jo gynybos išlaidų valstybės naudai nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktinių plokštelių su proceso veiksmų įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, liudytojo J. B. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „LG“ po apžiūros grąžintą saugojimui savininkui J. B. ir nukentėjusiojo D. J. telefoną „Samsung A21 S“ po apžiūros grąžintą saugojimui savininkui D. J., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajam D. J. bei liudytojui J. B. neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.