- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-322-348/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. P., R. D., S. D., D. M.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuspręsta įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d.
Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą nuspręsta pratęsti iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti šaunamąjį ginklą „Ekol & Voltran“ 99 modelio pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, ir perduoti jį Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui sunaikinti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. D., S. D. ir D. M., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobilyje „Ford Galaxy”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paslėpęs automobilio langų apiplovimo skysčio bakelyje laikė didelį kiekį – 0,013997 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį laikotarpiu nuo 20.35 val. iki 20.45 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno Kauno mieste nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir apie 21.00 val. paslėpta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. P. jam inkriminuotus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog automobilyje paslėpęs laiko ir gabena narkotinę medžiagą. Taip pat konstatuota, jog įvertinus visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos didelį kiekį, R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta R. P. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas įvertino ir R. P. asmenybę. O būtent, kad jis teisiamas pirmą kartą, septynis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, taip pat ir tai, kad dirba, yra vedęs bei turi mažametį vaiką. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. P. neatitinka BK 62 straipsnyje keliamų sąlygų, todėl skyrė jam BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį.
3. Nuteistasis R. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.
3.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y., už narkotinės medžiagos – karfentanilio – gabenimą turint tikslą jas platinti, tačiau teigia, kad nėra aišku nei kam, nei kada, nei už kiek narkotinė medžiaga turėjo būti platinama. Teigia, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino faktines aplinkybes, kad vairuojamame automobilyje rasta narkotinė medžiaga priklauso apeliantui, tačiau nurodo, jog sistemingai vartojo narkotines medžiagas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto namuose ir pagalbinėse patalpose buvo atliktos kratos, kurių metu reikšmingų daiktų nerasta. Vadovaujantis teismų praktika, buvo ieškoma svarstyklių, priemonių ir medžiagų, skirtų narkotinėms medžiagoms fasuoti, dozuoti ir platinti, kas patvirtintų jo siekį platinti narkotines medžiagas, tačiau tokių priemonių nustatyta nebuvo. Be to, anot apelianto, buvo ieškoma ir pinigų, kurie galėjo būti gauti už narkotinių medžiagų platinimą, tačiau jų taip pat rasta nebuvo. Apeliantas cituoja specialisto išvadą ir teigia, kad ji patvirtina, jog R. P. vartoja narkotines medžiagas. Šių aplinkybių kontekste nuteistasis teigia, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad jis neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą, tačiau tikslas ją platinti yra tik menamas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl mano, kad jo padaryta veika turi būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, mano, kad teismas netinkamai interpretavo rastos narkotinės medžiagos kiekį, kuris, anot apelianto, nepaneigia, jog narkotinės medžiagos buvo gabenamos asmeniniam naudojimui. Apeliantas taip pat cituoja apylinkės teismo argumentus dėl jo parodymų patikimumo ir pažymi, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nesiskyrė. Mano, kad pirmosios instancijos teismą galėjo suklaidinti nuteistojo negebėjimas išreikšti ir savais žodžiais nupasakoti narkotinės medžiagos poveikį bei jį apibūdinti. Pažymi, kad apeliantas yra uždaras žmogus, prieš daug metų baigęs vidurinę mokyklą, todėl jo kalbos bagažas yra skurdus. Visgi mano, kad jo negebėjimas vaizdžiai nupasakoti narkotinės medžiagos poveikio jo organizmui, niekaip nepaneigia to, kad apeliantas vartoja narkotines medžiagas ir to, kad rastas narkotines medžiagas gabeno savo reikmėms. Apeliantas mano, kad bylos duomenų vertinimas, susijęs su apelianto ir kito nuteistojo R. D. telefoniniais pokalbiais, siunčiamomis žinutėmis ir jų maskavimu, yra nepagrįstas ir nelogiškas, paremtas spėjimu ir prielaidomis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. D. buvo nuteistas dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, t. y., narkotinės medžiagos pardavimo D. M., be to, byloje nėra jokių duomenų, kuriais apeliantas būtų susietas su šios nusikalstamos veikos epizodu. Apeliantas akcentuoja tai, kad R. D. D. M. pardavė narkotinę medžiagą heroiną, pirminis apeliantui pareikštas įtarimas taip pat buvo susijęs su narkotinės medžiagos – heroino gabenimu, tačiau tyrėjų manymas apie heroiną buvo paneigtas specialisto išvada. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, kreipiantis į teismą dėl procesinių prievartos priemonių, visada buvo įvardinama narkotinė medžiaga heroinas, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimas ir apelianto susiejimas su R. D. yra nepagrįstas, kad R. P. buvo nuteistas už karfentanilio gabenimą. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis nurodė, jog apeliantas ir R. D. intensyviai bendravo, taip pat tai, kad jų bendravimas buvo konspiruotas, maskuojant turinį, turint sutartinių ženklų, t. y., tuščia žinutė, neatsilieptas skambutis, tačiau, anot apelianto, toks vertinimas nepagrįstas, o atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei apelianto, nei R. D. klausimų apie jų pokalbių turinį net nebuvo užduota. Skundo autorius nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas prašymas apklausti R. P. ir R. D. bendrą draugą V. K., kuris neva žino, kokie yra apelianto ir R. D. tarpusavio santykiai ir kokie reikalai juos sieja. Tačiau apylinkės teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad R. P. nėra kaltinamas narkotinės medžiagos karfentanilio gabenimu R. D.. Šiuo aspektu apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent bendravimas su R. D. ir buvo įvertintas kaip vienintelis ir esminis duomuo, pagrindžiantis apelianto tikslą platinti narkotines medžiagas. Savo bendravimą su R. D. apeliantas grindžia tuo, kad jį pažįsta daugiau kaip 20 metų, jie gyvena kaimynystėje turėjo bendrų reikalų buityje. Be to, R. D. mėgdavo vartoti alkoholį, dėl ko pykosi su žmona, todėl apeliantas buvo prašomas privežti jam alkoholinių gėrimų, slepiant nuo R. D. sutuoktinės. Mano, kad R. D. ir apelianto R. P. bendravimo vertinimas yra tik prielaidos ir spėlionės, kadangi R. D. buvo nuteistas tik už vieną epizodą, todėl apelianto R. P. intensyvus bendravimas ir jo turinys niekaip negali būti siejamas su apelianto gabentu karfentaniliu.
3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl teismo šališkumo ir pažymi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas įrodymų pagrindimo neatliko ir nevertino, o į nuosprendį pažodžiui perkėlė valstybinio kaltintojo baigiamosios kalbos dalį. Tuo tarpu gynybos argumentai dėl įrodymų vertinimo nebuvo analizuojami ar aptarti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Todėl mano, kad buvo pažeistas rungtyniškumo principas, o teismas, vienašališkai remdamasis vienos iš proceso šalių nuomone ir priimdamas procesinį sprendimą, buvo šališkas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y., pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.
6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri dėl nuteistajam R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Dėl veikos kvalifikavimo
7. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobilyje „Ford Galaxy”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paslėpęs automobilio langų apiplovimo skysčio bakelyje laikė didelį kiekį – 0,013997 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį laikotarpiu nuo 20.35 val. iki 20.45 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno Kauno mieste nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir apie 21.00 val. paslėpta narkotinė medžiaga buvo paimta.
8. Iš nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su R. P. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, teigiama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis, laikydamas bei gabendamas didelį kiekį 0,013997 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, turėjo tikslą jį platinti. Teigiama, kad R. P. narkotines medžiagas laikė savo reikmėms.
9. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus bei padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Svarbu patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y., ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-323-895/2017).
10. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y., ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis apribojimo kriterijus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, kad kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kas teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje R. P. atžvilgiu padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. P. laikė ir gabeno 0,013997 g narkotines medžiagas – karfentanilį, turėdamas tikslą jas platinti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje R. P. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi R. P. veiksmuose nėra būtinojo šio nusikaltimo subjektyviojo požymio – tikslo platinti narkotines medžiagas.
12. Nuteistasis R. P., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2020 m. vasaros vartoja karfentanilį, kurį vadina „fentaniliu“. Karfentanilį vartoja jį rūkydamas, paberia ant folijos, iš apačios kaitina foliją ir rūkstančio karfentanilio dūmus įtraukia per triūbelę . Įsigytą karfentanilį paslėpė automobilio ,,Ford Galaxy“ langų apiplovimo skysčio bakelyje. Kelias dienas karfentanilį laikė automobilyje. 2020 m. lapkričio 24 d. automobiliu ,,Ford Galaxy“, kurio langų apiplovimo skysčio bakelyje laikė karfentanilį, nuvažiavo pas J. S., kuris buvo pas savo motiną (duomenys neskelbtini), iš jo važiavo į ,,Megą“ pirkti lipnios juostos. Važiuojant į ,,Megą“, jį sustabdė policijos pareigūnai dėl sudarytos eismo situacijos, neva, jis kažkam ,,užkišo“. Pareigūnams nesakė, kad automobilyje laiko karfentanilį. Pareigūnai, atlikę automobilio apžiūrą, langų apiplovimo skysčio bakelyje rado karfentanilį. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, jog laikė ir gabeno kaltinime nurodytą kiekį karfentanilio, tačiau nepripažįsta, jog karfentanilį laikė ir gabeno, turėdamas tikslą jį platinti. Karfentanilį įsigijo savo reikmėms, o ne tikslu platinti. Kaltinamąjį R. D. pažįsta apie 20 metų, kaltinamąją S. D. nuo vaikystės.
13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nuteistasis R. P. ir liudytojas V. K..
13.1. Nuteistasis R. P. parodė, kad neįžvelgia jokių šifrų, jog kalbėdamas su R. D. būtų naudojęs „žargonus“. Paaiškino, kad buvo susitaręs su R. D., kad kai jis atvažiuos, duos „majaką“, kada išeiti. Buvo sakęs R. D. nuvažiuoti pas meistrus dėl „Audi“ mašinos. Nuteistasis paaiškino, kad buvo pažadėjęs, jog nuveš R. D., tačiau kadangi buvo vartojęs alkoholio, liepė R. D. nuvažiuoti vienam ir pasakyti meistrui, kad atvažiavo nuo R. P.. Pirmadienį nespėjo nuvažiuoti pas meistrus, o antradienį jį sulaikė policijos pareigūnai. Nuteistasis taip pat parodė, kad šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“, apie metus laiko, iki jo sulaikymo kažkurį laiką niekur nedirbo, gaudavo pašalpą. Sūnus, kuris gyvena užsienyje padėdavo finansiškai. Neatsimena, jog R. D. būtų siuntęs tuščias žinutes. Pasiskambindavo su R. D., o paskui „pamajakindavo“, kad žinotų, kad jau laukia lauke. Būdavo, kad ir pas apeliantą į vidų užeidavo. Telefono užkodavęs nebuvo, todėl galėjo juo pasinaudoti tiek žmona, tiek dukra. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja. Pripažįsta, jog buvo įsigijęs narkotines medžiagas ir jas laikė, tačiau platinti jų neketino ir to niekada nedarė.
13.2. Liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta R. P., jie yra kaimynai, santykiai draugiški, kartu pažvejodavo, pagrybaudavo. Anksčiau turėjo R. P. telefono numerį. R. D. taip pat pažįsta, yra kartu dirbę, jo uošvienė šalia gyvena, yra ir R. D. ten kažkada gyvenęs. Juos abu pažįsta seniai, apie 30 metų. R. D. telefoną turėjo ir turi iki šiol. Vis trys kartu nėra bendravę. Neteko girdėti, kad R. D. turėtų problemų su narkotinėmis medžiagomis, turėjo tik problemų su alkoholiu. Nuveždavo jam alkoholio ir prašydavo, kad tik žmona nesužinotų. Sutartinių ženklų bendraujant neturėdavo, išskyrus tai, kad kai atvažiuodavo, jam telefonu duodavo „majaką“ ir jis išeidavo. Nežino, ar R. P. bendraudavo su R. D.. Jie buvo kaimynai, todėl būdavo, kad pasiskolindavo, kokį įrankį ar meškerę. Nežino, kuo užsiima R. P., žinutėmis su juo neteko susirašinėti, nežino, ar jis dirba.
14. 2020 m. lapkričio 24 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą automobilyje „Ford Galaxy“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio dangčiu, langų apiplovimo skysčio bakelyje rasta popierinė skiautė, kurioje du polietileniniai maišeliai su biria medžiaga (1 t., b. l. 86–88).
15. 2020 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ir nustatyta, kad po variklio dangčiu, apžiūrėtas langų skysčio bakelis su jame esančia popierine skiaute, kurioje buvo polietileniniai maišeliai su biria medžiaga. Paimta popierinė skiautė su dviem polietileniniais maišeliais ir biria medžiaga, bakelio dangtelis. Pasvėrus paimtus paketus, jų vieno svoris buvo apie 26,7 g, o kito – apie 27,0 g. Iš automobilio salono paimta: mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ ir dvi SIM kortelės (papildymo) (1 t., b. l. 91–104).
16. 2020 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2947564-20 nurodoma, kad rusvos spalvos miltelių iš plastikinės plėvelės paketėlio, tyrimo eigoje pažymėto Nr. 1, 2020 m. lapkričio 24 d. rastų automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langų apiplovimo skysčio bakelyje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,007056 g. Rusvos spalvos miltelių iš plastikinės plėvelės paketėlio, tyrimo eigoje pažymėto Nr. 2, 2020 m. lapkričio 24 d. rastų automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langų apiplovimo skysčio bakelyje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,006941 g (1 t., b. l. 125–128).
17. Išdėstyti paties nuteistojo R. P. parodymai bei byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. P. 2020 m. lapkričio 24 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 21.00 val. neteisėtai, automobilyje „Ford Galaxy“ laikė didelį kiekį – 0,013997 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį laikotarpiu nuo 20.35 val. iki 20.45 val. neteisėtai gabeno Kauno mieste nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistasis viso proceso metu tvirtinto, kad vartoja narkotines medžiagas, todėl ir šias rastas narkotines medžiagas laikė asmeniniam vartojimui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo R. P. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, motyvavo tuo, jog R. P. nebuvo nuoseklus ir negalėjo paaiškinti, kaip dažnai vartoja narkotines medžiagas – karfentanilį bei kokį efektą jam sukelia ši narkotinė medžiaga. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su šiais apylinkės teismo motyvais. Pastebėtina, kad nors nuteistojo R. P. parodymai vietomis dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimu skyrėsi, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu išliko iš esmės nuoseklūs, logiški ir nepaneigti jokiais byloje surinktais duomenimis. Kaip matyti, R. P. viso proceso metu teigė, jog narkotines medžiagas įgijo su tikslu jas vartoti, kadangi ne kartą jau prieš tai buvo bandęs šią narkotinę medžiagą. Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog karfentanilį vartodavo retai, o teismo posėdžio metu teigė, kad 3-4 kartus per savaitę, tačiau visgi nuteistasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išliko nuoseklus, teigdamas, jog narkotines medžiagas pradėjo vartoti 2020 m. vasarą dėl nesutarimų su sutuoktine. R. P. nurodė narkotinės medžiagos – karfentanilio poveikį jo organizmui, t. y., jog ši narkotinė medžiaga padėjo jam nusiraminti, nuimti stresą, tuo pačiu pabrėžė, jog šią narkotinę medžiagą vartojo energijai palaikyti. Ir nors nuteistasis negalėjo įvardinti, kiek tiksliai užsiberdavo šios narkotinės medžiagos, teigdamas, jog tai darydavo „iš akies“, tačiau svarbu pažymėti tai, kad R. P. nurodė, kaip vartodavo narkotinę medžiagą – karfentanilį, t. y., jog šią narkotinę medžiagą rūkydavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šios medžiagos užberdavo ant folijos, ją kaitindavo žiebtuvėliu ir įtraukdavo dūmus (4 t., b. l. 124–125). Iš esmės, šie nuteistojo parodymai nesiskyrė, ir apklausiant jį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis paaiškino, kad karfentanilį vartoja jį rūkydamas, iš apačios pakaitinus foliją ir rūkstančio karfentanilio dūmus įtraukiant per triūbelę. Nors 2020 m. lapkričio 25 d. atliekant R. P. šlapimo tyrimą, jame nebuvo rasta karfentanilio pėdsakų, kas neginčijamai patvirtintų apie šios medžiagos vartojimą, tačiau tai, kad nuteistasis R. P. vartodavo narkotines medžiagas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. lapkričio 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. P. šlapime rasta benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio (5 t., b. l. 15). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis turėjo tikslą platinti šią narkotinę medžiagą. Taigi, aptarti duomenys nepaneigia nuteistojo R. P. versijos, jog narkotines medžiagas jis įsigijo savo asmeniniam vartojimui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Kaip ir pažymima apylinkės teismo nuosprendyje, R. P. nėra kaltinamas turėjęs tikslą narkotinę medžiagą – karfentanilį nugabenti ir perduoti (išplatinti) būtent R. D., tačiau tuo pačiu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog R. P. narkotines medžiagas laikė bei gabeno turėdamas tikslą jas platinti, sieja su R. P. ir R. D. intensyviu ir maskuotu bendravimu. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai patvirtina apie R. P. ir R. D. intensyvų bendravimą. Taip pat teigiama, kad jie bendraudavo konspiruotai, maskuodami tikrąjį turinį, turėdami sutartinių ženklų. Visgi svarbu paminėti ir tai, kad nors tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu R. D. yra nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, tačiau remiantis vien šia aplinkybe, negalima daryti išvados, jog R. P. būtent ir turėjo tikslą šias narkotines medžiagas perduoti R. D.. Visų pirma, R. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai už 50 eurų pardavė D. M. ne mažiau kaip 0,155 g narkotinės medžiagos – heroino, kai pas R. P. rasta visai kitos rūšies narkotinė medžiaga – karfentanilis. Be to, R. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad narkotines medžiagas – heroiną, kurį pardavė D. M., nusipirko iš narkomano, o R. P. narkotinių medžiagų jam niekada nėra perdavęs. Taip pat patvirtino, jog R. P. pažįsta jau daug metų, palaiko draugiškus santykius, bendrauja šeimomis, susitinka. Nors elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti R. P. telefoniniai pokalbiai, vykę 2020 m. balandžio 28 d., kurių metu R. D. su R. P. tariasi dėl susitikimų bei R. D. naudoja sutartinį ženklą – skambutį iki pirmo signalo ir skambučio nutraukimą (3 t., b. l. 13–15), tačiau byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog buvo tariamasi susitikti būtent dėl narkotinių medžiagų perdavimo. Be to, nuteistasis R. P. paaiškino, jog dažnai naudodavo šį sutartinį ženklą, siekiant taip parodyti, jog vienas iš jų yra atvažiavęs ir laukia lauke, kas, iš esmės, ir nėra paneigta byloje surinktais duomenimis. O ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. K. parodė, jog ir jis su R. D. turėdavo sutartinį ženklą, t. y., kai atvažiuodavo jam telefonu paskambindavo iki pirmojo signalo, o R. D. išeidavo į lauką. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog šie skambučiai fiksuoti dar gerokai prieš sulaikant R. P. su narkotinėmis medžiagomis, t. y., prieš daugiau nei pusę metų.
19. Bylos duomenimis R. P. su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas 2020 m. lapkričio 24 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. užfiksuota, kad R. P. į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) trumpuoju skambučiu skambino R. D.. 2020 m. lapkričio 22 d. 13.10 val. užfiksuota, kad R. P. paskambino R. D. ir pasakė, kad jei jam „būtina“ pats nuvažiuotų ten „pas tuos žmones“ ir susitvarkytų reikalus be R. P.. Tada R. D. sudvejojęs atsakė, kad palauks rytojaus, po ko abu susitarė, kad „nuvarys“ rytoj (3 t., b. l. 45–47). Nuteistasis R. P. neneigia, tos aplinkybės, jog tarėsi susitikti su R. D., tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, jog tarėsi susitikti dėl R. D. automobilio, kurį reikėjo nuvežti pas meistrus. Šie nuteistojo teiginiai nepaneigti jokiais byloje surinktais duomenimis. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog R. D. ir R. P. bendravimas SMS žinutėmis, klausiant „kada privažiuosi?“, „aplankysi?“, „norėčiau pamatyti, reikia susitikti“, ar R. P. siųstos tuščios žinutės, po ko R. D. nenustatytiems asmenims atsakydavo, kad „neturi“, „dabar nėra“, „vėliau“, galėtų būti laikytini kaip galimi maskuoti pokalbiai dėl narkotinių medžiagų turėjimo ar jų perdavimo, tačiau visgi svarbu pažymėti, kad nei viena iš šių žinučių, ar juolab tuščios žinutės siuntimas nepatvirtina, jog buvo kalbama apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimą. Šiuo atveju tik galima spėlioti, jog žinučių turinys gali būti siejamas su narkotinių medžiagų perdavimu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltinamojo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016).
20. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, t. y., jog visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atliekami slapti veiksmai, sekant R. P., tačiau nei viename slaptame sekime, nebuvo užfiksuota reikšmingų duomenų, susijusių su šia nusikalstama veika. Ir nors kaltinimas nėra grindžiamas tuo, jog R. P. narkotines medžiagas turėjo tikslą perduoti R. D., tačiau apylinkės teismas, vertindamas R. P. nusikalstamus veiksmus, būtent didelį dėmesį skyrė, jog tuo pačiu nuosprendžiu R. D. nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra surinkta pagrindžiančių duomenų, kuriais R. P. būtų siejamas su R. D. padaryta nusikalstama veika. Kitų byloje duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo susitarimas narkotines medžiagas perduoti vartotojui, nėra. Be to, šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad R. P. anksčiau nėra teistas nei už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, nei už jų laikymą.
21. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama ir tai, kad R. P. laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos (karfentanilis) atitinka didelį kiekį ir ženkliai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytą nedidelį (0,00006 g) kiekį ir nežymiai skiriasi nuo labai didelio (0,018 g) kiekio, kas leidžia manyti, jog toks narkotinės medžiagos kiekis buvo laikomas su tikslu jas platinti. Teismų praktikoje numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-699/2015, 2K-35-1073/2019, 2K-52-942/2022). Visgi nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad sekančią dieną po įvykio, t. y., 2020 m. lapkričio 25 d. R. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 197–198). Taigi, kratos metu nebuvo rasta jokių reikšmingų daiktų, susijusių su galimu narkotinių medžiagų platinimu, t. y., kratos metu nebuvo rasta daugiau narkotinių medžiagų, taip pat nebuvo rasti pinigai galimai gauti už narkotines medžiagas, priemonės narkotinėms medžiagos platinti (maišeliai, svarstyklės ir kt.), nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ši narkotinė medžiaga turėjo būti kažkam perduota. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, bet nustatoma. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir kaltinamojo nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
22. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje R. P. nepagrįstai buvo kaltinamas tuo, kad narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė yra 0,013997 g laikė bei gabeno, turėdamas tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. P. veiksmuose nebuvo BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, dėl ko R. P. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, pašalinamos pripažintomis įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad R. P. narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė – 0,013997 g, laikė bei gabeno turėdamas tikslą jas platinti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
23. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką ir pašalinus pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, apeliacinis instancijos teismas nustatė tokias R. P. įrodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:
23.1. R. P. 2020 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val. neteisėtai automobilyje „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paslėpęs automobilio langų apiplovimo skysčio bakelyje laikė 0,013994 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kurį laikotarpiu nuo 20.35 val. iki 20.45 val. neteisėtai gabeno Kauno mieste nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir apie 21.00 val. paslėpta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta.
Dėl bausmės skyrimo
24. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas R. P. padarytą nusikalstamą veiką, turi pareigą iš naujo jam paskirti bausmę už nusikalstamą veiką.
25. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
26. R. P. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. viso proceso metu pripažino, jog narkotines medžiagas laikė bei gabeno neturėdamas tikslo jos platinti, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, apeliacinės instancijos teismas tai laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, t. y., tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. Lietuvos Respublikos teritorijoje teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi mažametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias individualizuotas bausmes, siekiant asmenį ne tik nubausti, tačiau ir paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
27. BK 55 straipsnio nuostatose numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip jau minėta, nuteistasis R. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į jo materialinę-turtinę padėtį ir į tai, kad augina mažametį vaiką, manytina, kad nuteistajam, skiriant baudos bausmę, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Be to, nors šiuo metu R. P. dirba, tačiau ilgą laikotarpį buvo bedarbis, dirbo atsitiktinius darbus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina arešto bausmė, nustatant šiek tiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 60 (šešiasdešimt) parų. Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmimo išbūtas laikas yra nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d., kas vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytinas į paskirtą arešto bausmę, vieną suėmimo dieną – prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę R. P. jau yra atlikęs, todėl netikslinga ir toliau taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, dėl ko ji naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nutaria:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti:
Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad R. P. narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio masė – 0,013997 g, laikė bei gabeno turėdamas tikslą jas platinti.
R. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės įskaitymo, vadovaujantis BK 66 straipsniu, ją išdėstant taip:
vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad R. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.