Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs, Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv.Šiaulių rajonas, K, , deklaruota gyv. vieta Šiaulių r., Ki, , teistas: 1. 2002-02-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2d; 2. 2002-04-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str., 2d., 225 str.2d., 272 str.2d., 25 str. 1 d., 42 str.; 3. 2006-02-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d.; 4. 20063-08-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1d., 180 str. 1d,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2009 m. sausio 12 d. apie 19 val., Raseinių m., Gedimino g. 80, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju asmeniu, turėdamas tikslą pagąsdinti namo gyventoją, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, tyčia išdaužė V. M. gyvenamojo namo lauko durų stiklą.

Po to, 2009 m. sausio 12 d. apie 20 val., Raseinių m. Gedimino g. 80, V. M. gyvenamojo namo koridoriuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistuoju asmeniu, vartodamas necenzūrinius žodžius, pargriovus A. P. ir gulinčiam kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju R. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Parodė kad 2009 m. sausio mėnesį su T. Š. nuėjo pas M, norėdami nusipirkti „pilstuko“. Paskambino į duris, tačiau M durų neatidarė ir pradėjo šaukti ant jų. Tada jis išdaužė lauko durų stiklą su ranka. Ranką jis labai susipjaustė, bėgo kraujas. Išdaužus stiklą jis su T. Š. pabėgo, nes bijojo, kad iškvies policijos pareigūnus. Tą pat vakarą jie dar kartą sugalvojo nueiti pas M nusipirkti „pilstuko“. Atėjus prie M gyvenamojo namo, pamatė kieme vaikštanti vyriškį. Jie atėjo prie namo ir paprašė, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. P., cigarečių. Jis pradėjo šaukti, tada jis trenkė jam į krūtinę. A. P. nugriuvo. Daugiau A. P. nieko nedarė. Kažkas sušuko „policija“ ir jie iš kiemo pabėgo. A. P. ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti.

N. V. M parodė, kad 2009 m. sausio 12 d. apie 19 val. ji buvo savo namuose ir išgirdo skambinant į duris. Namo durys buvo užrakintos. Uždegė šviesą ir lauke pamatė T. Š.. Su juo buvo dar kažkoks jaunuolis, kurį matė pirmą kartą. Jis ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. T. Š. liepė leisti į vidų, tačiau ji pasakė, kad neleis, ir tada T. Š. tam jaunuoliui liepė daužti stiklą, sakė „kišk ranką, yra raktas“ ir šis išdaužė durų stiklą, įkišo ranką ir atsirakino. Tada ji išbėgo iš koridoriaus, spėjo užrakinti antras koridoriaus duris, o jie abu išėjo. Viduje ir lauke buvo labai daug pritaškyta kraujo ir ji suprato, kad R, dauždamas langą, susižalojo ranką. Jie abu buvo neblaivūs. Tada ji paskambino savo tėvui A. P. ir viską papasakojo bei liepė kuo greičiau atvažiuoti. Tėvas atvažiavo ir jie kartu tvarkė kiemą, rinko stiklus. Į kiemą atėjo T. Š. brolis A. Š.. Pamatęs jos tėvą, pasakė „duok seni užrūkyti“. Ji jam liepė greitai eiti iš namo kiemo ir jis išėjo. Ji norėjo pasekti A. Š., kur jis eis ir išvažiavo su automobiliu, bet nieko neradusi grįžo atgal į namus. Kieme rado sumuštą savo tėvą, jam iš lūpos smarkiai bėgo kraujas. Tėvas sakė, kad du jaunuoliai jį mušė. Tėvas sakė, kad nustojo jį mušti, kai pamatė į kiemą įvažiuojantį jos automobilį. Apie įvykius ji pranešė policijai. Dėl išdaužto lango ir sugadintų durų pretenzijų kaltinamajam neturi. Taip pat jai padaryta neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 litų sumoje, nes dėl šių nusikaltimų ji patyrė išgąstį.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2009 m. sausio 12 d., vakare, jam paskambino duktė V. M.. Ji buvo išsigandusi, prašė atvažiuoti, pasakė, kad pas ją buvo atėję kažkokie jaunuoliai, kurie išdaužė jos namo lauko durų stiklą. Atvažiavęs pas ją, rado išdaužtą lauko durų stiklą, visur buvo pritaškyta kraujo. Duktė pasakė, kad į jos namus veržėsi T. Š. su draugu. Atvažiavęs jis įstatė išdaužto lango stiklą, o po to su šepečiu šlavė į krūvą išdaužtus stiklus ir pamatė, kad ateina A. Š.. Jis paprašė duoti rūkyti. Jis rūkyti jam nedavė ir liepė eiti iš kiemo, ir jis išėjo. Dukra sėdo į automobilį ir išvažiavo pasekti, su kuo buvo atėjęs A. Š.. Jai išvažiavus, į kiemą atėjo išgėrę jaunuoliai.. Jis tuo metu šlavė stiklus ir paklausė T. Š., kodėl išdaužė lauko durų stiklą. Nepažįstamas jaunuolis pradėjo laužti jo galvą žemyn, patempė jį už kojų, ir jis pargriuvo. Jam sudavė vieną kartą į veidą, spardė jam į kojas, lipo ant krūtinės. Jam padaryta neturtinė žala, nes jam suduodant smūgius buvo sukeltas fizinis skausmas, jis, būdamas tokio amžiaus, be jokios priežasties buvo mušamas, jis jiems nieko blogo nepadarė. Prašo priteisti iš R. V. 3000 litų neturtinei žalai atlyginti

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, jo kaltė įrodyta 2009-07-22 įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad R. V. parodė vietoje kur ir kaip padarė nusikaltimus (1 t. b.l. 179-183). Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-02-22 d. nutarties matyti, kad pasislėpus nuo teismo R. V. ir paskelbus jo paiešką, baudžiamoji byla šio kaltinamojo atžvilgiu išskirta į atskirą bylą. ( 2 t. b.l. 203).

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžiu T. Š. prižintas kaltu dėl to paties kaltinimo ir nuteistas. ( 3 t., b.l. 13-18).

R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – jis kartu su kitu asmeniu šiam išdaužus lauko durų stiklą, vartojo necenzūrinius žodžius , taip gąsdino nukentėjusiąją V. M., o taip pat sumušė nukentėjusįjį A. P..

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. V. teistas, nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį nusikaltimą, padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas. Naujų nusikalstamų veikų padarymas esant neišnykusiam teistumui rodo jo didesnį pavojų visuomenei, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. K. Š. apylinkės teismo 2014-05-22 pripažintas kaltu ir nuteistas. Nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl paskirta bausmė pagal minėtą nuosprendį šiame nuosprendyje nebendrintina.

N. V. M ir A. P. prašo priteisti jiems neturtinę žalą po 3000 litų kiekvienam. Nukentėjusieji neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti mažesnę suma negu prašė priteisti iš nuteistojo T. Š., nes T.Š. V. M. atžvilgiu buvo padaręs ir plėšimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.263 str. nurodo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos dydžio nustatymui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Vienas iš tokių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų numatytų CK 6.250 str. 2 d. yra pasekmės. Kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes V. M.. Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto ( 1t., b.l. 78-79), „V. M. padaryti nusikaltimai- plėšimas, viešosios tvarkos pažeidimas, sukėlė depresinio sutrikimo paūmėjimą. Įtariamųjų veiksmai jai padarė psichologinę traumą“. K. R. V padarė viešosios tvarkos pažeidimą prieš V. M., nenaudodamas jokio smurto prieš ją, todėl moralinė žala mažintina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyrą, teismas vadovaudamasis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.251 str.2d.,6.282 str. nurodytais kriterijais, o taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajai V. M. priteistina iš R. V. 1000 litų neturtinė žala.

Dalinai tenkintinas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačio nukentėjusiojo parodymų, jam buvo sukeltas skausmas, sunkių nepataisomų pasekmių, smurtas panaudotas prieš jį, nesukėlė. Nors jis ir yra garbingo amžiaus, tačiau nesukėlė jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų. Teismas vadovaudamasis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.251 str.2d.,6.282 str. nurodytais kriterijais, o taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam A. P., priteistina iš R. V. 500 litų neturtinė žala.

Iš kaltinamojo R. V. priteistinos ekstradicijos išlaidos 4221,72 Lt., kurias turėjo Lietuvos policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, pagal pateiktus dokumentus, nes kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo teismo ir jis buvo paieškomas, bei jo ekstradicija sudarė minėtos išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė, taikant BK 64 ¹ str., mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.(V. M. gyvenamojo namo lango išdaužymas) ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.(A. P. atžvilgiu chuliganiški veiksmai) ) ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 2 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti terminuoto laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str., R. V. skirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3( vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę aštuonių (8) mėnesių.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-06-11. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-07-21 iki 2009-07-22 diena už dieną.

R. V. suimti teismo salėje.

Priteisti iš R. V. V. M. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir A. P. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. V. Lietuvos policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidų 4221,72 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.