- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-839-519-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00107-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį (V. M. gyvenamojo namo lango išdaužymas) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (chuliganiški veiksmai A. P. atžvilgiu) ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. V. skirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-07-21 iki 2009-07-22 (diena už dieną).
Priteista iš R. V. V. M. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir A. P. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš R. V. Lietuvos policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidų 4221,72 Lt.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 12 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistu asmeniu, turėdamas tikslą pagąsdinti namo gyventoją, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, tyčia išdaužė V. M. gyvenamojo namo lauko durų stiklą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 12 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), V. M. gyvenamojo namo koridoriuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistu asmeniu, vartodamas necenzūrinius žodžius, pargriovus A. P. gulinčiam kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir šį nuosprendį subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, įskaičiuoti jo sulaikyme išbūtą laiką Jungtinėje Karalystėje nuo kovo 5 d. iki gegužės 7 d.
Skunde nurodo manantis, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, nes jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir visiškai pripažįsta savo kaltę, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nukentėjusiųjų atsiprašė, materialinės žalos nėra, turi šeimą, du mažamečius vaikus, darbą Jungtinėje Karalystėje, o nusikaltimus įvykdė daugiau nei prieš penkerius metus.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 4 p.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, kad jis įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus, jog nusikalto būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą.
Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra mažesnė nei vienos iš jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės dydžio. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, turi šeimą, du mažamečius vaikus, darbą Jungtinėje Karalystėje, o nusikaltimus įvykdė daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši ir kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikytos bausmės, kurios nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, o paskutinius nusikaltimus įvykdė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, vadinasi, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis yra recidyvistas, o tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl švelninti apeliantui skirtas bausmes ar galutinę subendrintą bausmę, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Taip pat apeliaciniu skundu prašoma skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis klausimas turėtų būti išspręstas bylą nagrinėjusio teismo – Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi, gavus bylą po apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas į R. V. paskirtą bausmę neįskaitė viso jo sulaikyme išbūto laiko. Pagal BK 66 straipsnį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų matyti, jog R. V. pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2014 m. kovo 5 d. (3 t., 79 b. l.), o į Lietuvą buvo išduotas 2014 m. gegužės 7 d. Taigi apylinkės teismas šį R. V. Jungtinėje Karalystėje išbūtą sulaikymo laiką nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. turėjo įskaityti į R. V. skirtą bausmės laiką. Esant tokioms aplinkybėms, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir į nuteistajam R. V. skirtą bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo laikas, išbūtas Jungtinėje Karalystėje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. V. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.