- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- N-444-1107-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00090-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 24 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 150 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad A. K. 2010 m. vasario 10 d., 13.20 val., Klaipėdoje, Taikos ir Statybininkų pr., vairuodamas transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, nebuvo jų prisisegęs.
Šalies argumentai
A. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Paaiškino, kad jo įmonė užsiima keleivių pervežimu ir turi teisę organizuoti ir vežti keleivius miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais, reguliariais ir susisiekiamaisiais reisais. Pažeidimo metu vairavo visus reikalavimus atitinkantį maršrutinį taksi. Nuo 2010 metų įsigaliojo KET pakeitimai dėl saugos diržų naudojimo taksi automobiliuose. Paaiškino, kad Europos Parlamento 2005 m. gegužės 26 d. direktyva ir Kelių eismo saugumo programa deklaruoja remianti iniciatyvą prisisegti saugos diržais visose transporto priemonėse, ten kur jie įrengti, darant išimtį visuomeniniam transportui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir panaikinti jam skirtą nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo panašius motyvus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat paaiškina, kad vežant keleivius reguliariais reisais mieste, keleivių srautai kinta, žmonės įlipa ir išlipa, todėl KET 203 punkte įtvirtintas reikalavimas vairuotojui vairuoti mikroautobusą prisisegus saugos diržą, kai keleivių nėra ir atsisegti, kai jie įlipa – nesuderinamas su protingumo ir protingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nebuvo prisisegęs saugos diržu. Ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra – asmuo neneigia vairavęs neprisisegęs saugos diržu, tačiau mano, jog jam, kaip maršrutinio taksi vairuotojui, reikalavimas vairuoti transporto priemonę prisisegus saugos diržu, neturėtų būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo aspektu, su tokia apelianto pozicija nesutinka.
Kelių eismo taisyklių 202 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas A. K., nurodyta, kad „važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Nesant šio informacinio ženklo, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais“.
Apeliantas savo kaltę neigia, remdamasis KET 203 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse ir taksi vairuotojams vežant keleivius. Tačiau, sistemiškai aiškinant Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei 1997 m. balandžio 15 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 130 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklių nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas skiria sąvokas maršrutinis taksi ir lengvasis automobilis-taksi. Visų pirma, remiantis KET 3 punktu, lengvieji automobiliai-taksi yra priskiriami aptarnaujančiajam transportui, tuo tarpu maršrutiniai taksi – maršrutinėms transporto priemonėms (KET 3 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 26 d.). Be to, šioms transporto rūšims yra taikomi skirtingi reikalavimai, reikalingos skirtingos licencijos, skiriasi jų teikiamų paslaugų pobūdis, atsiskaitymo už teikiamas paslaugas tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad KET 203 punkte numatyta išimtis, leidžianti taksi vairuotojams, vežantiems keleivius, neužsisegti saugos diržo, netaikytina maršrutinių taksi vairuotojams. Todėl tais atvejais, kai maršrutiniame taksi yra įrengti saugos diržai, vairuotojai privalo juos prisisegti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato maršrutinio taksi vairuotojui pareigos įlipus keleiviams saugos diržą atsisegti, todėl apelianto argumentas dėl KET 203 punkto nelogiškumo atmestinas.
Apelianto argumentai dėl Europos Parlamento direktyvos nuostatų, leidžiančių saugos diržų naudojimo srityje daryti išimtis visuomeniniam transportui, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įvertinus 2003 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/20/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/671/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių privalomą saugos diržų naudojimą mažiau kaip 3,5 t sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo, įžanginės dalies 2 punktą, matyti, kad šis teisės aktas (kaip ir vėlesnės direktyvos 2005/39/EB, 2005/40/EB ir kt.) numato išimtis tik visuomeniniu transportu važiuojantiems keleiviams. Be to, šiose Direktyvose pastebima aiški tendencija sugriežtinti saugos sistemų naudojimą, kad būtų laikomasi privalomojo naudojimo principo. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių nuostatomis yra įgyvendinama minėta 2003 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/20/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/671/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių privalomą saugos diržų naudojimą mažiau kaip 3,5 t sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priskirdamas maršrutinius taksi automobilius taksi automobilių kategorijai, padarė nepagrįstą išvadą, tačiau įvertinus priimto galutinio procesinio sprendimo rūšį, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti apygardos administracinio teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.