- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- II-160-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00090-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pažeidėjas
- A. K.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. , institucijos, priėmusios nutarimą byloje - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2010-02-24 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. 2010-03-02 pateikė skundą dėl 2010-02-24 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto Ričardo Vinciūno (toliau – ir Institucija) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-054795-10, kurioje A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį 150 litų bauda, panaikinimo.
Skunde A. K. teigia, kad nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, nes Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) reikalavimų nepažeidė. Paaiškina, kad jo įmonė užsiima keleivių pervežimu ir turi teisę organizuoti ir vežti keleivius miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais, reguliariais ir susisiekiamaisiais reisais. Pažeidimo metu vairavo visus reikalavimus atitinkantį maršrutinį taksi. Teigia, kad nuo 2010 metų įsigaliojo KET pakeitimai dėl saugos diržų naudojimo taksi automobiliuose, nes Susisiekimo ministerija įsiklausė į vairuotojų, profesinės sąjungos ir ekspertų pastabas dėl padažnėjusių taksi vairuotojų užpuolimų. Paaiškina, kad Europos Sąjungos rezoliucija ir Kelių eismo saugumo programa deklaruoja remianti iniciatyvą prisisegti saugos diržais visose transporto priemonėse, ten kur jie įrengti, darant išimtį visuomeniniam transportui (b.l. 5-6).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog įrodymai apie tai, kad A. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą (b.l. 13).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. teismo posėdžio metu palaiko skundo reikalavimus iš esmės skunde išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Taip pat paaiškino, kad: jo maršrutinis taksi turėjo atpažinimo ženklus; buvo pareigūnų sustabdytas jo pietų pertraukos metu, kai tuo metu vyko tvarkyti savo įmonės reikalų; kasos aparatas buvo įjungtas, nes darbo diena dar nebuvo pasibaigusi. Mano, kad KET 202 ir 203 punktų pataisos nėra tobulos, t.y. taksi vairuotojams vežant keleivius leidžiama neužsisegti saugos diržų, o maršrutinio taksi vairuotojams užsisegti sugos diržus privaloma. Nurodo kad Vilniaus mieste pareigūnai nebaudžia maršrutinių taksi vairuotojų už tai, jog jie važiuoja neužsisegę saugos diržų, tačiau to įrodymų neturi. Teigia, kad Europoje yra praktika, kad mieste, viešajame transporte nereikalaujama užsisegti saugos diržų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Ričardas Patlaba su skundu nesutinka ir palaiko Institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą. Paaiškino, kad galioja KET nuostata, jog važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais būtina juos užsisegti. KET yra išskirtinis punktas, leidžiantis neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėje ir taksi vairuotojams vežant keleivius. Jeigu maršrutiniame taksi yra įrengtas saugos diržas, tai vairuotojas privalo jį užsisegti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais įrodyta, kad A. K. 2010-02-10 13.20 val., Klaipėdos m., Taikos pr. - Statybininkų pr. žiedinėje sankryžoje, vairavo maršrutinį taksi - automobilį „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtu saugos diržu, neužsisegęs saugos diržo - taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 202 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje (b.l. 8, 9, 10). A. K. pažeidimą užfiksavo policijos pareigūnai vizualiai stebint važiuojantį A. K. vairuojamą automobilį. Nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo aplinkybės išsamiai nurodytos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose pažymėtina ir tai, kad: A. K. vairuojamame maršrutiniame taksi automobilyje keleivių nebuvo; pareigūnams jis paaiškino, kad jo automobilis prilygsta „taksi“ automobiliui, todėl ir saugos diržų jam užsisegti nereikia (b.l. 9, 10).
2010-02-24 nutarimu A. K. paskirta 150 Lt baudą (b.l. 7). Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę Institucijos pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Konstatuotina, kad Institucija išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir paskyrė nuobaudą pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio 1 dalies taisykles (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).
ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą - užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. KET 202 punktu nustatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Analogiška nuostata yra ir Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 5 dalyje: „automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai turi būti juos užsisegę, išskyrus tuos atvejus, kai nacionaliniai teisės aktai nustato tam tikras išimtis“ (žr. Valstybės žinios, 2002-01-09, Nr. 2-54).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo KET 203 punkto pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse ir taksi vairuotojams vežant keleivius (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimą Nr. 1222, skelbtą Valstybės žiniose, 2009-10-08, Nr. 120-5147). Minėtas KET 203 punkto papildymas inicijuotas Susisiekimo ministerijos, kuri atitinkamą nutarimo projektą pasiūlė Vyriausybei, atsižvelgusi į Respublikinės taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinės sąjungos susirūpinimą dėl taksi vairuotojų saugumo užpuolimo atveju, todėl pasiūlė gyvenvietėse jiems leisti nesisegti saugos diržų vežant keleivius. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 26 punktu – „Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonės (autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi), kuriomis reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokykliniai autobusai“ (žr. Valstybės žinios, 2000 Nr. 92-2883).
Sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad taksi, tame tarpe ir maršrutinių taksi, automobilių vairuotojams vežant keleivius gyvenvietėse yra leidžiama neužsisegti saugos diržų.
Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti tai, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. K. vairavo maršrutinį taksi automobilį, tačiau keleivių nustatytu maršrutu nevežė ir (ar) keleivių vežimo veiklos tuo metu nevykdė, važiavo tvarkyti įmonės reikalų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. objektyviai nebuvo ir (ar) negalėjo kilti jokio pavojaus ir (ar) grėsmės dėl jo užpuolimo ir pan., todėl ir KET 203 punkto nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.
Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Institucija pagrįstai skundžiamame nutarime nustatė faktines aplinkybes - A. K. vairavo maršrutinį taksi automobilį, su įrengtu saugos diržu, tačiau neužsisegęs saugos diržo ir teisėtai kvalifikavo jo veiksmus pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, nes A. K. pažeidė KET 202 punkto reikalavimus.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, A. K. skundo argumentai, jog jis neprivalėjo važiuoti užsisegęs saugos diržo, atmestini kaip nepagrįsti.
Vertinant A. K. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą ar administracinės nuobaudos jam neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis).
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas
nutaria:
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.