- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-928-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20052-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- R. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB „J.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1838-1167/2025 pagal ieškinį atsakovui R. Č. (R. Č.) dėl įpareigojimo nusikelti (nugriauti) nebaigtą statinį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „J.“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) įpareigoti atsakovą R. Č. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nusikelti (nugriauti) nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą (baigtumo procentas: 54 proc.), adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, detaliajame plane pažymėtame Nr. 109, bei pasiimti atsakovui nuosavybės teise priklausančias medžiagas ir statybines atliekas, bei žemės paviršių sulyginti su šalia esančiu žemės paviršiumi; 2) įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nusikėlimo (nugriovimo / išardymo) išregistruoti minėtą daiktą iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų bazės; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė sprendimą dėl ieškovės pareikšto ieškinio priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“ ieškinį atsakovui R. Č. (R. Č.) dėl įpareigojimo nusikelti (nugriauti) nebaigtą statinį palikti nenagrinėtą.
6. Teismas, nustatė, kad ieškovė į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atsakovas (jo atstovas) teismo posėdyje neprašė priimti sprendimo už akių, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
7. Byloje yra atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 2 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį palikus nenagrinėtą ieškovei neatvykus į teismo posėdį, šios išlaidos, kaip atsakovo patirtos dėl ieškovės kreipimosi į teismą, priteisiamos atsakovui iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu (ieškovė) UAB „J.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą po to, kai ieškovės atstovas A. K. baigs reabilitaciją ir jo sveikatos būklė pagerės, t. y. ne anksčiau nei 2025 m. rugsėjo 30 d.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, neįvertinęs ir neištyręs visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių.
8.2. Paaiškino, kad apeliantas turi tik 1 darbuotoją, t. y. vadovą A. K.. Tačiau nuo 2025 m. birželio 6 d. A. K. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrių dėl (duomenys neskelbtini) (buvo atlikta skubi operacija) (Priedas Nr. 1). Po stacionarinio gydymo A. K. nuo 2025 m. rugpjūčio 4 dienos buvo siunčiamas reabilitacijai. Negana to, A. K. 2025 m. rugpjūčio 10 d. patyrė (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2) ir nuo tos dienos A. K. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl stipriai pablogėjusios sveikatos ir nuolatinių vizitų pas gydytojus apelianto atstovas A. K. negalėjo pateikti teismui prašymo atidėti 2025-08-25 13:30 val. teismo posėdį, nes reabilitacija paskirta (duomenys neskelbtini), kur nuolat stringa ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė patiria finansinius sunkumus, neatsirado nė vieno advokato ar kito teisininko, kuris būtų sutikęs pasirašyti atstovavimo sutartį, be išankstinio apmokėjimo, ir atstovauti apeliantę 2025-08-25 dienos posėdyje.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. Č. (toliau – ir atsakovas) prašo apelianto skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis);
9.2. Apeliantas UAB „J.“ apie byloje paskirtą teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šaukimas į posėdį apeliantui faktiškai įteiktas 2025 m. gegužės 22 d. per EPP. Taigi nuo 2025 m. gegužės 22 d. apeliantas turėjo žinoti, kad teismo posėdis įvyks žodinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 25 d. 13.30 val. nuotoliniu būdu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nurodytos aplinkybės neginčija;
9.3. Atskiruoju skundu apeliantas pateikė VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės 2025 m. birželio 11 d. stacionaro epikrizę, iš kurios matyti, kad A. K. buvo (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 6 d., o išrašytas 2025 m. birželio 11 d., nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2025 m. birželio 6 d. iki 2025 m. birželio 25 d.. Taigi A. K., jeigu jis neketino dalyvauti numatytame teismo posėdyje, nuo išrašymo iš ligoninės dienos (2025-06-11) iki numatyto teismo posėdžio dienos (2025-08-25) turėjo daugiau nei du mėnesius prašymui pateikti arba pasirūpinti tinkamu įmonės atstovavimu. Jeigu terminą skaičiuoti nuo nedarbingumo pažymėjo pabaigos (2025-06-25), tai A. K. turėjo lygiai du mėnesius laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad A. K. 2025 m. rugpjūčio 25 d. buvo visiškai darbingas. Taigi priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, A. K. (duomenys neskelbtini) nekaip negalėjo įtakoti ieškovės nedalyvavimo 2025 m. rugpjūčio 25 d. numatytame teismo posėdyje nuotoliniu būdu;
9.4. Pažymi, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, taigi A. K., jeigu tuo metu buvo reabilitacijoje (tokių duomenų į bylą nepateikta), galėjo prie teismo posėdžio prisijungti nuotoliu būdu. Nors ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nuolat stringa ryšys, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, kad A. K. siekė prisijungti prie teismo posėdžio, tačiau tai jam nepavyko, kad A. K. bandė susisiekti su teismu ir paaiškinti aplinkybes;
9.5. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pati ieškovė pripažįsta, kad negali pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kadangi neturi lėšų. Pažymi, kad ieškovė nevykdo jokios veiklos. Remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, UAB „J.“ kelis metus iš eilės neturi nei vieno darbuotojo, tame tarpe joje nedirba ir A. K.. A. K. oficialiai UAB „J.“ nėra įdarbintas. Pažymėtina, kad Lietuvos respublikos valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius pradėjo administracinę teiseną, dėl to, kad įmonės UAB „J.“ buvęs generalinis direktorius A. K. pažeidė 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, nepranešdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie darbo sutarties nutraukimą (kopija pridedama);
9.6. Pažymi, kad ieškovė į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko, taip pat nepateikė prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašymo atidėti teismo posėdį, atstovas nenurodė jokių neatvykimo priežasčių, tiesiog iš anksto žinodamas, kad neketina atvykti į teismo posėdį, jame nepasirodė.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apelianto atskirąjį skundą vertinti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus, skundžiama 2025-08-25 nutartimi civilinėje byloje konstatavo, kad ieškovas UAB „J.“ į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atsakovo R. Č. atstovas teismo posėdyje neprašė priimti sprendimo už akių, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą;
10.2. Trečiasis asmuo prašo apeliacinės instancijos teismo apelianto atskirajame skunde išdėstytus reikalavimus vertinti ir spręsti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teismų praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos teismo posėdyje, kuria apelianto ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Apeliantės vadovas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – jo stacionarinio gydymo epikrizę ir medicininį siuntimą. Nurodo, kad anksčiau neturėjo galimybės pateikti minėtus dokumentus apie savo sveikatos būklę.
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas sprendžia juos priimti, ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo esmės
16. CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas institutas skirtas šalių nesąžiningam elgesiui užkardyti, kad jos nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ši norma skatina šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-939-464/2018, 12 punktas).
17. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio teisme nebuvo gauta ieškovės (apeliantės) ar jos atstovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pagrindžiančių ieškovės (apeliantės) ar jo atstovo neatvykimą į posėdį. Pažymėtina, kad pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai (šaliai) neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad ši priežastis yra svarbi neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašymo bylą nagrinėti jai ar jos atstovui nedalyvaujant nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atsakovas (jo atstovas) teismo posėdyje neprašė priimti sprendimo už akių, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu CPK.
19. Apeliantas atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu. Motyvuoja, kad apeliantas turi tik 1 darbuotoją, t. y. vadovą A. K.. Tačiau nuo 2025 m. birželio 6 d. A. K. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrių dėl (duomenys neskelbtini) (buvo atlikta skubi operacija) (Priedas Nr. 1). Po stacionarinio gydymo A. K. nuo 2025 m. rugpjūčio 4 dienos buvo siunčiamas reabilitacijai. Negana to, A. K. 2025 m. rugpjūčio 10 d. patyrė (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2) ir nuo tos dienos A. K. yra sutrikę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl stipriai pablogėjusios sveikatos ir nuolatinių vizitų pas gydytojus apelianto atstovas A. K. negalėjo pateikti teismui prašymo atidėti 2025-08-25 13:30 val. teismo posėdį.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kaip teisingai nurodė atsakovas R. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas (ieškovės vadovas) turėjo pakankamai laiko pranešti teismui apie savo negalėjimą atvykti į teismą posėdį ir nurodyti priežastis, kurias išdėstė atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 25 d. 13 val. 30 min. Tuo tarpu apeliantui, kaip matyti iš jo pridėtų dokumentų prie atskirojo skundo, nedarbingumas dėl (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2025 m. birželio 6 d., baigėsi 2025 m. birželio 25 d., o siuntimas dėl tolimesnio gydymo jam išrašytas 2025 m. rugpjūčio 14 d. Taigi apeliantas, skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 21 d. teismo nutarties gavimo daugiau nei 3 mėnesių laikotarpiu turėjo galimybes savalaikiai informuoti teismą apie neatvykimą į teismo posėdį, dėl turimų sveikatos problemų pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Apelianto nurodytos priežastys, kad jis yra vienas darbuotojas įmonėje, kad jam nepavyko sudaryti sutarties dėl teisinių advokato paslaugų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstos, kadangi šalies, inicijavusios civilinę bylą teisme, procesinė priedermė tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatos).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė kaip šalis proceso metu nesielgė rūpestingai ir apdairiai, nesiėmė veiksmų pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti savo nedalyvavimo priežastis. Apeliantas, būdamas ieškovės vadovu, elgėsi nepateisinamai pasyviai, neinformuodamas teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir neteikdamas iš anksto jokių prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo, turėdamas tiek galimybę tiesiogiai kaip EPP vartotojas byloje pateikti elektroninį prašymą, tiek ir pasirašyti bei atsiųsti popierinį prašymą teismui, jei jo nurodytoje vietoje buvo prastas internetinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tokio visiško procesinio ieškovės pasyvumo pritaikė CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes, t. y. atsakovo prašymu teiktą ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad esamą proceso baigtį lėmė pačios ieškovės procesinis veikimas (neveikimas), kurio pasekmės įtvirtintos įstatyme ir toks veikimas (neveikimas) neatitinka rūpestingos proceso šalies elgesio standartų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl tinkamo ieškovės procesinio elgesio ir laiko juos neapgrįstais.
22. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.