Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-3201-985/2025 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl suklastotų UAB „TeleSATpressa“ akcininkų sąrašų panaikinimo, nuosavybės teisių į konfiskuotą profesinę veiklą ir asmeninį verslą, asmeninę ir bendrą dalinę nuosavybę atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme 2025 m. kovo 26 d. gautas ieškovo K. K. ieškinys dėl suklastotų UAB „TeleSATpressa“ akcininkų sąrašų panaikinimo, K. K. nuosavybės teisių į konfiskuotą profesinę veiklą ir asmeninį verslą, asmeninę ir bendrą dalinę nuosavybę atstatymo (civilinė byla Nr. 2-419- 399/08).

2. Ieškinio 6 lape (iš viso ieškinį sudaro 9 lapai) paryškintu tekstu nurodoma, kad atstatant ieškovui asmeninės nuosavybės teises į profesinę veiklą ir verslą, kuriame buvusi sutuoktinė nedalyvavo, prašo įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2012-06-08 nutarties reikalavimus, pripažįstant, jog atsakovės reikalavimai pakeisti UAB „TeleSATpressa“ aukščiausiojo valdymo organo - visuotinių akcininkų susirinkimo - sprendimus dėl akcininkų sąrašo yra neteisėti ir nepagrįsti. Prašo nuspręsti, kad galiojantis UAB akcininkų sąrašas yra toks: ieškovui priklauso 8 700 PVA, iš kurių 1 500 PVA dovanotos, Ž. K. - 1 000 PVA, G. K. - 300 PVA. Pripažinti, kad 2013-12-17 ir vėliau padaryti pakeitimai akcininkų sąrašuose yra neteisėti ir negaliojantys. Prašo pripažinti VĮ Registrų centras Marijampolės filialo darbuotojos V. G. 2014-01-09 sprendimą paskirti atsakovę UAB „TeleSATpressa“ valdytoja neteisėtu, neatitinkančiu akcininkų valios ir jį panaikinti. Prašo pripažinti, kad atsakovė, sulaužiusi sutartį nereikšti vienas kitam pretenzijų dėl individualių įmonių, nepagrįstai reikalavo padalinti K. K. leidybos įmonę, kurią prašo įteisinti kaip jo asmeninę nuosavybę. Nurodo, kad atsakovė jo individualios įmonės veikloje irgi nedalyvavo. Atsakovei asmenine nuosavybe prašo pripažinti „V. K. įmonę „X“. Prašo atstatyti nuosavybės teises į visas turėtas UAB „Santakos laikraštis“ akcijas, kurios jam reikalingos, vykdant bendrus projektus su kolegomis. Taip pat prašo įvykdyti UAB „TeleSATpressa“ visuotinių akcininkų susirinkimų (1994-05-04 ir 1994-09-02) sprendimus dėl sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaikinant padalinimą ir įteisinant juos kaip jo asmeninę nuosavybę. Nurodyta, kad visos UAB „TeleSATpressa“ gamybos priemonės ir kitas turtas buvo įgytas iš jam asmenine nuosavybe priklausančio savaitraščio „Televizijos savaitė“ gauto pelno. Ieškinio 7 lape suformuluotas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

4. Teismo nustatytu terminu byloje buvo gautas ieškovo pateiktas dokumentas, pavadintas papildymu, kuriame ieškovas nurodė, kad ieškinys jau išsiuntinėtas atitinkamoms institucijoms, todėl mano, kad ieškinys turi būti vienodas. Nurodė, kad ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad ieškinys neturi būti įkainotas, tačiau vėliau reiškia prašymus nuo žyminio mokesčio atleisti arba jį atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu, nes ieškovas netinkamai įvykdė 2025 m. balandžio 7 d. teismo nutartį, t. y. procesinio dokumento (ieškinio) trūkumų, kurie yra esminiai, tinkamai nepašalino.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Asmens teisė į teisminę gynybą įtvirtinta EŽTK 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

14. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, ieškinyje, be kita ko, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką (t. y. materialųjį teisinį reikalavimą), taip pat ir faktinį ieškinio pagrindą (t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir jau ieškinio padavimo stadijoje privalo būti suformuoti aiškiai ir tiksliai.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 23 punktą ir jame nurodytą praktiką).

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

17. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, jis yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

18. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

19. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

21. Iš Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties turinio nustatyta, kad sprendžiant ieškovo ieškinio priėmimo klausimą ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, tarp jų: 1) tinkamai (aiškiai) suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, 2) išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių (mediacijos), 3) pateikti duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį (teismas šiuo atveju neturi galimybių nustatyti aiškius ieškovo reikalavimus ir apskaičiuoti už ieškiniu reiškiamus reikalavimus mokėtinos žyminio mokesčio sumos), 4) išspręsti klausimą dėl ieškinyje minimų asmenų Ž. K. ir G. K. įtraukimo į bylą, kadangi ieškinyje prašoma spręsti dėl šių asmenų, kurie jokia procesine padėtimi neįtraukti, 5) taip pat teismas nurodė, kad ieškovo prašymai dėl įsiteisėjusių sprendimų (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2012-06-08 nutarties) įvykdymo naujoje byloje negali būti reiškiami dėl ko ieškovas gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, bei akcentavo, kad ieškinio reikalavimas „pripažinti VĮ Registrų centras Marijampolės filialo darbuotojos V. G. 2014-01-09 sprendimą paskirti atsakovę UAB „TeleSATpressa“ valdytoja neteisėtu, neatitinkančiu akcininkų valios ir jį panaikinti“, galėjo būti apskųstas administraciniam teismui jo priėmimo metu nurodytais apskundimo terminais.

22. Ieškovas, atskiruoju skundu ginčydamas skundžiamą teismo nutartį, kuria teismas laikė ieškinį nepaduotu dėl nepašalintų trūkumų, argumentuoja, kad teismo nutartimi nustatyti trūkumai buvo išgalvoti ir neatitinka tikrovės, o kiti trūkumai buvo pašalinti, t. y. mano, kad ieškinys neturi būti įkainotas, nes ieškinio pagrindinis reikalavimas – atstatyti nuosavybės teises į gamybos priemones (redakciją, spaustuvę, du sklypus, perduotus verslus bei akcijas, reikalingas valdyti profesinę veiklą ir su ja susijusį verslą, kuriame sutuoktinė nedalyvavo), todėl žyminis mokestis turėtų būti nustatytas bylos užvedimu, ir nuo jo prašo atleisti arba atidėti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, suprantamai išaiškino į teismą besikreipiančiam asmeniui (ieškovui), kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, t. y. teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų išvardino šalintinus trūkumus, juos konkretizavo ir nurodė jų šalinimo būdus.

24. Iš 2025 m. balandžio 18 d. ieškovo teismui pateikto ieškinio papildymo pašalinant trūkumus pagal Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį matyti, kad ieškovas nurodo, jog, jo nuomone, ieškinys atitinka CPK reikalavimus, be to, ieškinys neturi būti įkainotas, nes ieškinio pagrindinis reikalavimas – atstatyti nuosavybės teises į gamybos priemones (redakciją, spaustuvę, du sklypus, perduotus verslui, bei akcijas, reikalingas valdyti profesinę veiklą ir su ja susijusį verslą, kuriame sutuoktinė nedalyvavo). Taip pat nurodo, kad sutinka su sprendimo priėmimu už akių; dėl bylos vedimo per advokatą apsispręs vėliau; taikos sutarties sudarymas galimas; neprieštarauja teisminei mediacijai.

25. Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, t. y. nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko; ieškinio reikalavimus grindė abstrakčiai ir nekonkrečiai; į bylos nagrinėjimą neįtraukė asmenų, dėl kurių prašo spręsti tam tikrus klausimus; nesant aiškių reikalavimų, nėra galimybės kvalifikuoti kokie reikalavimai pareikšti – turtiniai ar neturtiniai, tam, kad būtų galima įvertinti žyminį mokestį ir civilinės bylos teismingumą. Nesant tinkamai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo, negalima apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, todėl apelianto ieškinys negali būti priimtas nagrinėti tol, kol nebus pašalinti jo trūkumai.

27. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Asmuo pats sprendžia, ar jam reikalingas atstovavimas byloje (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 ir 5 dalys). Apeliantui išaiškintina teisė pasirūpinti atstovavimu byloje – pasitelkti valstybės garantuojamą atstovą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikus ir pagrindus prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą, jei tenkinamos tokios pagalbos teikimo sąlygos) ar samdomą advokatą.

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir priimta pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.