Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį atsakovui A. R. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad santuoka tarp A. R. ir G. R. (D.) įregistruota (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, kad santuoka tarp A. R. ir M. G. R. nutraukta (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad M. G. R. mirė (duomenys neskelbtini), mirusi ištuokoje (ištuokos data (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po M. G. R. mirties (duomenys neskelbtini) įregistruotas palikimo atsisakymo faktas, nuo palikimo atsisakė M. J. ir N. A.. Dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą 2018-07-17 kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas. Iš notarės Stasės Martinaitienės 2018-07-20 pažymos matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirus M. G. R. į jai priklausančią dalį buto, dalį žemės sklypo ir dalį saugyklos bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtas santuokoje įgytas turtas, kadangi nekilnojamas turtas įgytas santuokos metu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. G. R. vardu įregistruotas šis nekilnojamas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 1992-03-03 pirkimo-pardavimo sutartį; 0,0496 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 1992-10-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 13/1000 dalys pastato –vaisių saugyklos Nr.1, esančios (duomenys neskelbtini), įregistruotos pagal 1993-05-13 miesto valdybos potvarkį. Pažymėtina, kad minėtas nekilnojamas turtas įgytas Marijono G. R. ir A. R. santuokos metu.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos CK 5.13 str.). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, po M. G. R. mirties nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo, priešingai, pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad yra įregistruotas palikimo atsisakymo faktas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad mirusiosios M. G. R. vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas, kuris įgytas santuokos su A. R. metu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nutraukiant santuoką tarp M. G. R. ir A. R. būtų padalintas santuokos metu įgytas ir M. G. R. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau teismas pažymi, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad M. G. R. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas yra įgytas santuokos metu ir nutraukiant santuoką minėtas nekilnojamas turtas nebuvo padalintas, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, yra pagrindas pripažinti, jog po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai M. G. R. ir A. R. nekilnojamąjį turtą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad lygių dalių prezumpcija nėra paneigta, pripažintina, jog šiuo atveju bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kas sudaro pagrindą nustatyti, jog M. G. R., mirusiai 2017-09-02, asmeninės nuosavybės teise priklausė šis nekilnojamas turtas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,0496 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 13/1000 pastato – vaisių saugyklos Nr.1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė šis nekilnojamas turtas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,0496 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 13/1000 pastato – vaisių saugyklos Nr.1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.