Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-563-1112/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
1-563-1112/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
E. G.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Sigitui Bružui,

kaltinamajai E. G.,civilinio ieškovo atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, t. y.:

laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dirbdama (duomenys neskelbtini), pagal pareiginius nuostatus būdama atsakinga už draudimo sutarčių sudarymą su gyventojais ir grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės sąskaitą, sudarė draudimo sutartis su klientais, iš kurių rinko draudimo įmokas ir grynųjų pinigų neįnešė į įmonės sąskaitą, taip ji pasisavino jai patikėtą (duomenys neskelbtini) padarydama 809,76 Eur turtinę žalą.

E. G., apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog dirbdama (duomenys neskelbtini), pagal pareigybės aprašymą sudarinėjo sutartis su klientais ir privalėjo visus iš klientų gautus pinigus įnešti į įmonės sąskaitą, tačiau to laiku nepadarė. Galvojo, kad iki mėnesio galo susitvarkys, tačiau dėl pykčių su viena iš bendradarbių ir dėl vaiko ligos, pinigų į bendrovės sąskaitą nepervedė. Paaiškino, kad taip pasielgė ne iš piktos valios, tiesiog susidėjo įvairiausios nepalankios aplinkybės. Augina du nepilnamečius vaikus, šiuo metu laukiasi trečio vaiko ir dėl pinigų trūkumo, dėl to, kad vyras nepervedė pakankamai pinigų vaikų išlaikymui, įmonei priklausančius iš klientų paimtus pinigus išleido savo reikmėms. Supranta, kad pasielgė netinkamai, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai, padarytą materialinę žalą atlygins, tik prašo jo sumokėjimo terminą išdėstyti ilgesniam laikui, nes jos labai sunki materialinė padėtis. Kadangi šiuo metu nedirba, bet registruojasi Užimtumo tarnyboje, jai bus mokama bedarbio išmoka, kurios pagalba ir sumokės pasisavintą pinigų sumą bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu laukiasi trečio vaiko, mano, kad neturėtų galimybės atlikti viešųjų darbų bausmės, teismo skiriama bauda būtų labai didelė naštai jai ir jos šeimai.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

E. G. kaltė, padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), draudimo konsultantės pareigose. Pasak jos, toje pačioje bendrovėje kaip ir ji, dirbo ir kita moteris vardu E. G.. Minėta moteris dirbo nuo 2018 m. liepos mėnesio. Apie E. G. gali pasakyti, kad nuo to laiko, kai ji pradėjo dirbti, pradžioje nieko blogo negalėjo sakyti, tik po kurio laiko dirbdama atsitiktinai pažiūrėjo draudimo kompanijos informacinėje sistemoje, kad E. G. klientui nebuvo padengusi įmokos, kurias jis sumokėjo. Šį faktą pastebėjusi, E. G. pasakė, kad pasitaisytų ir, kad sutvarkytų savo klaidą. Toliau dirbdama vėl pastebėjo, kad E. G. savo darbą dirba aplaidžiai, kadangi vėl kartojosi tos pačios klaidos, kurias jai pradžioje buvo nurodžiusi. Pasak jos, matydama tokius grubius darbuotojos E. G. darbinius pažeidimus, pranešė savo vadovybei ir, kiek žino, vadovybė ėmėsi veiksmų E. G. atžvilgiu. Anot jos, nuo šių metų balandžio mėnesio E. G. bendrovės filiale (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirodžiusi ir, kiek jai yra žinoma, ji vengė bendrauti su bendrovės atstovais (b. l. 35–36);

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m balandžio 17 d., apie 17 val., atvyko į (duomenys neskelbtini). Draudime buvo viena moteris, kuri ją aptarnavo – sudarė dvi draudimo sutartis, apdraudė savo mažametę dukrą ir apdraudė jai priklausantį būstą. Ji už draudimo sutartis sumokėjo grynais pinigais. Už vieną sutartį sumokėjo 33 eurus su centais, už kitą sutartį – 36 eurus su centais. Pamena, kad draudėjai padavė 70 eurų grynųjų pinigų, ji jai dar kažkiek centų atmetė grąžos. Ant jokio kvito už tai, kad sumokėjo pinigus už draudimus, jai draudėja nedavė pasirašyti ir jokio kvito nedavė. Pasirašinėjo tik ant kažkokių draudimo sutarčių. Draudėjos, pas kurią sudarė sutartis, neatpažintų nei iš nuotraukų, nei gyvai (b. l. 38);

Liudytojas (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. G. dirbo (duomenys neskelbtini). E. G. laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. į (duomenys neskelbtini) bendrovės sąskaitą neįnešė 809,76 Eur. Nori paaiškinti, kad pareiškime nurodyta 809,76 eurų suma susidarė: 2019 m. balandžio 25 d. E. G. įnešė 165,00 Eur, iš įneštų pinigų dengėsi 31,87 Eur. 2019 m. balandžio 5 d. dieną surinktos įmokos (pasidengė pilnai, todėl ataskaitoj jau nebeatsispindi), 61,90 Eur už 2019 m. balandžio 9 d. surinktas įmokas (padengta, todėl ataskaitoj jau nebeatsispindi), o likusiais 71,23 Eur dengėsi dalis 2019 m. balandžio 11 d. surinktų įmokų (ataskaitoje dar matosi kaip nepadengta, pilnai nepasidengė, nes 2019 m. balandžio 11 d. surinktų įmokų suma – 117,00 Eur). Pateiktoje ataskaitoje matosi suma – 811,01 Eur, tačiau atimamas 71,23 Eur, kuriomis E. G. dengė 2019 m. balandžio 11 d. įmokas ir gavosi 739,78 Eur. Taip pat nori pasakyti, kad 2019 m. balandžio 18 d. E. G. be jokių kvitų paėmė ir pasisavino 69,98 Eur, kuriuos sumokėjo klientė L. G.. Iš viso E. G. iš (duomenys neskelbtini) pasisavino 809,76 Eur (b. l. 40–41). Teismo posėdžio metu R. P. neprieštaravo, kad prašoma priteisti 809,76 Eur suma būtų priteista sumokant ją dalimis per protingą terminą.

2019 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad gavus (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie tai, kad įmonės darbuotoja E. G. priėmė iš asmenų pinigus, kurių neįnešė į įmonės sąskaitą bei juos pasisavino, padarė 809 Eur materialinę žalą. Patikslinus aplinkybes nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymiai (b. l. 1);

2019 m. gegužės 15 d. pareiškimu dėl nusikaltimo, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti E. G. baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje 809,76 Eur sumai. Pareiškime nurodytos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės ir pridėti tai patvirtinantys duomenys: draudimo sutartys, L. G. paaiškinimai siųsti elektroniniu paštu, surinktų draudimo įmokų ataskaitų išklotinės, vidinio tyrimo ataskaita (b. l. 20, 21, 22, 23–24, 25, 26, 27);

Iš 2019 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tikslinančio rašto matyti, kas sudaro E. G. pasisavintą 809,76 Eur sumą (b. l. 28, 29–31);

2019 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) nustatyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–15);

2019 m. liepos 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas R. P. savanoriškai pateikė: pesonalo administravimo departamento vadovės įsakymo Nr. 267 kopiją; įsakymo dėl termino pratęsimo, darbo užmokesčio pakeitimo ir IMP nustatymo Nr. 46 K kopiją; įsakymo dėl priėmimo į darbą Nr. 435 K kopiją; darbo sutarties Nr. 3019 kopiją (b. l. 42–43, 44–45, 46, 47, 48–57).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/ 2012, Nr. 2K-503/2012).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl E. G. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir pagal pareiginius nuostatus būdama atsakinga už draudimo sutarčių sudarymą su gyventojais ir grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės sąskaitą, sudarydama draudimo sutartis su klientais, iš kurių rinko draudimo įmokas, ir neįnešdama grynųjų pinigų į įmonės sąskaitą, pasisavino jai patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 809,76 Eur. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino, be to, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54–61 straipsnių nuostatomis.

E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji E. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamoji neteista, per paskutinius penkerius metus keturis kartus bausta administracine tvarka (b. l. 59, 60–63). E. G. nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje (b. l. 66, 67). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Kaltinamoji augina du vaikus ir šiuo metu laukiasi trečio vaiko.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamosios asmenybę, jos socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – minimalų laisvės atėmimą (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai E. G. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, taipogi įvertinus kaltinamosios asmenybę – neteista, administracine tvarka bausta, įvertinus jos nuoširdžią atgailą ir tai, kad šiuo metu ji laukiasi trečio vaiko, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamoji laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. G. 2019 m. liepos 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 78–79).

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis turtinę žalą apibrėžia kaip turto netekimą, sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai) arba negautas pajamas (netiesioginiai nuostoliai).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 809,76 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamosios E. G. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 809,76 Eur (aštuonių šimtų devynių eurų 76 ct) suma turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prašė, o civilinio ieškovo atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, E. G. įpareigotina (duomenys neskelbtini) naudai priteistiną 809,76 Eur turtinės žalą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 75 straipsniais,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, E. G. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios E. G. 809,76 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus 76 ct) turtinei žalai atlyginti, įpareigojant priteistą sumą sumokėti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė