- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- 1-3013-917/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15350-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kauno r., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
M. Š. 2025 m. gegužės 2 d., apie 18.00 val., adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo pažymėto Nr. 4, tyčia rankomis sugriebė tuo metu ant dviračio sėdėjusį, tačiau juo nevažiavusį nepilnametį T. R., gimusį (duomenys neskelbtini) m., už kaklo ir parvertė jį ant žemės, bei ranka suėmęs už kaklo laikė jį prispaudęs prie žemės, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. R. kairio peties ir kairio klubo fizinį skausmą, bei padarė paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Tą dieną po darbo grįžo namo. Turi gyvenamą namą ir sklypą. Sklype pasėjo pievelę, su sūnumi pasigamino futbolo vartus, kad vaikai galėtų sklype sportuoti ir žaisti futbolą. Minėtas sklypas tapo visos gatvės vaikų žaidimo vieta. Vaikai žaisdavo draugiškai. Įvykio dieną kaltinamasis pamatė, kad aikštelėje yra nematytų vaikų, kurie žaidžia. Žmona pasakė, kad buvo nuėjusi pasižiūrėti į vaikus, viskas buvo gerai. Kaltinamasis su žmona pasigamino valgyti, norėjo pasikviesti valgyti ir vaikus. Tuo metu sūnus parėjo prie durų ir pasakė, kad berniukai spardo ir plėšo tinklą, neišeina. Sūnaus vardas yra E. Š., įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Sūnus yra tvirto charakterio. Kaltinamasis sūnui pasakė, kad aikštelė yra jo ir pats turi aiškintis. Tuomet sūnus nutilo ir verkdamas paprašė padėti. Kaltinamasis suprato, kad kažkas yra negerai, nes tokio prašymo dar nėra girdėjęs. Kaltinamasis nuėjo į lauką, pamatė, kad du vaikai bėga į šoną, kaltinamasis priėjo gatvė, o vaikai nubėgo prie dviračių. Kaltinamasis, galvodamas, kad vaikai bėga nuo atsakomybės, apimtas emocijų, pats pasileido bėgti. Vaikai tai pamatė, bandė lipti ant dviračio. T. R. gal jau buvo apsižergęs dviratį. Kadangi nukentėjusysis buvo didžiausias, kaltinamasis būtent jį paėmė už pečių. Vaikų dviračiai buvo ant kaltinamojo sklypo pievelės, nukentėjusysis buvo pasiėmęs dviratį ir nusivedęs ant takelio. Kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį ir parvertė ant pievelės, nukentėjusysis nesipriešino. Tuo momentu kaltinamasis negalvojo, parvertęs nukentėjusįjį suėmė už „pakarpos“, stipriai nespaudė, prispaudė alkūnės dalimi ir taip laikė apie 30 sekundžių. Kaltinamasis klausė nukentėjusiojo, kodėl taip elgiasi. Kaltinamasis kito vaiko paklausė, ar jie leido žaisti minėtiems vaikams, pasakius, kad žaisti leido, tačiau jų nepažįsta, kaltinamasis paleido nukentėjusįjį. Nukentėjusysis dar gulėjo, o kaltinamasis dar kartą paklausė, kodėl taip elgiasi, kodėl gadina turtą. Nukentėjusysis pradėjo atsiprašinėti, matėsi, kad gailisi. Vėliau dar buvo moteris su automobiliu, kuri pasakė „paleiskite vaiką, taip negalima“. Kaltinamasis jai pasakė, kad susitvarkys, tačiau nukentėjusįjį laikė dar 10 sekundžių. Kaltinamasis paklausė iš kur jie, nukentėjusiojo draugas atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini), vėliau paminėjo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, supratęs, kad vaikai leido žaisti minėtiems vaikams kartu, taip pat supratęs, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, paleido ir pasakė „dinkit iš čia, kad daugiau nematyčiau“. Kaltinamojo dukrai, kuriai buvo (duomenys neskelbtini) metų, po to, kai kaltinamasis paleido nukentėjusįjį, prasidėjo panikos priepuolis, nes ji nebuvo mačiusi tokio savo tėčio. Kaltinamasis iš karto ėjo jos raminti, o vaikai sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Tuomet kaltinamasis viską pergalvojo, atsiminė pasakytą adresą, pagalvojo, kad reikia važiuoti kalbėtis. Naudodamasis žemėlapiu nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pamatė, kad namo nėra, yra tik sklypas, pagalvojo, kad vaikas pamelavo. Važinėjo aplink dar pusę valandos, paklausinėjo žmonių ar kažkur netoli gyvena T., bet niekas nieko nežinojo. Kaltinamasis grįžo namo ir pamatė, kad šalia namų stovi baltas automobilis, gale sėdi T., o iš automobilio išlipo jo mama G. R.. Jis paklausė, kas čia įvyko. Kaltinamasis paaiškino situaciją, jiedu pasikalbėjo, matė, kad nukentėjusysis buvo sukrėstas, išlipęs iš automobilio puolė atsiprašinėti. Kaltinamasis pasakė, kad viską supranta, neturi jokių pretenzijų, taip pat atsiprašė už savo reakciją, su nukentėjusiuoju paspaudė rankas. Kaltinamasis dar siūlė psichologo pagalbą, už kurią gali sumokėti, nes matė, kad vaikas sukrėstas. Dėl civilinio ieškinio sumos mano, kad ji yra per didelė, mano, kad 1000 Eur suma būtų adekvati, ją sumokėtų. Sutinka, kad žala buvo padaryta.
Kaltinamojo M. Š. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Nukentėjusysis T. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Su M. Š. jokiais giminystės ryšiais nesusijęs. 2025 m. gegužės 2 d. prie M. Š. kiemo žaidė su jo ir kitais vaikais futbolą. Į minėtą vietą atvažiavo apie 16 val., su draugu K. D., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Žaidė apie 1 valandą. Apie 17 val. pradėjo skirtytis namo. Futbolą visi žaidė draugiškai, kas juos įleido neatsimena. Iš pradžių žaidė 8 berniukai, apie (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienu metu buvo atėjusi M. Š. žmona pažiūrėti, kaip jie žaidžia, pasisveikino ir išėjo. Žaisdami padarė skyles, vieną skylę padarė nukentėjusysis, lyg tai ir K. D. padarė skylę. Vaikai į skyles reagavo ramiai, po to susidūrė galvom ir pradėjo skirtytis, nes jiems skaudėjo galvas. Vaikai bėgo vienas į kitą ir susitrenkė. Vienam berniukui iš nosies bėgo kraujas, jis nubėgo ne į M. Š. namus. Kai pamatė, kad visi pradėjo skirstytis, į namus išsiruošė ir nukentėjusysis. Nusprendė namo važiuoti patys, niekas nesakė, kad reikia išvažiuoti. Nukentėjusysis nuėjo iki dviračių, jau buvo atsisėdęs ant dviračio, nematė, kas vyksta jam už nugaros. K. D. pasakė, kad atsisuktų ir pažiūrėtų kas atbėga. Dviratis laikėsi ant dviračio kojelės, nukentėjusiojo kojos nesiekė žemės, laikė jas ant pedalo. M. Š. perbėgo aikštę, griebė nukentėjusįjį kaire ranka už kaklo, tuomet ir kita ranka griebė už kaklo, parvertė, prispaudė prie žemės. Kaire ranka laikę už kaklo prispaudęs, o dešinės rankos kumštį laikė iškėlęs prie jo veidą. Vyras klausinėjo, kur jis gyvena, paklausė ar nori likti be dantų. Dar buvo sustojęs raudonas automobilis, moteris iš šio automobilio sakė „palik vaiką“, vyras pasakė „susitvarkysiu pats“. Dar buvo sustoję du dviratininkai, kurie nieko nesakė. Nukentėjusysis pasakė, kad žaidė, padarė skylę ir gali atlyginti žalą. Vyras klausė berniuko ar jie įleido nukentėjusįjį su draugu, berniukui patvirtinus, kad jis juos įleido, vyras iš karto paleido nukentėjusįjį. Vyras nukentėjusįjį laikė apie pusę minutės, laikė už kaklo, lengvai smaugė, buvo sunku kvėpuoti. Skausmo nejuto, buvo šoke. Vyras buvo priklaupęs, jį apžergęs, kad jis neatsistotų. Buvo 6 vaikai, viena mergaitė, kuri buvo M. Š. dukra. Vaikai nuo jo stovėjo gal apie 5 metrus. Jo draugas buvo gal 2 metrus nuo jo ir sakė nesipriešinti. Kai M. Š. paleido jį, nuvažiavo šalia (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos. K. D. jam pasiūlė nusifotografuoti, nes kaklas buvo raudonas, šonai buvo raudoni. K. D. jį nufotografavo su jo telefonu, padarė 4 nuotraukas. Po to pradėjo skaudėti kairės pusės klubą ir petį, nes kai jį vertė ant žemės, užsigavo. Peties skausmą vertina 5 balais, klubo – 4 balais. Skaudėjo savaitę po įvykio. Iš pradžių dvejojo ar pasipasakoti tėvams, bijojo, kad jie supyks. Bet visgi paskambino mamai. Dviratį prirakino prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir su mama nuvažiavo prie M. Š. namų, (duomenys neskelbtini), netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kai nuvažiavo pas M. Š., buvo gal 18 val. Jis sėdėjo mašinoje, o mama nuėjo vaikų paklausti kas atsitiko, bet vaikai pasakė, kad nieko nesakys. Verkė, kai nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, nes buvo didelis šokas. Buvo mergaitė, kuri verkė ir sakė nieko nesakys, nes bijo kas nutiks jos tėčiui, suprato, kad ten M. Š. dukra. Mama nuėjo pakalbėti su M. Š.. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje ir nieko negirdėjo. Po to mama liepė jam išeiti iš automobilio. M. Š. jo atsiprašė, sakė, kad pagalvojo, jog nuo jo bėgo ir dėl to pradėjo jį gaudyti, nors nuo jo nebėgo. Jis pradėjo aiškinti kaip jam buvo sunku tą tinklą statyti. M. Š. pradėjo jo atsiprašinėti, nes jam vaikai dar papasakojo, kad prieš tai jau buvo kelios skylės tinkle. Jam neatleido. Nėra jokių dalykų, kuriuos galėtų padaryti, kad jam atleistų. Po to mama iškvietė policiją. Vėliau atvažiavo greitoji, kuri nustatė minkštųjų audinių sumušimą peties ir klubo srityje. Kaklas buvo paraudęs. Medikai jį paleido, nuėjo į automoiblį kol surašė protokolą. M. Š. visą laiką buvo futbolo aikštelėje, su juo kalbėjo ir policija. Po šio įvykio pradėjo bijoti suaugusių pykčio, kai rėkia, bara. Kelias naktis buvo sunku miegoti, buvo šokas. Nesijaučia nukentėjęs. Nenorėtų, kad M. Š. kažkaip atlygintų jam žalą. Norėtų, kad jis paaukotų pinigus tam kam jų reikia, kas jų neturi. Jei jis atlygintų žalą, vis tiek su juo taikytis nenorėtų. Dar nori paminėti, kad kai išspyrė tinkle skylę, nematė, kad kas būtų bėgę skųstis, jiems dėl skylių tinkle niekas nieko nesakė, toliau ėjo žaisti ir kurį laiką dar žaidė. Daugiau neturi ko papildyti (1 t., b. l. 91–95).
Liudytoja G. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad yra T. R. mama. Sūnus yra taikaus būdo, sportiškas, jo elgesiu nesiskundžia. 2025 m. gegužės 2 d. sūnus, apie 15–16 val. ją informavo, kad važinėsis dviračiu su draugu K. D.. Kad vaikas ketina žaisti futbolą adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), sužinojo tik po įvykusio užpuolimo. Ar sūnus čia anksčiau žaisdavo futbolą, nežino. Apie 17 val. sūnus minėtu adresu kartu su savo draugu pasiprašė pas vaikus pažaisti futbolą, pastarieji jiems leido. Kiek jai pasakojo sūnus, jis su aikštelėje buvusiais vaikais žaidė apie kelias valandas, sakė buvo smagu ir sutarė gerai. Taip pat sūnus paminėjo, kad žaidžiant futbolą jam spiriant kamuolį į futbolo vartus, juose atsirado viena skylė, taip pat nurodė, kad vartuose jau buvo keletas skylių prieš tai. Po skylės atsiradimo, kaip vėliau išsiaiškino, futbolo tinklo savininko M. Š. sūnus nubėgo į namus verkdamas ir pasisakė tėčiui apie sugadintą tinklą. Po ko visi aikštelėje buvę vaikai pradėjo skirstytis ir jos sūnus kartu su draugu taip pat ėjo iš aikštelės, sėdo ant dviračių ir važiavo link namų. Kai tik sūnus pradėjo važiuoti dviračiu, prie jo iš nugaros pribėgo jam nepažįstamas vyras, sugriebė už kaklo ir nuvertė nuo dviračio, po ko spaudė kaklą viena ranka ir laikė prispaudusį prie žemės, dėl ko sūnus negalėjo kvėpuoti ir juto fizinį skausmą. Sūnus jai sakė, kad jį smaugė, kad jam trūko oro, kad kitą ranką laikė pakėlęs, grasino ir rėkė. Ką būtent grasindamas sakė, įvardinti dabar tiksliai negali. Kuomet nepažįstamas vyras taip elgėsi su sūnumi, jos sūnus jam sakė, kad atlygins padarytą žalą už sugadintą tinklą. Visą šitą informaciją sūnus jai pateikė kai paskambino mobiliuoju telefonu 18 val. 19 min. Kuomet sūnus jai skambino, jis buvo nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos ir ji prie jo privažiavo, jį pasiėmė. Po to kartu su sūnumi atvažiavo į įvykio vietą ir pradėjo kalbinti aikštelėje buvusius vaikus, kurie papasakojo, kad priėmė jos sūnų žaisti, kad jie žaidė kartu, kad jos vaikas padarė skylę vartuose. Aikštelėje buvo mergaitė, kuri nurodė, kad įvykyje dalyvavo jos tėtis. Ji mergaitės paklausė tėčio vardo, pavardės bei kur gyvena, tačiau mergaitė jo duomenų nepateikė ir nurodė, kad nesakys ir pradėjo verkti. Bekalbant su sūnumi minėtoje vietoje, į namus grįžo nepažįstamas vyras, kaip paaiškėjo, kad tai M. Š., kuris prisipažino, kad užpuolė jos sūnų ir dėl to gailisi. Su minėtu vyru apsikeitė duomenimis, kadangi vyrui nurodė, kad žiūrės, kaip jausis sūnus. Kadangi po praėjusio šoko sūnus pasakė, kad jam skauda petį, nusprendė kreiptis į policiją ir greitąją medicinos pagalbą ir pranešti apie įvykį, kadangi jai neramu dėl savo vaiko, be to net po kelių valandų ant jo kaklo matėsi smaugimo žymės. Nori pridurti tai, jog nepažįstamas vyras vyko ieškoti jos sūnaus ir jo tėvų, tai tik parodo, kad įvykis buvo rimtas, kadangi vyras prisipažino, kad elgėsi ir sureagavo neadekvačiai. Taip pat ši veika buvo tęstinė, kadangi tai truko kelias minutes, tuo metu spėjo sustoti keli dviratininkai bei automobilis „Nissan“, iš kurio išlipusi moteris nepažįstamam vyrui sakė „ką jūs čia darot“ ir tik po to paleido jos sūnų. Dėl civilinio ieškinio teikimo šiuo metu pozicijos nereiškia, kadangi nežino dar padarytos žalos, jei žala bus padaryta, civilinė ieškinį pateiksi ikiteisminio tyrimo eigoje (1 t., b. l. 14–26).
Liudytojas mažametis K. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jo draugas yra T. R., jam (duomenys neskelbtini) metų. 2025 m. gegužės 2 d. buvo penktadienis. Su draugu T. R. važinėjo dviračiais, apie 16 val. pamatė, kad vaikai netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės žaidė futbolą. Joje buvo 5 vaikai, 3 berniukai ir 2 mergaitės. Nei vieno iš vaikų nepažinojo, T. R. sakė, kad vieną iš tų vaikų pažįsta. Paprašė, kad vaikai leistų ir jiems žaisti kartu, vaikai leido. Žaidė gal valandą, jis ir T. R. netyčia spardydami kamuolį padarė porą skylių vartų tinkle. Vieną skylę praspyrė jis, kitą skylę praspyrė T. R.. Spyrė į vartus ir kadangi tinklas buvo silpnas, jie vartuose padarė dvi skyles. Jei gerai pamena, prieš jiems praspiriant skyles, tinkle jau buvo dvi skylės. Kai praspyrė tas skyles, vaikai kaip ir nesureagavo, nekreipė dėmesio, nieko jiems nesakė. Apie 17 val. vaikai pradėjo skirstytis, prieš tai du vaikai galvomis susitrenkė vienas į kitą ir vienam iš jų ėmė bėgti kraujas iš nosies. Kai visi pradėjo skirstytis, jis su T. R. ėjo link dviračių, kurie buvo prie šaligatvių, šalia aikštės. Jo draugas atsisėdo ant dviračio ir tada atbėgo vyras, kuris jį užpuolė, su ranka paėmė T. R. už kaklo. T. R. sėdosi ant dviračio, nevažiavo. Vyras T. R. paėmė iš priekio už kaklo, nukėlė nuo dviračio, paguldė ant žemės ir ranka laikė prispaudęs ant žemės. T. R. gulėjo ant nugaros. Vyras jį laikė prispaudęs su viena ranka. T. R. nieko nedarė. Vyras pradėjo klausinėti iš kur jie, kas leido jiems čia žaisti, kas pridarė čia skylių. T. R. vyrui atsakė, kad jis pridarė skylių, kad jiems leido žaisti vaikai. Sustojo automobilis, ir moteris pasakė, kad paleistų vaiką, automobilis buvo raudonas, koks modelis nežino. Vyras jai atsakė, kad susitvarkys pats. Spėja, kad vyras pasikvietė savo sūnų. Jo vardo nežino, girdėjo, kad lygtais T., paklausė ar leido kartu žaisti. Vaikas jam atsakė, kad leido žaisti. Vyras T. R. paleido. Vyras T. R. laikė gal 2–3 minutes. Jis buvo per du žingsnius nuo T. R.. Moteris su automobiliu stovėjo, laukė kol vyras paleis T. R., kuris išsilaisvinti iš vyro nelabai galėjo, nes buvo prispaustas už kaklo. T. R. išsilaisvinti nebandė. Kai vyras T. R. paleido, pasakė, kad daugiau čia jų nebematytų ir jie išvažiavo. Išvažiavo šiek tiek toliau. Atsisėdo ant suoliuko, T. R. paskambino tėvams. Jis susitarė susitikti su tėvais. Gal po 10–15 min jis išvažiavo, nes T. R. nuvažiavo susitikti su tėvais. Ant T. R. kaklo buvo raudonos žymės abejose pusėse. T. R. jo paprašė nufotografuoti, nuotraukos pas T. R. telefone. Fotografavo su T. R. telefonu. T. R. jam pasakojo, kad yra šoke. Daugiau nieko nepasakojo. Paprašė, kad nufotografuotų, kad turėtų įrodymą. T. R. pasakojo, kad petį skaudėjo dar porą dienų. Vėliau pasakojo, kad jis buvo su policija, T. R. apžiūrėjo medikai. Daugiau T. R. nieko nepasakojo. Kiek žino, jie išsikvietė policiją, daugiau nieko nežino. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo. Matydamas, kad vyras laiko prispaudęs jo draugą, išsigando, ankščiau tokių įvykių nematė. Vyras buvo gal 1,80 m ūgio. Jo gerai nematė, nes jis buvo atsiklaupęs kai T. R. laikė. Vidutinio kūno sudėjimo, plaukų spalvos ir ilgio nepamena, buvo tarp (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Įsimintinų jo bruožų nepamena, jo neatpažintų. Ankščiau nėra jo matęs, po šio įvykio taip pat nematė. Šį įvykį galėjo matyti 3 berniukai ir 2 mergaitės. Mergaitės matytos iš pradinės klasės, (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos. Mergaitės jo amžiaus, vaikai (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai. Kai jie žaidė, nebuvo nė vieno vaiko, kuris verktų, apart tų kurie susitrenkė su kamuoliu. Berniukas, kurį pasikvietė vyras ir paklausė ar jiems leido čia žaisti, tada neverkė. Vyras iki jų atbėgo, kai jie buvo prie dviračių. Vyras atbėgo iš namo, kuris buvo šalia aikštės, prabėgo per aikštę ir pribėgęs prie T. R. jam buvo iš dešinės pusės. Vyras klausinėdamas ant jo labiau rėkė nei kalbėjo. Klausinėdamas T. R. grasino jam kumščiu, tai yra, laikė dešinės rankos kumštį iškėlęs T. R. prieš veidą, kumštis buvo įtemptas, su kumščiu nesmūgiavo. Kuomet baigė žaisti, link dviračių ėjo, nebėgo. Nuo to laiko kai išspyrė tinkle skyles, praėjo gal 20 min. Ėjo link dviračių, kai atbėgo tas vyras. Vaikai liepė jiems išeiti, dėl to tikriausiai, kad tinkle padarė skylių. Du vaikai sakė „išeikit, jums jau reikia eiti“, nesakė išeiti dėl to, kad sugadino tinklą. Išeiti prašė du berniukai. Neprisimena ar vienas iš berniukų buvo tas, kurio vėliau vyras paklausė ar jam su T. R. leido žaisti, kai vyras laikė T. R.. T. R. yra didesnis. Kas pakvietė vyrą, nematė. Papasakojo viską (1 t., b. l. 128–133).
Liudytoja G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 1-ojo skyriaus tyrėja. Kada tiksliai buvo įvykis nepamena, tą dieną dirbo su Kauno AVPK RV 2-ojo skyriaus jaunesniuoju tyrėju A. G.. Pranešimą apie įvykį gavo pradėjus savo pamainą. Pranešime buvo nurodyta, kad užpultas nepilnametis, tiksliai nepamena. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja, kartu su nukentėjusiu vaiku. Į įvykio vietą atvažiavo medikai. Medikai vaiką apžiūrėjo, paklausė kas nustatyta, jei gerai pamena, nustatė viršutinių audinių paraudimą kaklo srityje ir, jei neklysta, dešiniame petyje. Medikai paklausė mamos, ar vežti vaiką į ligoninę, bet mama atsisakė. Pabendravo su mama, ji nurodė konkrečiai žmogų, kuris smurtavo prieš jos sūnų, vyro vardo, pavardės nepamena. Moteris pasakė, kad jos vaiką su jo draugu, kurio vardo nepamena, kiti vaikai priėmė žaisti į tą futbolo aikštelę. Jie kurį laiką visi žaidė. Žaidimo metu jos sūnus spirdamas kamuoliu suplėšė futbolo vartų tinklą, padarė vieną skylę, jai taip sakė jos vaikas. Berniukas, kurio buvo šie futbolo vartai, apsiverkė ir nubėgo į greta esančius namus. O jos sūnus su draugu sėdo ant dviračių važiuoti namo. Tada berniuko tėtis pasivijo jos sūnų, griebė už drabužių ir nuvertė ant žemės, laikė prispaudęs prie žemės. Moteris pasakojo, kad vyras sūnų laikė prispaudęs už kaklo, sūnui trūko oro, sakė, kad sūnui grasino, kaip grasino nenurodė, klausė sūnaus koks vardas, kur jis gyvena. Sūnus pasakė kur gyvena. Sūnus vyro dėl sugadinto tinklo atsiprašinėjo. Tėvas, moters sūnui sakė daugiau čia negrįžti. Sūnus nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, pasiskambino mamai, viską papasakojo. Mama atvažiavo iki mokyklos pas sūnų, kartu su sūnumi nuvažiavo iki tos futbolo aikštelės kur buvo užpultas. Aikštelėje moteris pamatė daugiau vaikų, ji juos pradėjo kalbinti, aiškintis aplinkybes. Viena mergaitė pasakė, kad konfliktas įvyko su jos tėčiu, ji apsiverkė. Moteris pradėjo klausinėti mergaitės kas jos tėtis, kur jis gyvena, mergaitė nieko jai nesakė, nes mergaitė bijojo kas nutiks tėčiui. Per tą laiką, kol moteris buvo atvažiavusi į futbolo aikštelę, grįžo mergaitės tėtis, nes jis buvo išvažiavęs ieškoti nukentėjusio vaiko. Moteris su vyru kalbėjosi apie įvykusį įvykį, vyras prisipažino, kad per stipriai sureagavo, siūlė pagalbą, atsiprašė moters ir vaiko. Vaikas vyro dėl sugadinto tinklo taip pat atsiprašė. Kai nuėjo aiškintis įvykio aplinkybes su vyru, jis paaiškino, kad buvo namuose, kad atbėgo verkdamas jo sūnus, pasakė, kad sugadino jo tinklą. Tėtis sureagavo į vaiko ašaras, jis ramiai nuėjo į lauką pasižiūrėti kas įvyko, tik kai pamatė, kad vaikai, kurie sugadino tinklą, šalinasi, ėmė juos vytis. Pribėgęs prie arčiau esančio vaiko, jį stvėrė ir paguldė ant žemės. Klausė kodėl bėga, vaikas atsiprašinėjo. Vyras klausinėjo vaiko kur jis gyvena, ar juos priėmė kas žaisti kartu su jo vaiku. Kai vaikas patvirtino, kad juos vaikai žaisti priėmė, vyras vaiką paleido ir liepė daugiau čia negrįžti. Vaikas vyro atsiprašinėjo, sakė, kad gali atlyginti žalą. Kai vaiką paleido, vaikas išvažiavo. Vyras išėjo guosti savo vaiko, apžiūrėti tinklo. Vyras pasakojo, kad taip emocionaliai į šią situaciją sureagavo, nes jo sūnus taupė tinklui pinigus ir už savo pinigus jį nusipirko ir kai pamatė, kad vaikai bėga, manydamas, kad pasišalins ir jų neberas, juos vyras ėmė vytis. Vyras minėjo, kad jo sūnus tiems berniukams jau sakė išeiti, nebenorėjo, kad jie kartu žaistų, bet jie neišėjo. Minėjo, kad tie berniukai pradėjo agresyviau žaisti, stipriau spardyti kamuolį į tinklą, o tinklas yra vaikiškas ir jis nepritaikytas stipriems smūgiams. Vėliau pasakojo, kad kai grįžo į namus, po to kai buvo išvažiavęs ieškoti berniuko ir jo nerado, buvo atvažiavusi berniuko mama su berniuku. Jie visi trys pasišnekėjo, išsiaiškino situaciją, vieni kitų atsiprašė. Vyras siūlė berniukui psichologo pagalbą jei prireiks, nes mama buvo sunerimusi, kad vaikas labai dėl šio įvykio išsigando. Vyras manė, kad situaciją išsisprendė taikiai, nes vieni kitiems pretenzijų nebeturėjo. Po kurio laiko, vyras pamatė, kad atvažiavo policijos automobilis, greitoji ir tas pats moters automobilis. O po kurio laiko jie atėjo pas vyrą aiškintis aplinkybių. Iš moters priėmė pareiškimą, nors iš pradžių moteris dvejojo dėl jo rašymo, ji pas juos teiravosi ar parašiusi pareiškimą jį vėliau galės atsiimti. Moteris buvo labai neužtikrinta. Nuolatos bendravo telefonu ir su kažkuo tarėsi dėl pareiškimo rašymo. Moteriai buvo paaiškinta, kad už šį įvykį asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė, paaiškinta proceso eiga, kad į apklausą bus kviečiami tiek ji, tiek nepilnamečiai vaikai, tada ji priėmė sprendimą rašyti pareiškimą. Dar pas moterį klausė, kodėl ji iš pat pradžių nekvietė policijos ar greitosios pagalbos, nurodė, kad buvo sakiusi sūnui kviesti, bet jis nekvietė, po to galvojo pati kvies, bet neiškvietė, o nuvyko aiškintis pas prieš vaiką smurtavusį vyrą. Su vyru kaip ir buvo viską išsiaiškinę, bet vėliau nusprendė visgi kviesti policiją ir informuoti apie šį įvykį kai buvo užpultas jos vaikas. Viso įvykio metu, kol aiškinosi aplinkybes, matėsi, kad vyras labai nerimauja, pergyvena, o užpultas nepilnametis neatrodė labai išsigandęs, bet ant kaklo ir peties matėsi paraudimai. Pasakė viską, ką pamena, prašo vadovautis įvykio vietoje surašytu tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 136–139).
Iš 2025 m. liepos 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad G. R. nurodė, jog 2025 m. gegužės 2 d., apie 18 val., adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užpultas jos nepilnametis sūnus T. R. gimęs (duomenys neskelbtini), nepažįstamo vyro, kurio duomenis ji žino, kuris jos sūnų nuvertė nuo dviračio, sugriebęs už kaklo viena ranka jį laikė ir spaudė prie žemės, dėl ko jos sūnus juto fizinį skausmą ir negalėjo kvėpuoti. Dėl šio įvykio prašo atlikti ikiteisminį tyrimą ir tai padariusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 14–26).
Iš 2025 m. liepos 2 d. policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) 2025 m. gegužės 2 d. 13.43 val. registruoto įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad maždaug prieš dvi valandas aikštelėje prie futbolo vartų pranešėjos sūnų T. R. užpuolė vyras vardu M. Š.. Jis buvo parvertęs sūnų ant žemės, smaugė ir grasino. Berniukas dabar pasijuto blogai, skauda petį, ant kaklo paraudimai. Pranešėja laukia tarnybų įvykio vietoje prie futbolo aikštelės su vartais. Ji yra pačioje gatvės pradžioje (1 t., b. l. 33).
Iš 2025 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), dešinėje matomas besitęsiantis dviejų eismo juostų kelias, kairėje taip pat besitęsiantis dviejų eismo juostų kelias. Atsisukus į kelią adresu (duomenys neskelbtini), matomas besitęsiantis kelias, kairėje matosi žemės sklypas, kuriame yra žalia veja, ant kurios yra futbolo vartai su tinkleliu. Priėjus prie vartų su baltos spalvos tinkleliu ant žalios vejos matosi baltos spalvos tinklelio siūlai. Einant tiesiai gatve, kairėje matosi dviejų aukštų namas ant kurio yra numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 34–45).
Iš 2025 m. liepos 2 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vyriškos lyties žmogus, apie 178 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, rudos plaukų spalvos. Ant vyriškio kairės ir dešinės pusės kaklo matomos rausvos spalvos paraudimai, kraujosruvos (1 t., 46–55).
Iš 2025 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo dėl greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) medikų apžiūros nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę GMP medikai (brigados Nr. (duomenys neskelbtini)) nepilnametį T. R. apžiūrėjo ir nustatė minkštųjų audinių sužalojimus kaklo ir kairio pečio srityje. Apžiūros metu su nepilnamečiu buvo ir jo mama G. R., kuri pasirašė atsisakymą vykti į ligoninės priėmimo skyrių išsamesnei apžiūrai (1 t., b. l. 56–57).
Iš 2025 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. R. konstatuoti paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje kaklo pusėje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. GMP konstatuoti paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje kaklo pusėje galėjo išsivystyti spaudžiant kaklą rankų pirštais užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 74–75).
Iš 2025 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)“. Garso įrašas darytas 2025 m. gegužės 2 d., 19 val. 34 min. Garso įrašo trukmė 7 min. 24 sek. Garso įraše užfiksuota kaip pranešėja, tai yra, G. R. skambina BPC bei praneša apie įvykį nurodydama, kad nepažįstamas vyras, kurio vardą ir pavardę ji žino, nes pats „prisidavė“, tai yra, M. Š. užpuolė jos nepilnametį sūnų. Su BPC darbuotojais aiškinasi, kur reikia atvykti policijos pareigūnams ir medikams, pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu nurodo, kadangi jos sūnus spyrė kamuolį, praplėšė vartus, kartu žaidęs vaikas pasiskundė tėvui ir šis jos sūnų užsivijo, nuvertė nuo dviračio, pradėjo smaugti, grasinti. Nurodo, kad sūnui (duomenys neskelbtini) metų. BPC darbuotojas klausia ar sūnus blogai jaučiausi, G. R. nurodo, kad jam skauda petį ir yra paraudimai ant kaklo, ne mėlynės, bet paraudimai. BPC nurodo laukti vietoje policijos ir greitosios medicinos pagalbos (1 t., b. l. 140–145).
Iš 2025 m. gegužės 15 d. – 2025 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, dirbusiu radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini) kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai. Policijos pareigūnės G. B. kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai:
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 19 val. 58 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 sek. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnai ieško įvykio vietos. Reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 19 val. 59 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Paleidus vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnus pasitinka pranešėja, kuri pirštu parodo į šalia esančia futbolo aikštelę ir pasakoja, kad žmogus (parodo į jį pirštu) nuvertė jos vaiką nuo dviračio ir pradėjo smaugti, grasino, nes jos vaikas valandą laiko žaidė minėtoje futbolo aikštelėje, spirdamas kamuolį suplėšė futbolo vartų tinklą. Vienas iš kartu buvusių vaikų, po to kai jos vaikas sugadino futbolo vartų tinklą, nubėgo pasakyti savo tėvui. Tai sužinojęs tėvas, perbėgo per visą futbolo aikštelę, pribėgo prie šaligatvio, nuvertė jos vaiką nuo dviračio ir pradėjo „naudoti veiksmus“. Taip vyras pasielgė dėl suplėšyto vartų tinklo. Buvo sustojusi mašina, du dviratininkai, tai truko ne kelias sekundes. Kai sustoję žmonės ėmė vyrui sakyti, kad paleistų vaiką, jis tik tada jį paleido. Moteris policijos pareigūnei parodo vaiko nuotraukas, kurios darytos po 1,5 val. Moteris nurodo, kad nuotraukose ant vaiko kaklo matosi pirštų žymės. Moteris toliau policijos pareigūnei pasakojo, kad vyras buvo nuvažiavęs jų ieškoti, kai suprato kas atsitiko. Moteris pasakojo, kad po įvykio, kai vaikas jai paskambino, jis negalėjo net kalbėti, sakė, kad jį prismaugė. Moteris pasakojo, kad ji su minėtu vyru pasišnekėjo, kad jis gailisi, bet ji nusprendė, kad tai nebuvo kelių sekundžių veiksmas, tai buvo „tęstinis užpuolimas“. Moteris nurodė, kad suaugusių žmonių kurie buvo sustoję įvykio metu, nebėra, vietoje yra tik vaikai, kurie kartu žaidė. Vaizdo įraše matyti, kad vaiką apžiūrėjo GMP (duomenys neskelbtini), nustatė minkštųjų audinių sužalojimus kakle, kairio peties skausmą, nubrozdinimus. Į ligoninę nevežė. Moteris pasakojo, kad viskas įvyko apie 18 val. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnė įvykio aplinkybes aiškinasi su nukentėjusiu vaiku, jis pasakojo, kad su draugu važinėjo dviračiu, kad vaikų paklausė ar gali prisijungti pažaisti, vaikai jiems leido. Apie valandą smagiai žaidė. Visi vaikai išsiskirstė. Jis padarė netyčia skylę tinkle, spirdamas futbolo kamuolį, vienas vaikas nubėgo pasiskųsti tėčiui, o jis su draugu nusprendė tuo momentu važiuoti namo. Jis lipo ant dviračio, atsisuko ir pamatė kaip visu greičiu link jo atbėga tėtis, kuris stvėrė jam už kaklo nuo dviračio, pasiguldė, smaugė, grasino, klausė kur gyvena, ką padarė. Jis vyrui sakė, kad atpirks tinklą, kad tikrai ne iš piktos valios, sakė, kad juos vaikai įleido žaisti. Kai tai pasakė, vyras paklausė kito vaiko ar tai tikrai tiesa, vaikas patvirtino. Tada vyras jį paleido ir liepė važiuoti iš čia. Nukentėjęs vaikas pasakojo, kad buvo sustojusi mašina, žmonės liepė vyrui vaiką paleisti. Vyras buvo piktas, keikėsi, sakė, kad jam visiškai nerūpi, kad išsiaiškins pats. Vaikas parodo skaudantį kaklą ir petį. Dviratį buvo palikęs ant šalia esančio šaligatvio, žaidė ant žolės. Jį užpuolė kai jis sėdosi ant dviračio tada jį „stvėrė ant žolės“, užpuolė iš nugaros, jis jo iš pradžių nematė, pamatė tik atsisukęs. Buvo apie 10 vaikų. Viską matė jo draugas iš muzikos mokyklos ir iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. Policijos pareigūnai nueina iki minėto vyro, kuris aikštelėje tvarkė futbolo vartų tinklą. Vyras priėjęs prie pareigūnų pripažino, kad „nu iš tikrųjų gal truputėlį pasikarščiavau“. Vyras pasakojo, kad savo sklype pasidarė stadioną, kad žaisti ateina daug vaikų, sūnus susitaupė pinigų futbolo vartų tinklui. Grįžęs apie 17 val. iš darbo matė, kad vaikai žaidė, matė kad buvo nepažįstamų vaikų. Vėliau namo parėjo jo (duomenys neskelbtini) metų vaikas, kuris pasakė, kad „tie berniukai drasko mano tinklą, pridarė pilna skylių, būk geras ateik padėt“. Į tai jis sureagavo ramiai, atsigėrė ramiai vandens, išėjo pro duris, kai nukentėjusysis su draugu pamatė, kad vyras išėjo, vaikai bėgom nubėgo prie dviračių. Tada, kadangi vyro vaikas verkė, tinklas suplėšytas, mato, kad vaikai bėga, pagalvojo, kad vaikai pabėgs, dėl to jis bėgo prie jų, patį pirmą, kurį pagavo stvėrė ir parvertė ant žemės (vyras parodo, kaip vaiką paėmė už megztinio ir priekio ir paguldė ant žemės). Suduoti – nesudavė, paklausė ką jie daro, kodėl taip elgiasi, kokiu adresu gyvena. Vyras minėjo, kad berniukas pasakė (duomenys neskelbtini), o kitas atsakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gatvėje sustojo žmonės, liepė paleisti vaiką. Vaiką jis dar laikė, nes buvo berniukas V., kuris galvojo, kad tuos vaikus pažįsta. V. buvo nutolęs, jis V. pasikvietė arčiau, paklausė ar jis juos pažįsta, pasakė, kad ne, paklausė ar leido žaisti, V. atsakė – nežinau. Tada vyras įvertino situaciją ir liepė vaikams „dinkit iš čia, kad daugiau čia nematyčiau“. Vaikai išvažiavo. Tinklas plyšo spardant kamuoliu į tinklą „neadekvačia jėga, nes tai yra vaikų tinklas“. Kai vyras nusiramino, suprato, kad peržengė ribą, kad negalėjo vaiko versti ant žemės, laikyti prispausto. Nusprendė nuvažiuoti pakalbėti su vaiko tėvais. Nuvažiavus (duomenys neskelbtini) pamatė, kad tai tuščias sklypas, paklausė kaimynų ar nežino tokio vaiko, jie nežinojo. Vaiko neradęs grįžo į namus. Kai grįžo į namus, prie namų buvo jau vaiko mama, jis iš karto atsiprašė, kad „neadekvačiai pasielgė“. Vyras nurodo, kad sugadintas tinklas vertas 40 Eur. Vyras pasakojo, kad prisiima atsakomybę dėl tokių savo veiksmų, netinkamai sureagavo, nes pamatė kaip vaikai pradėjo bėgti. Vyras gailisi, pasiruošęs priimti atsakomybę. Vyras pasakojo, kad kai mama buvo atvažiavusi, jie lys susitarė, moteris sakė pagalvos ką darys. Vyras minėjo, kad tinkle jau buvo keletas skylių prieš tai. Vyras minėjo, kad siūlė vaikui psichologo pagalbą, siūlė sumokėti. Apsikeitė telefono numeriais su vaiko mama. Vyras iš savo pusės pasiūlė pagalbą kokią gali suteikti. Moteris taip pat minėjo, kad tinklas yra tik materialinis turtas ir už jį žalą atlygins. Vyras minėjo, kad patyrė net tik materialinę žalą, jo vaikai patyrė ir moralinę žalą ir kad kaip tėvas gynė savo vaiko interesus. Vyras minėjo, kad kamerų, kurios galėjo užfiksuoti įvykį nėra. Vyras minėjo, kad vaikas prisipažino, atsiprašė, kad vyras vaikui paspaudė ranką. Vyras minėjo, kad jei vaikai nebūtų sėdę ant dviračių ir bandė išvažiuoti, taip nebūtų įvykę. Vyras minėjo, kad jei vaikas neturės jam pretenzijų, jis neturės pretenzijų vaikui dėl tinklo sugadinimo.
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 20 val. 29 min. Vaizdo įrašo trukmė 7 min. 44 sek. Paleidus vaizdo įrašą matyti kaip policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusio vaiko mama. Moteris nurodė, kad nori jog būtų užfiksuotas smurtinis vyro elgesys prieš jos vaiką, ir nori rašyti pareiškimą. Policijos iš kart po įvykio moteris nekvietė, nes buvo pati šoke. Moteris, nusprendė rašyti pareiškimą. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 20 val. 56 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įraše matyti, kad moteris ir policijos pareigūnai, policijos tarnybiniame automobilyje, pildo procesinius dokumentus, priimamas moters pareiškimas. Moteris paminėjo, kad jos vaikas nekonfliktiškas, ankščiau tokių įvykių nėra buvę. Moteris pasakojo, kad jai sūnus apie 15–16 val. pasakė, kad važinės su draugu K. dviračiais, kad žais futbolą, moteris nežinojo. Vėliau sūnus jai skambino tik po įvykusio įvykio. Ar ankščiau jos sūnus čia yra žaidęs futbolą moteris nežinojo, ji minėjo, kad sūnus žaisti futbolą pradėjo su kitų vaikų leidimu. Moteris pareigūnams pasakojo, kad sūnus padarė tik vieną skylę tinkle su kamuolių, kitos skylės jau buvo prieš tai, per vieną iš jų landžiojo mažas vaikas. Pirmi žodžiai kuriuos sūnus paskambinęs jai sakė – „mane nuvertė nuo dviračio, mane parvertė ant žemės ir prismaugė“. Vėliau moteris dar patikslino, kad „rankas pakėlęs baisiai keikėsi ir grasino“. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 21 val. 26 min. Vaizdo įrašo trukmė 19 min. 25 sek. Stebint vaizdo įrašą matyti kaip policijos pareigūnė tęsia pareiškimo priėmimą iš moters. Moteris pasakojo, kad vaikas vyro atsiprašė, žadėjo atlyginti žalą dėl sugadinto tinklo. Vaikas mamai paskambino kai buvo atvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos, iki kurios atvažiavo ir mama. Tada palikę dviratį prie mokyklos atvyko kartu į įvykio vietą, kurioje buvo daug vaikų. Kai moteris vaikų klausė, kas tas žmogus, kuris taip pasielgė su jos vaiku, vaikai jai pasakė, kad nieko nesakys. Viena mergaitė pradėjo verkti, pasakė, kad tai jos tėtis, kuris dabar išvažiavęs, nežinojo kada grįš ir kur išvažiavo. Netrukus grįžo ir mergaitės tėtis. Moteris toliau pasakojo, kad ji savo sūnui iš pradžių sakė pačiam paskambinti 112, bet jis bijojo, jam buvo vienam nedrąsu. Moteris toliau pasakojo, kad bendraujant su vyru ji jam pasakė, kad nežino ką toliau darys, nežino ar teiks ieškinį, nes jai buvo šokas. Ji pasakojo, kad vyras sakė atlygins žalą. Moteris grįžusi namo pasitarė su savo vyru, kad reikia rašyti pareiškimą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) buvusį komisariatą, ten nieko neradusi paskambino į 112. Moteris pasakojo, kad vyras jai prisipažino, kad užpuolė sūnų, gailėjosi, priėmė atsakomybę už tai ką padarė. Jos sūnui, praėjus šokui skaudėjo petį, dėl to ji nusprendė kreiptis į policiją, greitąją. Moteris policijos pareigūnei pasakojo, kad jei vyras važiavo jų ieškoti, vadinasi įvykis buvo rimtas. Moteris teigė, kad vyras laikė jos sūnų tol, kol sustojo raudonos spalvos mašina, iš jos išlipo moteris ir liepė paleisti vaiką. Daugu reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)0300“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 19 val. 59 min. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įrašas analogiškas “ (duomenys neskelbtini)“, tik filmuotas kito pareigūno BODY kamera.
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 20 val. 20 min. Vaizdo įrašo trukmė 16 min. 23 sek. vaizdo įrašas pradžioje analogiškas “ (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašui, tik filmuotas kito pareigūno kūno kamera. Toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kaip policijos pareigūnė eina iš moters priimti pareiškimą, o policijos pareigūnas nuėjęs iki vyro jį informuoja, kad moteris rašys pareiškimą, vyras nurodo, kad taip pat rašys pareiškimą, dėl sugadinto tinklo ir patirtų vaiko išgyvenimų. Vėliau vyras pasakojo, kad vaiko nesmaugė, tik laikė už rūbų. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.
Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ filmuotas 2025 m. gegužės 2 d. 21 val. 12 min. Vaizdo įrašo trukmė 3 min. 6 sek. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas įteikia vyrui šaukimą. Reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 146–151).
2025 m. gegužės 2 d. el. paštu pareiškėja G. R. atsiuntė 3 telefono ekrano nuotraukas pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuriose užfiksuoti patirti jos vaiko T. R. sužalojimai (1 t., b. l. 152–155).
Iš 2025 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos el. paštu gautos 3 telefono ekrano nuotraukos pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiųstas telefono ekrano nuotraukas matyti, kad jos darytos 2025 m. gegužės 2 d., penktadienį, 19 val. 11 min. Jose užfiksuoti paraudimai kaklo apatinėje dalyje ir krūtinės ląstos viršutinėje dalyje esančioje sankirtoje su kaklu (1 t., b. l. 156–158).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis M. Š. 2025 m. gegužės 2 d., apie 18.00 val., adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė tuo metu ant dviračio sėdėjusį, tačiau juo nevažiavusį nepilnametį T. R., gimusį (duomenys neskelbtini) m., už kaklo ir parvertė jį ant žemės, bei ranka suėmęs už kaklo laikė jį prispaudęs prie žemės, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. R. kairio peties ir kairio klubo fizinį skausmą, bei padarė paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje kaltinamojo M. Š. parodymais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia rankomis sugriebdamas T. R. už kaklo ir parversdamas jį ant žemės, bei ranka suėmęs už kaklo laikydamas jį prispaudęs prie žemės, suprato, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.
Šie duomenys patvirtina, kad nežymų sveikatos sutrikdymą T. R. sukėlė kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – kaklo suspaudimas bei suėmimas, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu.
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl laidavimo taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas J. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį M. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą, esant pagrindui, su užstatu, ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teismo vertinimu, byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nuoširdžiai gailėjosi, besąlygiškai pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė parodymus, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus bei patvirtina faktines veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis administracine tvarka trejų metu laikotarpiu nebaustas (2 t., b. l. 12), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Psichiatrinis gydymas – nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 18), priklausomybės ligų gydymas – nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 17). Kaltinamasis yra dirbantis, turi gyvenamąją vietą, yra susituokęs, augina du vaikus. M. Š. nurodė, kad ateityje žada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, įsipareigojo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą visiškai. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Byloje yra pateiktas laiduotojos J. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji yra neteista, administracine tvarka 5 metų laikotarpiu bausta 3 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 118–119). Darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, atsakinga, sąžininga, punktuali. J. Š. nurodė, kad M. Š. yra jos sutuoktinis, susituokę yra jau 14 metų, pažįstami yra ilgiau. Toks įvykis yra pirmas, sutuoktinis gailėjosi savo veiksmų. Kasdieniame gyvenime yra vienas kitam atrama, mano, kad gali sutuoktiniui būti pavyzdžiu.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Š. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį J. Š. atsakomybei pagal laidavimą, neskiriant užstato, bei nustatant minimalų laidavimo terminą – 1 metus.
2025 m. spalio 9 d. J. Š. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 300 Eur dydžio sumą (2 t., b. l. 135), kaip garantą, kad teismo priteistas civilinis ieškinys bus atlygintas. Įmokėta 300 Eur dydžio suma įskaitytina į priteistiną civilinį ieškinį ir nukreiptina civilinio ieškinio padengimui.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnis reglamentuoja, jog pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnis patenka į BK VI skyrių, todėl atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti svarstomas baudžiamųjų poveikių priemonių skyrimas.
Atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tyčinę nusikalstamą veiką, patenkinamos turtinės padėties bei gaunančiam nuolatines pajamas iš darbinės veiklos kaltinamajam paskirtina viena baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1 ir 3 dalys), kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, atleidžiamo nuo atsakomybės asmens pavojingumo laipsnį bei kitas aplinkybes, nustatytinas minimalus, tai yra, 10 MGL (500 Eur), įmokai sumokėti nustatytinas 5 mėnesių terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nepilnamečio nukentėjusiojo T. R. atstovė pagal įstatymą G. R. pareiškė civilinį ieškinį civilinio ieškovo T. R. vardu dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104–105).
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo M. Š. veiksmų T. R. patyrė skausmą, išgyveno baimę, kadangi smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko suaugęs, nepažįstamas asmuo. Dėl M. Š. veiksmų T. R. patyrė minkštųjų audinių sužalojimus kaklo ir kairiojo pečio srityje, klubo srityje. T. R. jaučiasi nesaugus, patiria emocinius sunkumus, išgyvena psichologinę traumą, kadangi prarado pasitikėjimą suaugusiais asmenimis, yra įsitempęs, jaučia nerimą, dirglumą, blogai miega.
Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam T. R. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusysis patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali stipriai blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės itin reikšmingos įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo įstatyminės atstovės nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, kas reiškia, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas – vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. Kadangi vaikai turi atskiras, nuo jų tėvų nepriklausančias teises, todėl jiems priklausantis žalos atlyginimas negali būti priteistas kitiems asmenims.
Įvertinant visa tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą G. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiajam T. R. priteisiant 1000 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei G. R..
2025 m. spalio 9 d. J. Š. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 300 Eur dydžio sumą įskaityti į priteisto civilinio ieškinio dydį ir nukreipti civilinio ieškinio padengimui (1000 Eur – 300 Eur = 700 Eur).
VII. Dėl teisinės pagalbos išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatė Ingrida Maldeikienė teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam T. R.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 750 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, kai nuo nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai nukentėjo nepilnametis asmuo.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės Ingridos Maldeikienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam T. R. iš kaltinamojo negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).
VIII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. elektroninė laikmena (CD) su nepilnamečio T. R. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje;
2. elektroninė laikmena (CD) su nepilnamečio K. D. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje;
3. elektroninė laikmena (CD) su BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje;
4. elektroninė laikmena (CD) su kūno kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir perduoti laiduotojos J. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti M. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. Š., kad ji gali atsisakyti laidavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra, 500 (penkių šimtų) Eur, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. Š., kad įmoka turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę, asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Nukentėjusiojo T. R. atstovės pagal įstatymą G. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti nukentėjusiojo T. R. naudai iš M. Š. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą G. R..
Neišieškoti iš kaltinamojo M. Š. valstybės naudai 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) valstybės patirtų proceso išlaidų už advokatės Ingridos Maldeikienės nukentėjusiajam T. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
2025 m. spalio 9 d. J. Š. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 300 Eur dydžio sumą įskaityti į priteisto civilinio ieškinio dydį ir nukreipti civilinio ieškinio padengimui.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytini pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. elektroninę laikmeną (CD) su nepilnamečio T. R. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje;
2. elektroninę laikmeną (CD) su nepilnamečio K. D. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje;
3. elektroninę laikmeną (CD) su BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje;
4. elektroninę laikmeną (CD) su kūno kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).