- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1242-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12572-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. Z., T. S., I. B., I. M., T. T., S. T.
- Atsakovas
- S. S., M. K., K. K., J. L., Z. Z., G. G., I. S., M. L., L. Š., K. R., K. D., K. B., J. S., K. S., J. Š., T. K., G. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. S., I. F.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų E. Z. (E. Z.), T. S., I. B., I. B. (I. B.), I. M., T. T., S. T. ir atsakovų S. S., M. K., K. K., J. L., Z. Z., G. G., I. S., M. L. (M. L.), M. L., L. Š., K. R., K. D., K. B., J. S., K. S., J. Š. bei atsakovų J. S., S. S., S. S. (S. S.), L. S., T. K., G. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovų E. Z., T. S., I. B., I. B., I. M., T. T. ir S. T. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S., S. S., S. S., K. S., J. Š., T. K., I. S., J. S., M. L., M. L., L. Š., K. R., K. D., J. L., M. K., Z. Z., K. K., G. G., G. B., S. S., L. S., I. F., kt., tretieji asmenys - grupė fizinių asmenų, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., pagal ieškovų parengtą projektą, paskiriant ieškovams asmeninės nuosavybės teise 0,6375 ha, plane pažymėtus indeksais A, B, C.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: ieškiniui, kuriame būtų aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindas ir dalykas, nurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys (išsamūs jų duomenys pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p. nuostatas) ir pateiktas reikiamas procesinių dokumentų kiekis (visiems dalyvaujantiems byloje asmenims visų procesinių dokumentų kopijos), pareikšti.
Šalies argumentai
Ieškovai, patikslinę reikalavimus (2015 m. sausio 5 d. ieškinys), kreipėsi į teismą, prašydami atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „Projektavimo sprendimai“; atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „Projektavimo sprendimai“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2015 m. sausio 30 d. pareikšti ieškiniui, kuriame būtų aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindas ir dalykas, nurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys (išsamūs jų duomenys pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p. nuostatas) ir pateiktas reikiamas tinkamos dokumentams perskaityti kokybės procesinių dokumentų kiekis (visiems dalyvaujantiems byloje asmenims visų procesinių dokumentų kopijos). Teismas konstatavo, kad nors ieškovai įvykdė dalį 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi duotų nurodymų, tačiau pažymėjo, kad ieškinys vis dar turi trūkumų.
Šalies argumentai
Ieškovai, patikslinę reikalavimus (2015 m. sausio 30 d. ieškinys), kreipėsi į teismą, prašydami: 1) atidalinti ieškovų bendrąja daline nuosavybės teise valdomą 5.8232 ha ploto žemės sklypo dalį iš 42,5595 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, patvirtinant prie patikslinto ieškinio pridėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (parengtas UAB „Projektavimo sprendimai“) ir leidžiant vykdyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės veiksmus administracine tvarka, pagal ieškovų prie patikslinto ieškinio pridėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (parengtas UAB „Projektavimo sprendimai); 2) atidalinti ieškovų bendrąja daline nuosavybės teise valdomą 0,5758 ha ploto žemės sklypo dalį iš 5,3129 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, patvirtinant prie patikslinto ieškinio pridėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (parengtas UAB „Projektavimo sprendimai“) ir leidžiant vykdyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės veiksmus administracine tvarka, pagal ieškovų prie patikslinto ieškinio pridėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (parengtas UAB „Projektavimo sprendimai); 3) nepavykus įteikti dokumentų atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų; 5) leisti nepateikti pranešimų siūlymų, atsakymų į juos, VĮ Registrų centrų išrašų bei pretendentų sąrašų kopijų byloje dalyvaujantiems asmenims; 6) procesinius dokumentus ieškovų atstovui įteikti Lietuvos Teismų elektroninių paslaugų portale (EPP).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtu, atšaukti civilinės bylos parengiamąjį teismo posėdį. Teismas nurodė, kad ieškovai per teismo nustatytą terminą nepašalino visų 2014 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. sausio 22 d. nutartyse nurodytų ieškinio trūkumų. Teismas konstatavo, kad ieškovai, nepaisydami reikalavimo nurodyti visus dalyvaujančius byloje asmenis (išsamius jų duomenis pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p. nuostatas) ir pateikti reikiamą tinkamos kokybės procesinių dokumentų kiekį (visiems dalyvaujantiems byloje asmenims visų procesinių dokumentų kopijas), patikslintame ieškinyje nurodė, kad „šiuo metu ginčo sklypus valdo apie 60 VĮ Registrų centre registruotų bendraturčių“. Šis sakinys, teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovai nenurodė išsamių duomenų apie žemės sklypų, kurie yra ieškinio dalykas, savininkus, o ieškinyje pateikti duomenys yra tik apytikriai. Teismas konstatavo, kad nežinant visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos šios bylos išsprendimas, teismo procesas yra neįmanomas. Teismo vertinimu, ieškovų reikalavimai taip pat liko neaiškūs, nes ieškovai reikalaudami visiems ieškovams atidalyti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį Nr. 01 ir sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį Nr. 02, tuo pačiu reikalauja kiekvienam iš ieškovų skirti tam tikro ploto (išreikšto m²) dalis. Teismas konstatavo, kad ieškovai, reikalaudami taip atidalyti turtą, neįvykdė 2015 m. sausio 22 d. nutartyje įrašyto nurodymo aiškiai įvardinti, kokias konkrečias ieškinyje nurodytų žemės sklypų dalis jie nori atsidalinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, reikalaudami kiekvienam ieškovui nuosavybėn perduoti tam tikro ploto sklypų dalis, ieškinio reikalavimuose neįvardino kiekvieno ieškovo nuosavybėn perduotinų sklypų dalis, nenurodė konkrečių vietų, žymėjimų brėžiniuose. Teismas konstatavo, kad esant neaiškiems ieškovų reikalavimams, teismo procesas dėl tokio ieškinio nėra įmanomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovai neįvykdė reikalavimo pateikti išsamias žinias apie bendrus žemės sklypų plotus, ieškovams priklausančias žemės sklypų dalis, duomenis, ar atidalintinos dalys atitinka ieškovų dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismas nurodė, kad ieškinyje pateikti nežinia iš kur gauti duomenys apie ieškovų nuosavybės teise valdomus dviejų žemės sklypų plotus: atidalintina dalis Nr. 02, - 0,5758 ha iš 5,3129 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidalintina dalis Nr. 01, - 5,8232 ha iš 42,5595 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastarojo sklypo duomenys ieškinyje nurodyti su klaidomis). Kiekvienoje iš dalių (Nr. 01 ir Nr. 02) reikalaujama kiekvienam ieškovui skirti tam tikrą konkretaus ploto (m² išreikštą) žemės sklypo dalį. Kaip apskaičiuotas šis konkretus plotas ir ar jis atitinka ieškovų turto dalis bendroje nuosavybėje, ieškovai duomenų nepateikė. Nežinant, kaip ieškovai apskaičiavo „valdomus plotus“ ir nesant duomenų, ar „valdomi plotai“ atitinka ieškovų nuosavybės dalis bendrame turte, tenka konstatuoti, kad ieškinyje, nepaisant teismo paraginimo, liko nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus. Kadangi ieškovai nepasinaudojo galimybe pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalinti aiškiai įvardintus ir išsamiai aprašytų ieškinio trūkumus, tai teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, o 2015 m. kovo 3 d., 13 val. 30 min. numatytą parengiamąjį teismo posėdį atšaukė. Teismas išaiškino, kad nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovams vėl kreiptis į teismą su tinkamai parengtu ieškiniu. Teismas CPK 87 str. 1 d. 5 p., 94 str. pagrindu neatlygino ieškovams patirtų bylinėjimosi išlaidų, negrąžino sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi atsakovai iki minėtos nutarties priėmimo nepateikė duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų taip pat neatlygino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai E. Z., T. S., I. B., I. B., I. M., T. T., S. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį; įpareigoti teismą priimti ieškovų patikslintą ieškinį, laikant, kad patikslintas ieškinys trūkumų neturi (t. 4; b. l. 1-9).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų. Patikslintame ieškinyje nurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys: 7 ieškovai, 62 atsakovai, 60 trečiųjų asmenų, 1 išvadą teikianti institucija, iš viso 130 byloje dalyvaujančių asmenų. Dėl to teismo argumentas, kad visi asmenys nėra nurodyti, yra nepagrįstas.
2. Dėl konkrečių ieškovams atidalintinų žemės sklypų dalių. Ieškinio reikalavimuose nurodyta, kokius ir kaip brėžiniuose pažymėtas sklypo dalis jie nori atsidalinti. Ieškovai prašė jiems bendra daline nuosavybės teise atidalintų žemės sklypų žymėjimą (numerius)brėžiniuose ir atidalintų žemės sklypų plotus. Ieškovai, siekdami aiškumo, ieškinio reikalavime prie kiekvieno atidalinto žemės sklypo numerio skliausteliuose taip pat nurodė, koks žemės sklypo plotas tenka kiekvienam iš ieškovų bendra daline nuosavybės teise atidalintame žemės sklype. Taigi ieškovai aiškiai nurodė, kokią žemės sklypo dalį nori bendra daline nuosavybės teise atsidalinti iš ginčo žemės sklypų, tačiau dėl aiškumo taip pat nurodė kiekvieno iš ieškovų plotis, kurie sudaro bendra daline nuosavybės teise atidalintą žemės sklypo plotą. Teismas klaidingai suprato, kad ieškovai bendra daline nuosavybės atidalintą žemės sklypą siekia atidalinti į dar mažesnius sklypus, todėl nurodo, kad nėra pateikti šių žemės sklypų plotai bei žymėjimas brėžiniuose, tačiau toks reikalavimas ieškinyje nėra pareikštas. Taigi teismo reikalavimas nurodyti tiksliną kiekvienam ieškovui asmenine nuosavybės teise atidalintą žemės sklypo dalį ir žymėjimą neapgrįstas, nes taip atidalinti žemės sklypus nėra reikalaujama.
3. Dėl išsamių žinių apie atidalintinus žemės sklypus pateikimo. Ieškovai pateikė lenteles bei paaiškinimus, kokios žemės sklypų, kokios žemės sklypų dalys priklauso byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl aplinkybė, kad ieškinyje nėra konkrečiai nurodyti matematinių veiksmų, kuriuos atliekant buvo apskaičiuoti ieškovams tenkančių ginčo sklypų plotai, nėra pagrindas spręsti, kad ieškinio pagrindas yra neaiškus ar spręsti bei konstatuoti, kad dėl tokio neaiškumo nebūtų galima pradėti nagrinėti pagal pareikštą ieškinį. Be to, jei teismui kyla neaiškumui kaip žemės sklypų plotai buvo apskaičiuoti, tai šie neaiškumai gali būti pašalinti teikiant papildomus žodinius paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu apklausiant specialistus, kurie rengė ginčo sklypų pertvarkymo ir formavimo projektus bei atliko žemės plotų skaičiavimus. Kai teismui kyla papildomų klausimų ar neaiškumų, tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu.
Šalies argumentai
Atsakovai S. S., M. K., K. K., J. L., Z. Z., G. G., I. S., M. L., M. L., L. Š., K. R., K. D., K. B., J. S., K. S., J. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovų atsakovų naudai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos; išspręsti klausimą iš esmės ir priteisti iš ieškovų atsakovų S. S., M. K., K. K., J. L., Z. Z., G. G., I. S., M. L., M. L., L. Š., K. R., K. D., K. B., J. S., K. S., J. Š. naudai 4000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktas paslaugas, kurias pagrindžia 2014 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 606711 (t. 4; b. l. 50-52).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovai atsiliepime į pradinį ieškinį prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, per 2014 m. spalio 16 d. parengiamąjį teismo posėdį taip pat pateikė prašymą dėl dokumentų apie atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjas parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė, kad dar bus pakankamai laiko dėl šių dokumentų priėmimo, nes dar tik pirmas parengiamasis posėdis.
2. Per kitus parengiamuosius teismo posėdžius teisėjas nepaklausė, ar dalyvaujantys byloje asmenys turi prašymų, taigi buvo pažeistas CPK 245 straipsnio 1 dalies reikalavimas.
Šalies argumentai
Atsakovai J. S., S. S., S. S., G. B., L. S., T. K. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovų atsakovų naudai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos; išspręsti klausimą iš esmės ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovų J. S., S. S., S. S., G. B., L. S., T. K. naudai 648,31 € (2238,50 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktas paslaugas (t. 4; b. l. 56-62).
Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas, nes ieškovai nevykdė teismo įpareigojimų, turėjo konstatuoti, kad atsakovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas turėjo pareigą suteikti teisę atsakovams pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovai J. S., S. S., S. S., G. B., L. S., T. K. pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą nurodė, kad, jų nuomone, teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta (t. 4; b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 9 d. ieškovai pateikė teismui ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į vokiečių kalbą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. pašalinus šiuos ieškinio trūkumus, ieškinį priėmė. Byloje dalyvaujantys asmenys pateikė į jį išsamius atsiliepimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį. 2014 m. spalio 16 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu teismas protokoline nutartimi įpareigojo ieškovų atstovus patikslinti ieškinio reikalavimus bei proceso šalis likus dviem savaitėms iki kito parengiamojo teismo posėdžio. 2014 m. gruodžio 2 d., įvykus parengiamajam teismo posėdžiui, teismas rašytine nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti: ieškiniui, kuriame būtų aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindas ir dalykas, nurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys ir pateiktas reikiamas procesinių dokumentų kiekis, pareikšti. Ieškovai 2015 m. sausio 7 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas taip pat priėmė. Tačiau po 2015 m. sausio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio nustatė šio patikslinto ieškinio trūkumus bei nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovus aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti visus byloje dalyvaujančius asmenis, pateikti reikiamą tinkamos kokybės procesinių dokumentų kiekį. Ieškovai, nepraleidę nustatyto termino, 2015 m. sausio 30 d. pateikė patikslintą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovų patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovai nekeitė nei ieškinio dalyko (liko tas pats reikalavimas dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės), nei ieškinio pagrindo (rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y., kad ieškovams kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi nedavė eigos patikslintam ieškiniui, nes ieškovai nepašalino nurodytų trūkumų, t. y. nesuformulavo aiškaus reikalavimo, nenurodė išsamių ieškinio dalyką patvirtinančių aplinkybių, nepateikė reikiamos kokybės procesinių dokumentų kiekio, nenurodė visų byloje dalyvaujančių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas patikslintas ieškinys atitiko procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir teismas, spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo jo vertinti kaip ieškinio turinčio trūkumų.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neduodamas patikslintam ieškiniui eigos, nurodė, jog pareiškime nenurodyti visi asmenys, kuriems gali turėti įtakos teismo sprendimas. Šis teismo nurodytas trūkumas nepagrįstas, nes patikslintame ieškinio rekvizituose buvo nurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys: 7 ieškovai, 62 atsakovai, 60 trečiųjų asmenų, 1 išvadą teikianti institucija. Nutartyje pašalinti trūkumus teismas nurodė, kad ieškinio turinyje parašyta frazė, kad ginčo žemės sklypus valdo apie 60 VĮ Registrų centre registruotų bendraturčių, rodo, kad ieškovai nurodė tik apytikrius duomenis. Apeliantas nurodo, kad negali būti laikomas ieškinio trūkumu ir taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, jei ieškovas nurodo ne visus su ginčo nagrinėjimu susijusius asmenis. Dispozityvumo civiliniame procese principas apibrėžia, kad ieškovas įvardija asmenis, kurie traukiami civilinėn atsakomybėn.
Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK nustato išimtis, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovo įtraukimo į bylą nėra reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus atsakovais, net ir nesant ieškovo sutikimo. Taigi kitų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo į bylą klausimas gali būti išspręstas ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Tokią praktiką šiuo klausimu yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovų argumentu ir sprendžia, kad teismas, neduodamas patikslintam ieškiniui eigos, nepagrįstai nurodė šią aplinkybę kaip ieškinio trūkumą.
Ieškovai nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad nėra aiškus ieškinio dalykas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovų argumentais. Iš ieškinio reikalavimų bei pateiktų ieškovų brėžinių matyti, kokias ir kaip brėžiniuose pažymėtas žemės sklypų dalis jie nori atsidalinti. Ieškovai prašo jiems bendra daline nuosavybės teise atidalinti žemės sklypus bei nurodo, jiems bendra daline nuosavybės teise atidalintinų žemės sklypų žymėjimą (numerius) brėžiniuose ir atidalintų žemės sklypų plotus. Ieškovai taip pat ieškinio reikalavime prie kiekvieno atidalinto žemės sklypo numerio skliausteliuose nurodė, koks žemės sklypo plotas tenka kiekvienam iš ieškovų bendra daline nuosavybės teise atidalintame žemės sklype. Vadinasi, ieškovai aiškiai nurodė, kokią žemės sklypo dalį nori bendra daline nuosavybės teise atsidalinti iš ginčo žemės sklypų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato, kad ieškovai bendra daline nuosavybės teise atidalintą žemės sklypą siekia atidalinti į dar mažesnius žemės sklypus, todėl nurodo, kad nėra pateikti šių žemės sklypų plotai bei žymėjimas brėžiniuose. Ieškovai tokio reikalavimo nereiškė, tai matyti iš ieškinio reikalavimų bei iš atskirojo skundo argumentų. Taigi teismo reikalavimas nurodyti tikslią kiekvienam ieškovui asmenine nuosavybės teise atidalintą žemės sklypų dalį ir žymėjimą nėra pagrindo, nes taip atidalinti žemės sklypus nėra reikalaujama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai siekia atsidalinti vieną dalį iš kiekvieno ginčo žemės sklypo, ieškovai tai aiškiai nurodė abiejų patikslintų ieškinių reikalavimuose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartyje nurodė, jog ieškovai neįvykdė reikalavimo pateikti išsamias žinias apie bendrus žemės sklypų plotus, ieškovams priklausančias žemės sklypų dalis, duomenis, ar atidalintos dalys atitinka ieškovų dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat nurodė, kad neaišku, kaip ieškovai apskaičiavo „valdomus plotus“. Pažymėtina, kad ieškovai, pateikdami ieškinį, pateikė į bylą lenteles, paaiškinimus, kokios žemės sklypų dalys priklauso byloje dalyvaujantiems asmenims, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus dėl ginčo žemės sklypų. Žemės sklypai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nurodyti šių žemės sklypų savininkai. Ieškovai taip pat prie patikslinto ieškinio nurodė, kad pridėjo UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors patikslintame ieškinyje grafoje, kurioje nurodyti pridedami dokumentai, nurodyta, kad, be kitų dokumentų, pridedama teismui ir Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/007:559 formavimo ir pertvarkymo projekto bei jo aiškinamasis raštas, tačiau prie šio paskutinio patikslinto ieškinio minėti dokumentai nėra pridėti. Šie dokumentai išreikalautini iš ieškovų. Remdamiesi aptartais įrodymais, ieškovai prašė atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo ieškovams keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nurodė ir pateikė įrodymus, kurie, jų manymu, įrodo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad ieškovai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus. Toks patikslinto ieškinio trūkumo įvardijimas yra nepakankamas procesinis pagrindas tokiam veiksmui, kurį padarė teismas.
Taip pat pažymėtina, kad ir kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau yra pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, kad ieškinio ir jo priedų kokybė nėra tinkama. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad jie yra įskaitomi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje, be ieškovų, dar dalyvauja net 123 asmenys, teismo vertinumu, nėra įmanoma pateikti absoliučiai visų tinkamos kokybės priedų kopijų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principais, privalėjo atsižvelgti į ieškinio turinyje nurodytą informaciją, kad ieškovai, atsakovams prašant, pateiks kokybiškas ieškinio priedų kopijas (CPK 7, 8 straipsniai, CPK 113 straipsnio 2 dalis). Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovai nepašalino minėto ieškinio trūkumo, atmestinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nustatančias reikalavimus ieškinio turiniui, todėl nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė nepagrįstus jo trūkumus, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą pareiškimą ir jų ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl nurodytų motyvų teismo nutartis yra naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės, nenagrinėtini atsakovų atskirųjų skundų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.