Kauno apylinkės teismo sprendimas

civ. byla Nr. 2-1801-429/2014 T. proceso Nr. 2-69-3-11192-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 99.5; 99.7; 116.1.; 116.11.(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.liepos 4 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovui J. G. ir S. G., ieškovų atstovei adv. pad. Sigitai Varneckienei, atsakovams D. T. ir D. T. bei jų atstovui adv. Aidui Venckui, trečiajam asmeniui J. F., G. F. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir S. G. ieškinį atsakovams D. T. ir D. T., trečiajam asmeniui J. F. ir G. F. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos pagal bendraturčiams priklausančias patalpų dalis nustatymo bei pagal atsakovų D. T. ir D. T. priešieškinį ieškovams dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti ieškovams J. G. ir S. G. nuosavybės teisę į rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais: I-3/25,51 kv.m.; I-6/4,62 kv.m.; ½ dalį bendro naudojimo patalpos I-1/14,21 kv.m., įpareigoti atsakovus D. T. ir D. T. nustatyti bendro naudojimosi patalpų (koridoriaus), pažymėtų indeksu I-1/14,21 kv.m., naudojimosi tvarką pagal bendraturčiams priklausančias patalpų dalis - po 1/2 I-1/14,21 kv.m. koridoriaus patalpų, esančių adresu Aušros g 18, Kaune, pagal kurią ieškovai ir atsakovai galėtų laisvai patekti į jiems priklausančias rūsio dalis ir įpareigoti netrukdyti ieškovams ½ dalimi bendro naudojimosi patalpa ( koridoriumi), pažymėtu indeksu 1-1/14,21kv.m. pašalinat visus daiktus, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovų naudai, o atsakovų priešieškinį atmesti.

nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais I-3 (25,51 kv.m.), I-6 (4,62 kv.m.) ir I-1 (1/2 dalis nuo 14,21 kv.m.), tvarką pagal E. Š. parengtą patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektinį pasiūlymą - paskirti ieškovams J. G. ir S. G. naudotis rūsio patalpa, projektiniame pasiūlyme pažymėtą raide „C“ (18,99 kv.m.) įpareigoti ieškovus D. T. ir D. T. savo lėšomis, per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, įrengti mūrinę pertvarą, atskiriančią rūsio patalpas projektiniame pasiūlyme pažymėtas raidėmis „B“ ir „C“ bei iškirsti durų angą į patalpą, projektiniame pasiūlyme pažymėtą raide „C“, o atsakovams D. T. ir D. T. paskirti naudotis 1/2 dalimi patalpos, projektiniame pasiūlyme pažymėtos raide „D“ (namo plane pažymėta indeksu I-1) ir rūsio patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas raide „B“(b.l.99-102, It.)

Trečiasis asmuo G. F. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 123str.1d. tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, nes įrodytas, priešieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei išnagrinėjus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalys pripažįsta, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo dviejų gyvenamųjų butų pastate butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butas įregistruotas VĮ Registrų centre ieškovės S. G. vardu, nurodant šio buto plotą, indeksą, tačiau rūsio plotas ir identifikavimo numeris nenurodytas, ieškovams nuosavybės teise taip pat priklauso to paties namo palėpė (b. l. 20, 21, 29, 30, 32, 76-77, 114, 1 t.). Tame pačiame name kitas butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos yra identifikuotos, priskiriant rūsio patalpas pažymėtas indeksais: I-2/10,30 kv.m.; I-4/12,96 kv.m.; I-5/13,03 kv.m.; su bendro naudojimo patalpa (koridoriumi) ½ I-1/14,21 kv.m. (b. l. 21, 31, 76-77, 1 t.). Pastato rūsyje patalpoje I-6/4,62 kv.m. pagal gyventojų susitarimą ir bendrovės UAB „Kauno vandenys“ leidimą yra sumontuoti 3 lygiagretūs pasijungimai, atsakovės S. G. skaitiklis sumontuotas jos bute antrame aukšte (b. l. 22, 2 t.).

Ieškovai nurodo, kad mainų sutartyje įrašyta, kad butas jiems perleistas su rūsiu, tačiau tuo metu daiktinių teisių perleidimo sutartyse nebuvo identifikuojamos kitos ne bute esančios patalpos. Ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu identifikuoti jų butui priskirtinas rūsio patalpas, tačiau VĮ Registrų centras Kauno filialas 2011 07 20 raštu Nr. (3.4.5)-2394 nurodė, kad įsigijimo dokumente – (duomenys neskelbtini) mainų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – nesant identifikuotų rūsio patalpų, duomenys Nekilnojamojo turto registre apie rūsio patalpą atitinkamai galėtų būti keičiami/ tikslinami pateikus dokumentą, kuriame būtų išreikšta visų gyvenamo namo 2A2p butų ir patalpų savininkų valia dėl rūsio patalpų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo (b. l. 15, 1 t.). 2011 12 02 raštu, 2011 12 07 notaro patvirtintu pareiškimu ieškovai kreipėsi į atsakovus su prašymu pasirašyti susitarimą dėl bendro naudojimo patalpų – rūsio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nustatant, kad rūsio patalpos: I-3/25,51 kv.m., I-6/4,62 kv.m. ir ½ I-1/14,21 kv.m. priklausytų ieškovams bei 2012 06 04 per atstovą pateikė rašytinę pretenziją (b. l. 18, 19, 16-17, 33, 1 t.). Atsakovai su ieškovų prašymu nesutinka.

Tarp ieškovų ir atsakovų kilęs ginčas dėl naudojimosi rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais I-3 (25,51 kv.m.), I-6 (4,62 kv.m.) ir I-1 (1/2 dalis nuo 14,21 kv.m.) ir šalių teisių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų dalį transformuoti nuosavybės teise ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai iš esmės sutinka dėl ginčo patalpos ½ dalies I-1 -14,21kv.m. naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovų vardu, nes ši rūsio patalpa yra įregistruota kaip bendro naudojimo patalpa ir atsakovų vardu: ja naudojasi ir ieškovai ir atsakovai. Sprendžiant šį ginčą, reikšmingos istoriškai susiklosčiusios aplinkybės.

1996 03 01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. G. L. tėvas nuo 1939 m. pradžios iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė ½ dalį dviejų aukštų mūrinio namo su rūsiu, kino teatru pirmąjį aukštą Kaune, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 23, 24-25, 1 t.). Kauno apygardos archyvo 1995 02 08 archyvo pažymėjime Nr. B-33 (b. l. 27, 1 t., 12, 2 t.) nurodyta, kad 1938-1940 metų mokesčių byloje yra 1940 01 08 J. B. ir J. P. pareiškimas mokesčių inspekcijai, kuriame jie pateikia duomenis apie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) sudėtį: 1005 kv.m. nuomojamos žemės, gyvenamasis 2 aukštų plytų namas, betono rūsys, 2 aukštų plytų namas, betono rūsys, 2 aukštų kino teatras. Pareiškimo skiltyje „savininkų ir nuomininkų pavardės“ įrašyta: „savininkai – J. B. (II aukštas) ir J. P. (I aukštas)“. Lietuvos generalinės srities finansų valdybos Kauno miesto mokesčių inspekcijos archyviniame fonde 1942 12 21 žiniose apie nekilnojamą turtą įrašyta, kad dviejų aukštų gyvenamą namą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), valdė: B. J. (II aukštas), P. J. (I aukštas). Gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), priklausęs B. ir P. buvo nacionalizuotas 1940 12 03 (b. l. 7, 13, 2 t.). P. J. valdyta nuosavybė 1995 06 06 Kauno m. valdybos sprendimo Nr. 55 grąžintos natūra ir įregistruotos G. L. vardu (b. l. 27, 28, 1 t.). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir jų pagrindu priimtais individuliais administraciniais teisės aktais nustatyta, kad butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos, priskiriant rūsio patalpas pažymėtas indeksais: I-2/10,30 kv.m.; I-4/12,96 kv.m.; I-5/13,03 kv.m.; su bendro naudojimo patalpa (koridoriumi) ½ I-1/14,21 kv.m., atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise perduotas G. L. (b. l. 23-25, 132-134, 135-136, 137, 138, 1 t., 8-11, 15-20, 2 t.), kuri šį turtą nuosavybės teise perleido atsakovams D. T. ir D. T. (b.l. 115-117, 118-119, 1 t.).

Butas (duomenys neskelbtini), 1995 04 06 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi išnuomotas A. B. (b. l. 105-106). Šių patalpų pase nurodyta, kad gyvenamasis namas priklauso Kauno m. tarybai, išnuomota gyvenamoji patalpa yra 83,33 kv.m. bendro ploto iš 4 kambarių (b. l. 107). 1996 03 26 pareiškimu V. B. paprašė privatizuoti nuomojamas patalpas (b. l. 108, 109-110). 1996 06 25 sutartimi V. B. nupirko 4 kambarių butą Nr.3, kurio bendras plotas 83,33 kv.m., su rūsiu bei ūkinius pastatus esančius Kaune, Aušros g. 18, sutartis patvirtinta notaro (b. l. 111-112).

Byloje pateikti Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus 2000 10 19 raštas Nr. L-494, 2001 08 13 raštas Nr. 1046 (b. l. 120, 121 1 t.) ir apklausta teismo posėdyje liudytoja Z. U., dirbanti Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriuje patvirtina aplinkybę, kad tuo metu ginčo patalpos I-3, I-6 buvo valdomos Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise. VĮ Registrų centras 2013 12 04 pranešimu Nr. (3.11.4) S-5918747 nurodė, kad V. B. adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą – butą, registro Nr. 20/40547. Nekilnojamieji daiktai – patalpos (pažymėtos I-3, I-6; su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos I-1 (1/2 nuo 14,21 kv.m.), kurių unikalus Nr. 4400-0667-0046-6093, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 113, 1 t.).

Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (1991 05 28 Nr. I-1374) 2 str. pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose (toliau – gyvenamieji namai, butai). Galiojančio CK 4.19 str. numato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Nors Butų privatizavimo įstatymas atskirai, kaip pirkimo – pardavimo (privatizavimo) objekto, neišskiria rūsių ar kitų pagalbinių patalpų, tačiau sistemiškai aiškinant teisės normas, darytina išvada, kad rūsiai ir kitos atskiros pagalbinės patalpos, esančios name, kuriame yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos, yra būtent šių gyvenamųjų patalpų priklausiniai, kadangi bendra ūkine paskirtimi tokios patalpos yra susijusios su name esančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Galiojančio CK 4.14 str. numato, kad antraeilį daiktą ištinka pirmaeilio daikto likimas. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Analogiškai situaciją reglamentavo ir Civilinio kodekso 1964 m. redakcijos 153 str., kuris numatė, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

Šalys pripažįsta, kad name esančios rūsio patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.73 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Ieškovei S. G. nuosavybės teise priklauso 83,33kvm. butas su rūsiu, todėl jos rūsio dalys bendrame turte sudaro 51/100 dalis, o atsakovams D. T. ir D. T. 80,70kv.m. butas su identifikuotomis rūsio patalpomis viso bendras plotas viešajame registre -116,99kv.m., todėl jų rūsio dalys sudaro 49/100dalį(b.l.122, It.).

Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad tiek ieškovai, tiek ir atsakovai teisę naudotis rūsio, esančio name adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis įgijo tik nuo to momento, kai nurodytas patalpas patikėjimo teise baigė valdyti Kauno miesto savivaldybė. Tačiau nesutinka su atsakovų argumentu, kad jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatytinos atsižvelgiant į visų name esančių rūsio patalpų plotą, priešingai – atsakovai jau nuosavybės teise viešajame registre turi įregistruotas rūsio patalpas, kurios sudaro 36,29kv.m., ieškovai jokių įregistruotų veišajame registre patalpų neturi, nors 1999-10-18 mainų sutartyje nurodyta, kad butas pirktas su rūsiu, ši mainų sutartis nėra panaikinta ar teismo pripažinta negaliojančia . Priešieškiniu atsakovai norėdami nustatyti naudojimosi tvarką naudotis patalpomis nori dar pasididinti atidalintas rūsio patalpas iš bendros dalinės nuosavybės jiems papildomi skiriant dar 18,25kv.m. rūsio patalpos , išdidinant savo naudai savo turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tokia siūloma atsakovų rūsiu naudojimosi tvarka pažeistų ieškovų teises, bei prieštarautų šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principui tarp bendraturčių, bei atsakovai įgytų neproporcingai didesnę nei ieškovai turimą nuosavybei dalį rūsio patalpų.

Ieškovai nuosavybės teise valdo 83,33kv.m. bendrą plotą gyvenamame name, (duomenys neskelbtini), (b.l.29), , atsakovai nuosavybės teise valdo 116,99kv.m., iš jų gyvenamųjų patalpų -80,70kv.m. (b.l.21, 31). Tai įrodo faktą, kad šalių nuosavybės teise turimos turto dalys nėra visiškai lygios, ieškovų dalis yra nežymiai didesnė. Byloje tik atsakovai yra pateikę teismui įrodymus - VĮ Registrų centras pastato dalių apskaičiavimą kokiomis dalimis jiems priklauso rūsio patalpos, ieškovai tėra pateikę tik iš VĮ Registrų centras rūsio planą -2011-09-06 (b.l.37, It.). Teismas suteikė teisę CPK 42str. pagrindu šalims tikslinti reikalavimus, šia teise ieškovai pasinaudojo tik 2014-04-08, o atsakovai pareiškė priešieškinį dėl rūsio patalpomis naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai patikslindami ieškinio reikalavimus, nepateikė teismui įrodymų, dėl turto naudojimo ar turto priklausinių dalių bendrojoje nuosavybėje paskaičiavimo. Nesant šio paskaičiavimo, įvertinant tai, kad civiliniame procese bylos vyksta rugtyniškumo principu, o teismas šios kategorijos bylose nėra pats aktyvus ir pats nerenka įrodymų, teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimą dėl pripažinimo nuosavybės teises į konkrečias rūsio patalpas, remiasi atsakovo 2013-12-04 VĮ Registrų centras pastato dalių paskaičiavimo pažyma ir ieškovų pateiktu planu iš VĮ registrų centras (b.l.37, 122, It.), nes faktiškai šios dalių paskaičiavimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje pažymos ieškovai neginčija. Ginčo tarp šalių dėl teisės pripažinimo ieškovams į patalpos ½ dalį I-1-/14,21kv.m. nėra, todėl atsižvelgiant į tai, kad kita šio rūsio patalpos ½ dalis yra įregistruota atsakovų vardu , pripažintina ieškovei S. G. nuosavybė teisė į kitą ½ dalį rūsio patalpos I-1-/14,21kv.m., nes per šią patalpą šalys vaikšto bendrai į rūsį.

Dėl rūsio patalpos I-6/,4,62kv.m. .

Šioje patalpoje I-6 yra vamzdžiai ir trečiojo asmens J. F. bei atsakovų vandens skaitikliai, įvadinis namo skaitiklis, visi ten nuskaito informaciją. Ieškovai sutinka suteikti servitutą nusirašyti skaitiklių duomenis, todėl ši rūsio patalpa, pripažintina ieškovės S. G. nuosavybe, sprendžiant klausimą dėl servituto į šią patalpą suteikimo CK 4.126str. tvarka, suteikiantį teisę į ją patekti atsakovams ir trečiajam asmeniui dėl skaitiklių ir jų rodmenų.

Atsakovų pateiktas pastato dalių paskaičiavimas atliktas atsakovo D. T. užsakymu, apskaičiuojant neidentifikuotų rūsio patalpų bendro 37,24 kv.m. priskirtinas dalis šalims. Šis skaičiavimas atliktas atsižvelgiant tik į šalims nuosavybės teise priklausančių butų plotą bei neatsižvelgiant į bendrą rūsio patalpų plotą, bei jau atsakovų identifikuotą rūsio plotą, kuris jiems priklauso nuosavybės teise, todėl šių rūsio dalių apskaičiavimu, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės pripažinimo į konkrečias rūsio patalpas, remtis negalima (b. l. 122, 123, 1 t.).

Mainų sutartyje rūsys neidentifikuotas - sutarties turinys pagal tuometinį CK, privatizavimo sutartyje nurodyta, kad butas su rūsiu, bendras plotas 83,33 kv.m.

Antras namo aukštas (t.y. butas Nr. 3 su rūsiu), 1996 06 25 buvo privatizuotas ir šiuo metu jį asmeninės nuosavybės teise valdo ieškovai. Archyviniuose nuosavybės teisės dokumentuose konkrečios rūsio patalpos nei vienam iš butų nebuvo identifikuotos. 1999 09 28 Kauno miesto valdyba, vadovaudamasi Kauno miesto apylinkės teismo 1996 03 01 sprendimu, iš dalies pakeitė 1995 06 06 valdybos sprendimą Nr. 55 ir nusprendė atkurti nuosavybės teises G. L. į tėvo J. P. turėtą 1/2 dalį .

Pagrindinis nesutarimas ir nesuradimas interesų pusiausvyros tarp ieškovų ir atsakovų kilęs dėl to, kad ieškovai turi palėpės patalpas, todėl ginčas kyla ir dėl rūsio patalpos, pažymėtomis indeksais 1-3 (25,51 kv.m.), kurią atsakovai nori mažinti iki 18,25kv.m., padidinti patalpą 1-6/4,62kv.m. iki 1-6/6,525kv.m. ir dalinti į dvi patalpas, paskiriant šią patalpą atsakovams naudotis.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovei S. G. nuosavybės teise priklauso 83,33 kv.m. bendro ploto butas Nr. 2, o atsakovams 80,70 kv.m. bendro ploto butas Nr. 3. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal G. L. prašymą grąžino natūra pirmo aukšto patalpas bei rūsį, kurį šiame sprendime identifikavo indeksais I-2/10,30 kv.m.; I-4/12,96 kv.m.; I-5/13,03 kv.m.; su bendro naudojimo patalpa 1/2 I-1/14,21 kv.m. Atsakovai teikdami šį patalpų naudojimosi tvarkos projektinį pasiūlymą, juo siekia dar išdidinti savo turimas rūsyje patalpas, todėl tokia rūsiu naudojimosi tvarka dar labiau konfliktuotų šalių jau taip įtemtus santykius.

CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis)/ LAT civ. byla Nr 3k-3-535/2012.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. I. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2011). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

LAT praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009).

Kadangi šalys įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudojo visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, teismas jiems siūlė ne kartą ginčą išspręsti aktyviai ieškant priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, tačiau ieškovai nors teikė taikos sutarties projektą, bet atsakovai su juo nesutiko, o vėlesnėse bylos stadijose kiekviena šalis savo pozicijos dėl taikaus bylos išsprendimo būdo nekeitė bei atsisakė teismo siūlomos mediacijos proceso.

LR CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti. Ši bendraturčių pareiga išplaukia ir iš būtinumo laikytis kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus/ LAT civilinė byla 3K-3-233/2010 2010 m. gegužės 25 d.

Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi rūsiu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra rūsio dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai rūsiu naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

G. L. natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į nacionalizuotą jos tėvo J. P. turtą, kurį sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei patalpos su rūsiu, nenurodant konkrečių rūsio dalių. Šias aplinkybes patvirtina 1995-10-24 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2K-94/95; 1996-03-01 Kauno m. apylinkės teismo sprendimas civ.b. Nr. 2-688/96; 1995-02-08 Kauno apygardos archyvo pažymėjimas Nr. B-33; 1995-06-06 Kauno m. valdybos sprendimas Nr.55, kuriuose aiškiai nurodyta, kad iki turto nacionalizacijos rūsys priklausė proporcingai abiems butams, o atsakovams priklausančio rūsio dalys buvo identifikuotos tik 1999-09-28 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr.1021. Pažymėtina, kad iki privatizacijos nei ieškovai, nei atsakovai neturėjo jiems priklausančių identifikuotų rūsio patalpų. Kadangi pagal archyvinius duomenis šio namo priklausinys-rūsio patalpos, lygiomis dalimis priklausė abiems butams, todėl ir atkuriant nuosavybės teises G. L. į 2 butą bei privatizavus 3 butą, rūsio patalpos turėjo būti dalinamos proporcingai pagal kiekvieno buto plotą. Pagal archyvinius duomenis, Kauno miesto savivaldybė nustojo valdyti patikėjimo teise bet kokias patalpas name (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises G. L. į 2 butą ir V. B. privatizavus 3 butą.

Paneigiant klaidinančius atsakovų teiginius pažymėtina, kad 1999-10-18 ieškovė S. G. mainų sutarties pagrindu iš V. B. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Ši mainų sutartis nėra nuginčyta, ji yra galiojanti.

Tiek atkūrus teises į nacionalizuotą turtą, tiek privatizavus jį, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys priklausė abiems butams, proporcingai turimam buto plotui, nenurodant konkrečių rūsio dalių. Toks aiškinimas atitinka ir LR CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

Atsakovams identifikuoto rūsio plotas pagal VĮ Registrų centro išrašą yra 36,29 kv.m., ieškovų ieškinyje prašomo nustatyti rūsio dalys yra 37,23 kv.m.

Pagal priešieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovai savo reikalavimu siekia neteisėtai praturtėti ieškovų sąskaita, kadangi patenkinus atsakovų priešieškinį, jiems tenkančio rūsio plotas juo naudojantis dar padidėtų iki 61,64 kv.m., kas sudaro 77.21% nuo viso bendro 80,63 kv.m. rūsio ploto. Tai yra, ieškovams paliekant tik 22,79 % rūsio ploto dalį, neatsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų santykį, tuo neproporcingai pažeidžiant bendraturčių interesus, nes jiems atidalintinos patalpos dėl paminėtų priežasčių sumažėtų didesne proporcija, negu atsakovo, lyginant nuosavybės teise priklausančios dalies ir realiai tenkančio ploto santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

Taigi, atsakovams įsigijus butą su atidalintomis rūsio patalpomis bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigė turto dalį atidalijus iš bendro turto. Atsakovas, kaip atsidalijęs bendraturtis tapo jam priklausančio turto dalies savininku, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas nebeturi teisinio pagrindo į likusią neatidalintą turto dalį, todėl jo prieieškinys atmestinas, nes neįrodytas. Šiuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis ( atsakovas), o ieškovas lieka neatidalintas, tai šis ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai, kol nepareiškia reikalavimo atsidalinti priklausančias turto dalies ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-7-466/2008).

Vien tas faktas, kad ieškovų rūsio patalpos neidentifikuotos, neduoda pagrindo atsakovams įgyti teisę į likusią dalį rūsio patalpų. Pagal archyvinius duomenis, šalims nuosavybės teise priklausantys butai buvo įregistruoti, neįvardijant konkrečių rūsio dalių, todėl preziumuojama, kad rūsio patalpos proporcingai priklausė buto plotui ( I t. b.l. 122, pastato dalių apskaičiavimo pažyma, t.y. apskaičiuotos valdomos nuosavybės dalys kv.m.)

Pažymima, kad tam tikros gyvenamojo namo dalys (koridoriai ir pan.) gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, todėl bendro naudojimosi rūsio koridoriumi šalys turėtų naudotis taip, kad netrukdyti kitiems patekti į asmenines rūsio patalpas, taip, kaip tai yra sureglamentuota LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 4 p., tai yra, kad daugiabučio namo rūsio patalpos yra priskiriamos prie bendro naudojimo patalpų.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės kitokiu būdu ieškovams įgyvendinti šios teisės bendru sutarimu, nes abi šalys tarpusavyje konfliktuoja, ieškovų ieškinys tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas, o atsakovų priešieškinys dėl rūsiu naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas. Esant atsakovų rūsio patalpoms identifikuotoms viešajame registre, ieškovei S. G. pripažintina nuosavybės teisė atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės rūsio patalpas, pažymėtas indeksais: 1-3/25,51 m², 1-6/4,62 m² ir ½ 1-1/14,21 m², įregistruojant konkrečias rūsio dalis asmeninės nuosavybės teise S. G. ir nustatyti bendro naudojimosi patalpų (koridoriaus), pažymėtų indeksu 1-1/14,21 m² naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovai ir atsakovai galėtų laivai patekti į jiems priklausančias rūsio patalpas. Įvertinus tai, kad atsakovams priklausančios rūsio dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų jau atidalintos ir grąžintos natūra, nustatant jiems asmeninės nuosavybės teisę į rūsio patalpas, pažymėtas indeksais 1-2/10,30 m², 1-4/12,96 m², I-5/13,03 m² su bendro naudojimo patalpa (koridoriumi) ½ dalimi 1-1/14,21 m², likusi rūsio patalpų dalis, pažymėta indeksais 1-3/25,51 m², 1-6/4,62 m² ir 1-1/14,21 m², pripažintina asmeninės nuosavybės teisė ieškovei S. G. į šias patalpas, o rūsio patalpos 1-6/4,62kv.m. atžvilgiu būtina skyriumi spręsti klausimą dėl servituto nustatymo , nes šios rūsio patalpos nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį kitiems šio namo bendraturčiams (LR CK 4.126str.). Atsakovų priešieškiniu prašoma nustatyti rūsiu naudojimosi tvarka pažeistų ieškovų teises, proporcingumo turimam atsakovų buto plotui principą, racionalumo naudojantis rūsiu principus, neatitiktų faktinės rūsiu naudojimosi tvarkos, ir ½ dalis patalpos I-1(14,21kv.m.), pagal atsakovų siūlomą projektą ieškovams tektų tik 18,99kv.m. rūsio patalpa, todėl atsakovų priešieškinys atmestinas, nes nepagrįstas ir neįrodytas, pažeidžiantis ieškovų teisę į turimą nuosavybę, nesiūlnat ieškovams jokios kompensacijos.

Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ieškovų atžvilgiu, nes įrodytas byloje pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), atsakovų priešieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

CPK 88 str. 1 d. numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3 punktas); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (6 punktas). CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant byloje.

Ieškovai bylinėdamiesi pirmos instancijos teisme su atsakovais patyrė 2200 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., b.l.83,84,140), kurias sudarė teisinių konsultacijų teikimas iki teismo posėdžio, procesinių dokumentų ruošimas, konsultacijų teikimas bei atstovavimas parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Byloje pateiktos išlaidos atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 Teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" nurodytus dydžius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovų ieškovų naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos, viso 2200 litų ir 288Lt žyminis mokestis (b.l.9-10-11), bendroje sumoje 2488Lt lygiomis dalimis jį dalinant kiekvienam atsakovui po 1244Lt (LR CPK 93str.,98str.,88str.1d.3,6p.) ir pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu -54,52Lt – valstybei - iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 27, 26Lt (LR CPK 92str., 93str.,96str.).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 259str.,263str.-268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinio patikslintus reikalavimus tenkinti.

Pripažinti ieškovei S. G. a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į rūsio patalpas (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 1-3/25,51kv.m., 1-6/4,62kv.m., ir ½ dalį bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu I-1/14,21kv.m.

Įpareigoti atsakovus D. T. a.k. 370110410687 ir D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti naudotis ieškovams J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalimi bendro naudojimo patalpa rūsyje ( koridoriumi) , pažymėtu indeksu I-1/14,21kv.m. , (duomenys neskelbtini) pašalinant iš jo savo daiktus.

Atsakovų D. T. ir D. T. priešieškinį, pareikštą ieškovams J. G. ir S. G. dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo atmesti.

Priteisti iš atsakovų D. T. a.k. 370110410687 ir D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) : po 1244Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio ir advokato pagalbai apmokėti ieškovams J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G. a.k(duomenys neskelbtini) ir po 27,26Lt ( dvidešimt septynis Lt dvidešimt šešis ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu - valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.