Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013-11-17 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 19 val. iš valstybinio miško, valdomo VĮ Šiaulių miškų urėdijos, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), nupjovė ir pagrobė 10 nudžiūvusių ir išvirtusių uosių, kurie sudaro 6,048 ktm. medienos, 943,49 Lt vertės, tuo padarydamas VĮ Šiaulių miškų urėdijai 943,49 Lt turtinę žalą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2013-11-17 laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 19.00 val. iš valstybinio miško, valdomo VĮ Šiaulių miškų urėdijos, esančio Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), nupjovė ir pasikėsino pagrobti 9 nudžiūvusius ir išvirtusius uosius, kurie sudaro 4,80 ktm. medienos, 748,80 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes medienos nespėjo išvežti.

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad baudžiamojo nusikaltimo nepadarė, o padarė administracinį pažeidimą. 2013-11-17 Į mišką važiavo šakų, bet miške rado išvirtusių medžių. 19 dieną išvartas susipjovė ir parsivežė namo. Nebuvo kada išsikrauti. Pamatė, kad policijos pareigūnai stovi prie automobilio. Išėjo į lauką, tuomet jo paklausė, ar automobilis jo. Ankščiau yra prašęs išvartų, bet neduoda niekam. Už išvartas gali susimokėti. Pripažįsta, kad išvartas parsivežė, bet ne pagal nurodytą vertę. Jų vertė yra 112 Lt už 6 m³. Žalos nepadarė, nes medžiai būtų likę supūti. Neigia medienos vertę. Devynių nudžiuvusių, nuvirtusių uosių nepripažįsta, nes jie liko miške ir pūva. Gal pusę šių medžių kiekio gal buvo supjauta. Medieną prikrovė ZIL automobilį kiek tilpo, gal nebūtų kitų ir vežęs. ZIL automobilis pakrautas stovėjo dvi paras. Automobilis buvo kaimyno. Malkų neiškrovė, nes neturėjo laiko. Likusių medžių vežtis neplanavo, todėl neskubėjo. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai. Sakė, kad bet kada gali likusias važiuoti parsivežti, nes išvartų pilna. Sutinka, kad sakė, jog planavo jas parsivežti. Jei būtų norėjęs parsivežti, tai būtų dar reikėję pjauti. Likusios miške medienos vertė 92.30 Lt pagal biržės taksavimo lapą. Girininkija ir kvartalas kaltinime nurodyti teisingai. Mano, kad turėtų būti išteisintas, nes pagal malkų vertę padarytas administracinis teisės pažeidimas. Jie paskaičiavo pagamintų malkų vertę, nes į malkų kainą įeina jų nupjovimas, rūšiavimas, išvežimas. Nupjautos malkos liko miške, jos guli toje pačioje vietoje. Visą darbą - sukrovė, nupjovė, išrūšiavo medieną jis pats. Žalos nepadarė, nes medžiai liko supūti, jų nepasiėmė. Jokio skirtumo, ar išvartos pūva supjautos, ar ne. Mažais kiekiais girininkija išvartų neveža, nes ten sunku įvažiuoti. 6 m³ paimti saugoti, o 4 m³ liko miške. Medieną matė miške vasario mėnesį. Jei girininkija medieną parsivežė, turėtų būti važtaraštis, tačiau jo nėra.

Liudytojas K. T. teisme parodė, kad A. K. yra matytas, santykiai su juo neutralūs. Dirba 8 metus Šiaulių urėdijoje L. girininkijoje eiguliu. Vyras matytas perkraunant medieną į kitą sunkvežimį. Tą dieną pamatė vėžes, kadangi toje miško vietoje miško darbų neturėjo būti, rado pripjauta malkų, todėl paskambino girininkui. Atvyko girininkas su J. D.. Kol jie atvyko, pats vaikščiodamas pamatė sunkvežimį su tokiomis vėžėmis. Tiesiogiai su A. K. nebendravo. Iš miško medieną paėmė kaltinamasis. Vėžės miške buvo tokios pat kaip kaltinamojo sunkvežimio (duomenys neskelbtini) Medieną matė miške ir sunkvežimyje. Automobilyje medienos buvo apie 6 m³ ir apie/ar virš 4 m³ miške. Medienos matavime dalyvavo savininkas. Išmatuojamas ilgis, plotis, aukštis ir dauginama iš koeficiento. Miške sumatuojamas krūvos aukštis, ilgis, plotis. Koeficientas 0,63 yra nustatytas kiekvienai medienai, tik padarinė mediena matuojama pagal storį. Apie matavimus gal daugiau papasakos liudytojas J. D., jo patirtis didesnė. Mediena turėtų būti urėdijos sandėlyje. Miške mediena buvo supjauta kaladukais po 30 cm ir paruošta išvežimui. Kaladukų svorio neapskaičiuos gramo į gramą, bet 4 m³ tikrai buvo, mažiau medienos būti negalėjo. Sunkvežimyje buvo vienas medienos aukštis. Visos malkos buvo maždaug vienodos. Kas atliko medienos matavimus, pasakyti negali. Buvo du pareigūnų automobiliai. Pareigūnai vyras ir moteris, viso keturiese. Malkas į urėdiją vežė vairuotojas. Ar buvo išrašytas važtaraštis, nežino, prie paties jie nebuvo rašomi.

Liudytojas J. D. teisme parodė, kad dirba Šiaulių miškų urėdijos miško želdinimo saugos inžinierius nuo 1995 metų. A. K. matytas, santykiai su juo neutralūs. Šis pilietis ne pirmą kartą įsivelia į miško vagystes. 2013 m. balandžio mėnesį iš L. girininkijos buvo pasisavinęs nedidelį kiekį medienos, tai toks antras įvykis. Dar 1996-1998 metais yra buvę vagystės iš privačių miškų. 2013-11-19 L. girininkijoje darbuotojas pastebėjo, kad yra miške yra supjautos kaladės uosių, kurių dalis buvo palikta, o dalis išvežta. Darbuotojas atvyko į A. gyvenvietę ir rado sunkvežimį (duomenys neskelbtini) prikrautą uosinių malkų, kurios buvo supjaustytos į kalades. Buvo informuotas pats, todėl pats kreipėsi į policijos komisariatą, buvo atsiųsti darbuotojai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išmatavo sunkvežimyje esančias malkas. Malkų tūris buvo 6,48 m³, jų vertė 943 Lt, stovėjo prie teisiamojo namų ir 4,81 m³ buvo miške paruošta pavogimui. Malkos buvo uosinės, medžiai dėl tam tikros ligos buvo nudžiūvę ir nuvirtę. Miške malkų likutis skaičiuojant kainas buvo 742 Lt. Mediena buvo pradėta išvežti dviem sunkvežimių „Kamaz“ reisais ir parvežta į T. kaimą iš A. K., o vėliau į Šiaulių miškų urėdiją. Malkos perduotos pagal pakvitavimą ir yra saugomos urėdijoje. Miške buvo 19 vnt. supjaustytų į kalades uosių. Skaičiuojama - išmatuojamas automobilio kėbulo ilgis, aukštis, plotis ir padauginami iš atitinkamo koeficiento. Kietmetris yra m³ medienos be oro tarpų. Kad erdvinius metrus paversti į kietmetrius, yra taikomi koeficientai. Koeficientas yra visuomet mažesnis už vienetą. Yra knyga „Medienos tūrio lentelės” ir ja vadovaujasi, be to yra aplinkos apsaugos ministro patvirtintos lentelės. Medieną matuoja nuo 1971-04-01. Medienos aukštį matavo dalyvaujant A. K. ir ėmė vidurkį. Buvo pakrauta aukščiau bortų. Miške suieškoti ir išmatuoti kelmai ir apskaičiuotas medžių tūris. Matavime dalyvavo jis pats, girininkas R. B.. A. K. neneigė, kad parsivežė medieną. Kam priklausė sunkvežimis, nesidomėjo, nes tai policijos pareigūnų darbas. Ką ketino daryti su mediena, buvusia miške, A. K. neaiškino. Pagal miškų urėdų įsakymą nustatyta tvarka patvirtintos medienos realizavimo kainos ir jie patys vadovaujasi medienos kainininku, todėl tokią pavogtos medienos kainą ir nustatė. Turi kažkurios medienos rūšies kiekį ir turi jo patvirtinto vieneto kainą, šiuo atveju yra kietmetris ir sandauga, šios patvirtintos kainos ir tūrio sudaro medienos vertę. Malkinės medienos kaina vienoda. Padarinės medienos kaina priklauso nuo medienos stambumo, kokybės klasės. Šie medžiai nebuvo supuvę. Tyrimų nedarė, kadangi defektai yra matomi akivaizdžiai. Kiekvienos malkos tikrinti atskirai nebuvo prasmės. Supuvusiai medienai kaina nėra nustatyta, nes tokia yra uždrausta realizuoti. Kalba eina apie medienos tūrį, o ne fizinį tankį. Kriminalistai miške tikrai buvo, o ar jie pirmą kartą dalyvavo matavime, ko gero nedalyvavo. Medienai perduoti buvo surašyti policijos pareigūnų pakvitavimai. Iš A. K. išvežė 6 m³. Kodėl ant pakvitavimų nėra A. K. parašų, reikėtų klausti tyrėjų. Pirmasis pakvitavimas 6 m³ buvo surašytas tyrėjo T., o kitas tyrėjos L.. Vežant ir kraunant medžius tyrėjai nedalyvavo. Vežant medieną važtaraščių neišrašė, o kodėl jų neišrašė, pasakyti negali. 1998 metais yra buvusi baudžiamoji byla kuomet iš privataus miško buvo išvežta mediena. Kiek žinoma, ieškinys buvo patenkintas, o kokia pritaikyta baudžiamoji priemonė, pasakyti negalėtų. Administracinė byla buvo nagrinėjama pagal ATPK 69 straipsnį - išvartų pasisavinimas. Pirminis veikos kvalifikacija buvo smulki vagystė ir tai atitiko, vertė buvo 111 Lt, medienos kietmetris, gal daugiau. Teismas perkvalifikavo iš smulkios vagystės į 69 straipsnį. Jokių nuoskaudų dėl ankstesnių bylų nejaučia. Vienintelis nerimas, kad pilietis, kaip rodo praktika, nereaguoja į teisėtvarkos pareigūnų veiksmus. 112 Lt galbūt nenukirsto miško vertė. Civilinio proceso kodekso normos leidžia įvairiais būdais apskaičiuoti padarytą žalą. Buvo remtasi mažmeninės prekybos kainininku. Miške likusios medienos vertė buvo nustatyta remiantis tuo pačiu kainininku. Kainos skiriasi todėl, kad valstybė savo turtą apskaičiuoja pagal kriterijus, tam yra aplinkos ministro įsakymu patvirtintos nenukirsto miško kainos, ši kaina yra įvertinta. Kadangi ši mediena yra pavogta, šiomis nenukirsto miško kainomis medienos nepardavinėja ir tomis kainomis nesivadovauja. Mediena yra pardavinėjama pagal konkrečius nustatytus patvirtintus kainininkus, kaip minėjo, pagal galiojantį miškų urėdo patvirtintą kainininką. Medienos patys nenupjovė ir nesupjaustė. Joks teisės aktas neįpareigoja daryti asmenims nuolaidas, kurie savavališkai kerta mišką. Medienos, kuri yra išvežta, vertė yra 112 Lt, nenukirsto miško vertė 92 Lt. Iš miško išvežtų medžių vertė padidėja, kadangi vertė apskaičiuota vadovaujantis kainininku. Nenukirstos miško kainos patvirtintos aplinkos ministro įsakymu ir jos laikas nuo laiko indeksuojamos. Vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis medienos mažmeninės prekybos kainininku. Joks teisės aktas nėra žinomas, kuris įpareigoja vagystės metu skaičiuoti patirtas išlaidas ir sąnaudas. Didmeninė prekybos kaina yra stambiems pirkėjams, kurie perka dideliais kiekiais. Į tokią kainą įeina ir nenukirsto miško vertė ir visa eilė kitų išlaidų. Mažmeninę kainą nustato rinkos sąlygos. Valstybei priklausantį mišką yra valę. Sanitariniais kirtimais kasmet iškerta apie 15-20 ir daugiau kubinių kietmetrių medienos. Kaina nustatoma pagal mažmeninį kainininką. Dabartiniai Europos teisės aktai įpareigoja negyvosios medienos kiekius palikti supūti. Ar būtų padarytas nuostolis urėdijai, jei mediena būtų neišvežta ir palikta supūti, šis klausimas yra diskutuotinas, nes atsirado Europos teisės aktų. Žmonėms parduoda išvartas, tuomet kai žmonės nustatyta tvarka kreipiasi. Medienos dalis, kuri buvo miške, yra urėdijoje. Mediena buvo pristatyta už mėnesio. Medienos miške nėra. Pats asmeniškai buvo toje vietoje vasaros viduryje ir gali garantuoti, kad medienos ten nėra. Nenukirsto miško kainos yra nustatytos aplinkos apsaugos ministro įsakymu ir kiekvienais metais nustatyta tvarka yra indeksuojamos. Kaip matosi iš biržės taksavimo lapo Nr. 30, medienos vertė yra 92,30 Lt be PVM. Tai yra tokia kaina, kuria valstybė apskaito savo turtą nepriklausomai nuo to, ar medis yra išverstas vėjo, ar nudžiūvęs, ar auga. 92,30 Lt kaina yra už 4,80 m³ miške paliktos medienos. Kaina apskaičiuojama tūrį padauginus iš vieno kietmetrio kainos. Vieno kietmetrio kaina yra 20 Lt. Mediena buvo priskirta malkinės medienos kategorijai. 92,20 Lt yra medienos kaina ir dar 0,10 Lt šakų kaina. Bendra šios medienos kaina yra 92,30 Lt. Biržės taksavimo lape Nr. 29 yra nurodytas išvežtos iš miško medienos kiekis - 5,87 m³. Rašte nurodė 6,048 m³ todėl, kad matuojant iš kelmo yra nustatomos medienos tūrio paklaidos iki 10-15 procentų. Kuo didesnį medienos kiekį apmatuotų, tuo gautų mažesnę paklaidą. Sunku pasakyti, kodėl paklaida yra į didesnę pusę. 5,87 m³ kiekis gavosi pagal kelmų matavimą. Pamatavus medieną automobilyje, buvo rasta 6,048 m³. Automobilyje rastas malkų kiekis yra realus kiekis. Matuodami medieną pagal kelmus, neturėjo galimybės išmatuoti medžių aukščio. 5,87 m³ kiekio medienos kaina yra 112,33 Lt. Nurodyta kaina 943,43 Lt yra vadovaujantis galiojančiu kainininku, kuriame mažmeninės kainos yra nustatomos pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintas medienos prekybos taisykles, kurių 40 punkte yra nurodyta, kad medienos pradinę kainą nustato pardavėjas. Kaina skiriasi skaičiuojant pagal biržės taksavimo lapą ir skaičiuojant pagal šį įsakymą. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 punkte yra pasakyta, kad žala skaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, urėdija pritaikė tas kainas, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymo nustatyta tvarka sudarytu kainoraščiu. Kaina buvo 156 Lt. Biržės taksavimo lape nurodytos kitos medienos vertės kainos teismui neturėtų būti aktualios, kadangi yra tokia kompiuterinė programa, kuri skaičiuoja pajamas, išlaidas, kurios yra būtinos atskirai ūkinei veiklai. Biržės taksavimo lapuose Nr. 29 ir Nr. 30 nurodyta kaina yra nesvarbi. Ji yra skirta visai kitoms planavimo reikmėms. Teismas turėtų remtis nurodyta didesne kaina. 112,92 Lt yra jų ūkinės veiklos miško vertė. Kai išvežama, ruošiama išvežti, pavagiama yra vertinama pagal aplinkos ministro įsakymą. Visais vagystės atvejais yra vertinama pagal ministro įsakymą. Mediena realiai yra urėdijoje. Atskiros patalpos saugojimui neturi, mediena yra bendroje patalpoje. Malkos nėra sukūrentos. Jos skiriasi tuo, kad šitos malkos buvo supjaustytos 30-35 cm ilgio kaladėmis, o urėdijos apšildymui skirtos malkos yra supjaustytos apie 50 cm ilgio kaladėmis. Mediena galėjo būti perduota gegužės 7 dieną. Kadangi medieną urėdija atsiėmė, nebebuvo pagrindo reikšti ieškinio. Būtų priėmę kažkokį sprendimą dėl susitaikymo, jei kaltinamasis „būtų nusileidęs ant žemės“. Kaina, nurodyta biržės taksavimo lapuose Nr. 29, 30, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios dienos nėra nei padidėjusi, nei sumažėjusi. Kainos, nurodytos taksavimo lapuose, atsispindi jų ūkinės veiklos planavimo dokumentuose. Nėra jokio tiesioginio ryšio su rašte nurodytomis kainomis. Pavogtos medienos kaina yra padauginama iš tuo metu galiojusio kainininko mažmeninės kainos. Tuo metu vieno kietmetrio kaina buvo 156 Lt. Negali nurodyti jokio faktoriaus, padidinančio kainą. Kaina nustatoma aplinkos ministro įsakymu. Kaina atsiranda pagal aukcionuose pasiūlytą medienos pirkimo kainą. Visos miškų urėdijos vadovaujasi medienos pardavimo taisyklėmis ir, priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, kai kuriose urėdijose kainos gali svyruoti. Šiuo metu prekyba mediena vyksta elektroninėje erdvėje. Yra skelbiami aukcionai ir potencialūs pirkėjai užsiregistravę dalyvauja aukcionuose. Jie siūlo savo kainas. Tuo metu galiojo kainininkas ir pagal aukcionuose pasiūlytą kainą jų urėdijoje buvo nustatyta 156 Lt kaina. Kainas nustato rinka. Pardavimo kaina yra gamybos kaštai, mokesčiai, pelnas. Civiliniame kodekse nurodyta, kad žala skaičiuojama pagal kainas, galiojančias tokią tai dieną. Yra taikoma nupjautos ir sudėtos į rietuves medienos kaina. Nustatytą indeksą medienai taiko ir parduodant, ir pavogus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo liudytojų R. B., K. T., J. D., G. T., R. Č. teisme duoti parodymai ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, o būtent:

- 2013-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra Šiaulių r. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „ZIL 13 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekaboje rasta uosio mediena. Paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaboje buvusia uosio mediena. (duomenys neskelbtini) kvartalinėje linijoje užfiksuotos dvi automobilio padangų žymės, miške užfiksuoti 19 išvirtusių medžių kelmų bei supjaustyta uosio mediena. Apžiūros metu fotografuota (1 t., 63-71 b. 1.);

- 2014-05-07 daiktų pateikimo protokolas, kuriame pažymėta, kad J. D. pateikė uosio medieną, rastą 2013-11-19 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 102 b. l.);

- 2014-05-07 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. K. pateikė pjūklą „Partner“ (132 b. l.);

LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje turto pagrobimas laikytinas tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė įvykdžius svetimo turto vagystę yra įrodyta. A. K. teisme pripažino pagrindines veikos aplinkybes, t. y. pripažino, kad išvartas parsivežė namo, bet ne pagal nurodytą vertę. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog planavo paliktą miške medieną parsivežti. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. uosines išvartas pjaustėsi ir vežėsi ne iš savo, o iš valstybinio miško, esančio (duomenys neskelbtini).

Teisme kaltinamasis A. K. teigė, kad pagrobtos ir pasikėsintos pagrobti medienos vertė yra ne tokia, kokia nurodyta kaltinamajame akte ir turėtų būti mažesnė, tuo pačiu mano, kad turėtų būti išteisintas, nes pagal malkų vertę padarytas administracinis teisės pažeidimas; žalos nepadarė, nes medžiai liko supūti, jų nepasiėmė. Pažymėtina, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog žalos nepadarė, nes medžiai būtų likę supūti, nėra aplinkybės, rodančios, kad nėra svetimo turto vagystės sudėties. Pats kaltinamasis A. K. teisme parodė, kad ankščiau yra prašęs išvartų, bet neduoda niekam. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. veikė sąmoningai, t. y. suprato ir žinojo, kad be turto savininko sutikimo paima svetimus daiktus (išvartas), kurie turi materialią vertę, gali būti panaudoti ūkinėje veikloje, tačiau tai jo visiškai nesustabdė nuo veikos padarymo ir dalį šių daiktų (medienos) užvaldė.

Kaltinamasis A. K. bei jo gynėjas advokatas kategoriškai teigė, kad nesutinka su medienos verte ir kad šiuo atveju yra padarytas administracinis pažeidimas, todėl baudžiamoji atsakomybė negali kilti.

Pažymėtina, kad iš tikro pasitaiko atvejų, jog tam tikrų veikų požymių galima aptikti ir BK, ir ATPK. Iš principo nusikalstama veika nuo kitų teisės pažeidimų skiriasi didesniu pavojingumu ir atskiriama pagal tam tikrus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tam tikras veikų atskyrimo kriterijus įtvirtintas ir pačiame ATPK, kurio 9 str. 2 dalyje nurodyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jei savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata reiškia, kad tokiais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikalstamos veikos sudėties ir baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tik po to, padarius išvadą kad veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris daro veiką nusikalstama, svarstomi administracinės atsakomybės klausimai. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-531/2001).

Kaltinamasis A. K. teisme teigė, kad girininkija paskaičiavo pagamintų malkų vertę, nes į malkų kainą įeina jų nupjovimas, rūšiavimas, išvežimas; šiuo atveju visą darbą, t. y. sukrovė, nupjovė, išrūšiavo medieną jis pats (A. K.). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad paruošdamas medieną pagrobimui (medienos supjovimas, išrūšiavimas, sukrovimas ir pan.) išlaidų turėjo pats kaltinamasis A. K., o ne urėdija, tačiau pažymėtina, kad šios išlaidos yra susijusios su nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-11 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010, pabrėžė, kad išlaidų įskaitymas į pagrobto turto vertę, atitinkamai ją mažinant, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

Teisme apklaustas liudytojas J. D., kuris nuo 1995 metų dirba Šiaulių miškų urėdijos miško želdinimo saugos inžinieriumi, parodė, kad nurodyta kaina 943,43 Lt yra vadovaujantis galiojančiu kainininku, kuriame mažmeninės kainos yra nustatomos pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintas medienos prekybos taisykles, kurių 40 punkte yra nurodyta, kad medienos pradinę kainą nustato pardavėjas; biržės taksavimo lapuose Nr. 29 ir Nr. 30 nurodyta kaina yra nesvarbi; biržės taksavimo lapuose nurodyta yra tokia kaina, kuria valstybė apskaito savo turtą nepriklausomai nuo to, ar medis yra išverstas vėjo, ar nudžiūvęs, ar auga; kai išvežama, ruošiama išvežti, pavagiama yra vertinama pagal aplinkos ministro įsakymą; visais vagystės atvejais yra vertinama pagal ministro įsakymą. Teismas nenustatė, kad J. D. ir A. K. būtent šiuo metu būtų konfliktiniuose santykiuose ir tokiu būdu liudytojas siektų apkalbėti A. K., todėl minėto liudytojo parodymais teismas remiasi visa jų apimtimi.

Pagal suformuotą teismų praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-254/2010) pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, todėl tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą.

Iš vykdytų aukcionų išrašų matyti, kad didžiausią kainą vykdant aukcioną pasiūlė aukciono dalyvis – miško savininkų kooperatyvas „T. š.“, kurių pasiūlyta kaina už 1 ktm buvo 156 Lt. Be to, apvalios medienos mažmeninės pardavimo kainoraštyje nuo 2013-09-18 taip pat nurodyta, kad uosio kaina 156 Lt/ktm (1 t., 101 b. l.).

Dėl urėdijos nurodomo medienos kiekio taip nėra pagrindo abejoti. Liudytojas J. D. teisme parodė, kad pamatavus medieną automobilyje, buvo rasta 6,048 m³; automobilyje rastas malkų kiekis yra realus kiekis.

Atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, liudytojo J. D. duotus parodymus, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad VĮ Šiaulių miškų urėdijos pateikti pagrobtos ir pasikėsintos pagrobti medienos kiekis bei kaina, t. y. nurodyta ne biržės taksavimo lapuose, o pateiktuose raštuose (1 t., 92, 100 b. l.) nurodyti teisingai, t. y. pagrobtos medienos kiekis yra 6,048 ktm., 943,49 Lt vertės bei pasikėsintos pagrobti medienos kiekis yra 4,80 ktm., 748,80 Lt vertės.

A. K. teisme teigė, kad žalos urėdijai nepadarė, nes medžiai liko supūti, jų nepasiėmė; 6 m³ paimti saugoti, o 4 m³ liko miške; medieną matė miške vasario mėnesį; jei girininkija medieną parsivežė, turėtų būti važtaraštis, tačiau jo nėra. Šios kaltinamojo A. K. nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos. Byloje pateikti VĮ Šiaulių miškų urėdijos pakvitavimai įrodo, kad tiek 6,048 ktm. uosio medienos, rastos prie A. K. namų, tiek 4,80 ktm. uosio medienos, kuri buvo palikta miške, pagal 2013-11-19 ir 2014-05-07 pakvitavimus yra perduotos VĮ Šiaulių miškų urėdijos įgaliotam asmeniui J. D.. Be to, VĮ Šiaulių miškų urėdija byloje yra pateikusi fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad mediena yra saugoma VĮ Šiaulių miškų urėdijos medienos ruošos ir techniniame padalinyje, garaže Nr. 16 (2 t., 55, 59-65 b. l.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dalį supjautų medžio išvartų (6,048 ktm.) A. K. automobiliu – „ZIL 13 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsivežė namo, o kitą dalį, t. y. 4,80 ktm. uosio medienos paliko miške. Teisme A. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog planavo paliktą miške medieną parsivežti, t. y. įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, jog A. K. 2013-11-21 parodė, kad miške paliktas supjaustytas malkas planavo parsivežti vėliau, tačiau vis nerasdavo laiko; dalis supjautų uosių kaladėmis paliko miške, nes netilpo į automobilio priekabą (1 t., 127-128 b. l.). Šios aplinkybės įrodo, kad A. K. tyčia buvo nukreipta pasisavinti visą miške supjautą medieną, todėl teismas, nesunkindamas kaltinamojo padėties, daro išvadą, jog A. K. veiksmais buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009-03-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009. Tuo pagrindu yra keistinas kaltinimas, paliekant vieną testinę nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad VĮ Šiaulių miškų urėdijai padaryta turtinė žala viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL, kaltinamojo A. K. neteisėti veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59 str., 60 str.) nenustatyta. Nusikalto būdamas neteistu (1 t., 172-173 b. l.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2014 m. taikytas administracinis nurodymas (1 t., 154-171 b. l.), vykdantis individualią veiklą (1 t., 151 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškoji seniūnija A. K. charakterizuoja kaip asmenį, kuris sunkiai sugyvenamo charakterio, dažnai konfliktuoja su A. bendruomenės nariais, į pareikštas Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūno ir Šiaulių kaimiškosios seniūnijos A. seniūnaitės ir įspėjimus nereaguoja (1 t., 147 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. K. laisvės apribojimo bausmę su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 143-144 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 6, 048 ktm. uosio medienos ir 4,80 ktm. uosio medienos, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinta saugojimui VĮ Šiaulių miškų urėdijai ir yra jų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. (1 t., 106, 108 b. l., 2 t., 12-16 b. l.) – paliktina neribotai VĮ Šiaulių miškų urėdijos nuosavybei;

- benzininis pjūklas „Partner“, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintas A. K. (1 t., 135-137 b. l.) - paliktinas neribotai A. K. nuosavybei.

Civilinio ieškinio nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant A. K. per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

- 6,048 ktm. uosio medienos ir 4,80 ktm. uosio medienos, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinta saugojimui VĮ Šiaulių miškų urėdijai ir yra jų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.– palikti neribotai VĮ Šiaulių miškų urėdijos nuosavybei;

- benzininį pjūklą „Partner“, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą buvo grąžintas A. K. - palikti neribotai A. K. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.