Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajam R. K., kaltinamajai B. K., jos gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. 2013 m. sausio 23 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini)esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė peiliu mažiausiai vieną kartą savo šeimos nariui sugyventiniui D. K. į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam durtinį – pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimu, tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės (300 ml) ir pilvo (1500 ml) ertmes, ko pasėkoje jis nuo patirtų sužalojimų mirė, t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį - sugyventinį D. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

B. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes ji nenorėjo sužaloti tyčia ir smūgis nebuvo tyčinis. Tą dieną grįžusi namo, buvo jos gimtadienis, bet šventės nedarė, nusipirko išgerti po stikliuką. K. jau gėrė metus ir gėrė be paliovos. Darydama valgyti po truputį įsipildavo. K. pabaigė išgerti butelį, pradėjo reikalauti iš jos pinigų. Nedavė, tada jis nuėjo į kambarį pas mamą, ją pradėjo įžeidinėti, sakė, kad ją į prieglaudą reikia išvežti, spjovė į veidą, mama pradėjo verkti, tai ji jį išstūmė į virtuvę, ten jis pradėjo ją visaip plūsti, išvadino ,,suka“, ,,kurva“. Tuo metu dariusi valgyti, D. K. atsisuko į ją stiklinėmis akimis. Kaip peilis atsidūrė jos rankoje nepamena, jis atsistojo, griebė ją už pečių, ji nesuvokė net kad sudavė, jis pradėjo glebti, jį pasodino, tik po to pamatė peilį. Jai buvo šoko būsena. Tas žmogus buvo labai agresyvus. K. sėdėjo ant taburetės prie lango virtuvėje. Stalas buvo iki metro atstumu. Ji išsigandusi, nes buvo jo žodžiai ,,dėsiu ir prilipsi“, nes jis pakilo nuo taburetės ir stodamasis griebė ją už pečių abiem rankom. Tos pačios situacijos neatsimena. Jei laikiusi peilį, tai jis tuo metu ir užkrito ant to peilio. Toks agresijos protrūkis ne pirmas pas jį. Gyveno 12 metų kartu. Jis pradėjo koliotis. Peilį paėmė, kai jis stojosi nuo taburetės. Jis puolė į ją, griebdamas už pečių iš priekio. Kai griebė už pečių, ir staiga jis suglebo, veidas pasidarė mėlynas, maniusi jog tai eilinis epilepsijos priepuolis. Pasodino, dar bandė padėti kaip prie priepuolio, nes masažavo kaklą. Peilį griebė impulsyviai, nes išsigando ir bijojo pasekmių, kad jis nepultų, išsigąstų. K. galėjo pats užkristi ant to peilio, kai atsistojo ir griebė ją stodamasis už pečių. Kai atvyko medikai ir pasakė kas nutiko, supratusi, kad dūrė. Tą dieną vartojusi raminančius, kai jis įžeidinėjo mamą, kai ėjo į virtuvę aiškintis aplinkybių. Sutinka su materialine žala, tačiau brolis turėjo gauti laidojimo pašalpą 1040 litų ir tai reikia atimti iš laidojimo išlaidų. O moralinė žala - tai šeima juo nesirūpino, jo brolis 8 metus sėdėjo, jie nesusitikdavo. Brolis buvo atvykęs du kartus pas juos, kai kartu gyveno. Neturtinę žalą pripažįsta tik iš dalies, kiek teismas įvertins. Sunku apibūdinti tą žalą, nes nebuvo jokio bendravimo tarp brolių.

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 225/13(02) patvirtina, kad B. K. kūno paviršiuje sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 158).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Medvėgalio g. 21-24, Kaune, esančiame bute. Protokole užfiksuota, kad virtuvėje ant kriauklės guli peilis, prie šaldytuvo ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Po langu ant grindų nuversta taburetė, ant kurios uždėtas užtiesalas su dėmėmis, panašiomis į kraują. Kambario centre ant grindų guli vyriško lyties lavonas, uždengtas balta antklode. Krūtinės ląstos dešinėje, žemiau spenelio yra horizontalios krypties lygiais kraštais, smailais galais žaizda. preliminarus mirties laikas 2-4 val. iki apžiūros (t. 1, b. l. 8-25).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji B. K. neprisipažino tyčia nužudžiusi savo sugyventinį D. K., tačiau jos kaltė visiškai įrodyta surinktais byloje ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kaltinamosios parodymai, liudytojų N. Č., V. M., A. B. O. B. parodymai, Bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas neginčijamai patvirtina, kad 2013 m. sausio 23 d. apie 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje buvo peiliu sužalotas D. K.. Sužalojimas padarytas dešinėje krūtinės pusėje. Specialisto išvada Nr. M 76/13(02) patvirtina, kad šis sužalojimas buvo D. K. mirties priežastis, o sužalojimas galimai padarytas vienašmeniu peiliu. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada Nr. MK 47/13(01). DNR tyrimas patvirtino, kad ant peilio, paimto įvykio vietoje, rastas kraujas priklauso D. K. (specialisto išvada Nr. S 46/13(01). Taigi kolegijai nekelia abejonių tas faktas, kad mirtinas sužalojimas D. K. padarytas įvykio vietoje rastu ir paimtu peiliu.

Kaltinamoji B. K. neneigia įvykio metu dešinėje rankoje turėjusi aukščiau minėtą peilį, tačiau teigia, jog D. K. tuo momentu ją puolė, griebė abiem rankom už pečių, todėl galėjo pats užkristi ant peilio ir taip susižaloti. Šiuos kaltinamosios parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Ekspertas D. T. teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad kaltinamosios parodymai prieštarauja nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmui, jei tokie sužalojimai būtų padaryti kaltinamosios nurodytomis aplinkybėmis. Garso įrašas, kurį pateikė Bendrosios pagalbos centras taip pat patvirtina, jog kaltinamoji, kviesdama greitąją medicininę pagalbą, aiškiai nurodė peiliu dūrusi sugyventiniui, t. y. nurodė veikusi tyčia – „pagriebiau peilį ir padūriau vyrą“, „paėmiau peilį bl ir dėjau“ sunervavo(...), kas buvo ant stalo tą aš jam dėjau“, „Nežinau, nu paėmiau peilį tą kur riekėm pjaustyt, nežinau pastvėriau ir dėjau“, „dėjau ir nežinau ir visas susmigo“.

Visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia pripažinti, jog nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, nes kaltinamoji suprato, kad durdama pavojingu įrankiu peiliu į krūtinę, t.y. gyvybiškai svarbių organų sritį, turėjo ir galėjo suvokti pasekmes, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

BK 129 str. 2 d. 3 p. nustatyta atsakomybė už kvalifikuotą nužudymą - savo artimojo giminaičio ar šeimos nario. Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra , kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad B. K. gyveno kartu su sugyventiniu D. K. kaip partneriai apie 12 metų, bendrai vedė ūkį. Taigi padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog veikos padarymui būtų turėjęs įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) taip pat tai, jog veika buvusi padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį būtų nulėmę neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 153), psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruota (t. 1, b. l. 167, 171, 176), yra dirbanti, darbovietėje charakterizuojama labai gerai (t. 1, b. l. 178).

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji įvykdė labai sunkų nusikaltimą, veikė netiesiogine tyčia, mirtį sukėlė vienas dūris. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, pats nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, jo elgesys ir būsena galimai irgi prisidėjo prie konflikto išprovokavimo, nors tai ir negali pateisinti kaltinamosios poelgio. Atsižvelgiant į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, į tai, kad nėra galimybių ar išskirtinių sąlygų, kurios leistų taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas, teisėjų kolegija parenka B. K. laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

B. K. buvo laikinai sulaikyta 2013-01-23 18 val. 7 min., paleista 2013-01-25 14 val. 25 min. (t. 1, b. l. 122, 129). Paskirtos kardomosios priemonės – Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 130, 133). Laikas, kaltinamosios išbūtas laikinajame sulaikyme, įskaitytinas į bausmę. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Nurodo patyręs turtinę žalą -turėjęs brolio šarvojimo ir laidojimo išlaidas – 2608,50 Lt, taip pat patyręs dėl brolio mirties 50000 Lt neturtinę žalą. Turtinei žalai pagrįsti prideda kvitus iš laidojimų namų (t. 2, b. l. 73-77). Prašo šias sumas priteisti iš kaltinamosios.

Žala padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, todėl ji yra atsakinga už žalos atlyginimą. Patirtos turtinės žalos dydis yra įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pripažino gavęs laidojimo pašalpą. Taigi iš visų turėtų išlaidų atskaičiuotina vienkartinė 8 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio, t.y 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpa. Iš kaltinamosios priteistina 2608,5 Lt – 1040 Lt, viso 1568,5 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad D. K. buvo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. brolis. Jie kartu augo, bendravo, nenustatyta, kad tarp jų būtų susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, todėl, netekęs brolio, nukentėjusysis be abejo patyrė sunkius išgyvenimus, didelę moralinę traumą. los atlyginimas. Tačiau pažymėtina, kad nepaneigti kaltinamosios parodymai apie tai, jog nukentėjusiojo ir D. K. pastaraisiais metais nesiejo itin artimi santykiai, jie gyveno atskirai, bendravimas buvo labai retas – B. K. nurodė nukentėjusįjį apsilankius pas juos vos du kartus, pats R. K. irgi patvirtino nebendravęs su B. K.. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu ir tai, kad kaltinamoji B. K. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, apie 1000 Lt per mėnesį (t. 2, b. l. 69). Šių kriterijų visuma leidžia spręsti, kad priteistinas neturtinės žalos dydis yra 20000 litų.

Civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamajai B. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęstinos iki žalos išieškojimo (t. 1, b. 163, 165, t. 2, b. l. 11).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-01-23 iki 2013-01-25.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtas kardomąsias priemones - Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš B. K. 1568,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 50 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pratęsti iki žalos išieškojimo.

Peilį, kėdės užtiesalą, raudonos spalvos dėmių pavyzdžius, daktiloskopines plokšteles, rastus ir paimtus įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 25), D. K. drabužius- bliuzoną, dvejus marškinėlius, pateiktus daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 88), B. K. seilių pavyzdžius, paimtus lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (t. 1, b. l. 90), du stiklainius su kvapų pavyzdžiais (t. 1, b. l. 8-28), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Dėklą su kompaktine plokštele DVD-R su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įrašu (t. 1, b. l. 97-98), Dėklą su kompaktine ploktele DVD-R su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 145-146) palikti saugoti byloje.

Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1616-2“ su Tele 2 Pildyk SIM kortele, paimtus asmens kratos metu (t. 1, b. l. 123-124), B. K. drabužius- kelnes ir megztinį, pateiktus daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b. l.87) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti B. K..

Pasą, išduotą B. K. vardu (saugomas byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmę vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.