- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- e2-706-647/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00077-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- G. L., I. L., A. L., A. S.
- Trečiasis asmuo
- SB „Žaluma“, notarės V
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Justui Vaitiekaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (patikslintą) ieškinį atsakovams G. L., I. L., A. L., A. S., tretieji asmenys SB „Žaluma“, notarės V. T., D. B., L. Š., D. S., dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:
panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 3847-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo I. L. Vilniaus rajone“;panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 2696-41 „Dėl žemės sklypo pardavimo Vilniaus rajone“;panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 3001-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo Z. S. Vilniaus rajone“;pripažinti negaliojančia 2000 m. lapkričio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. P41/2000-0662), kuria 330 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 275¹ (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275) parduotas I. L.;pripažinti negaliojančia 2002 m. sausio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio reg. Nr. 1-131), kuria 670 kv. m ploto žemės sklypas (Nr. 275AB, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:74) parduotas G. L.;pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio reg. Nr. 4559), kuria 660 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 276 (kadastro Nr. 4124/0607:276) parduotas Z. S.;panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-12265-41 „D. G. Lamsodžio žemės sklypų kadastrinis Nr. 4124/0607:74 ir Nr. 4124/0607:275 sujungimo Vilniaus rajone“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-217 „Dėl įsiterpusio valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo suformuoto prie žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0607:589), esančio (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 48SK-( 14.48.111.)-1015 „Dėl įsiterpusio žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Žaluma“, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 48VĮ-( 14.48.2.)-1342 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0607:267), esančio Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, pardavimo G. L.“;pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio reg. Nr. 1-7402), kuria G. L. ir A. L. parduotas 162 kv. m ploto įsiterpęs žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:267);panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą 48SK-1249-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 4124/0607:589 ir Nr. 4124/0607:267), esančių Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 14 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 1-6071), kuria Z. S. kartu su A. S. žemės sklypą (Nr. 276, kadastro Nr. 4124/0607:276) pardavė I. L.;pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutarties (Notarinio registro Nr. 4-4607) dalį, kuria I. L. žemės sklypą (Nr. 276, kadastro Nr. 4124/0607:276) padovanojo G. L.;pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 12 d. dovanojimo sutarties (Notarinio registro Nr. 5320) dalį dėl 330/530 dalies žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275) padovanojimo G. L.;taikyti restituciją natūra – valstybės nuosavybėn grąžinti G. L. ir A. L. priklausančius, neteisėtai įgytus žemės sklypus (Nr. 275AB, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:74) ir (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:267), o G. L. ir A. L. grąžintini už sodo sklypus sumokėti pinigai: G. L. pagal 2002 m. sausio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio reg. Nr. 1-131) grąžintina 65,16 Eur), o pagal 2013 m. liepos 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio reg. Nr. 1- 7402) G. L. su A. L. grąžintina 58 Lt (16,80 Eur). Taip pat valstybės nuosavybėn grąžinti G. L. neatlygintinai įgyti žemės sklypai (kadastro Nr. 4124/0607:276 ir Nr. 275¹ (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275)); priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.laikyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepraleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyto bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, o teismui nusprendus, kad šis ieškinio senaties terminas yra praleistas, jį atnaujinti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ 2000 m. liepos 19 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 5 (Protokolas Nr. 1) išrašo matyti, kad I. L. nutarta leisti papildomai privatizuoti laisvą bendro naudojimo 3,3 a ploto žemę, o sodininkų bendrijos „Žaluma“ 2001 m. birželio 11 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 02 (Protokolas Nr. 2) G. L. nutarta leisti privatizuoti laisvą bendro naudojimo 6,7 a ploto žemę. Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 ir Nr. 2 bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 bei tenkindamas piliečių prašymus, 2000 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 3847-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo I. L. Vilniaus rajone“) (Įsakymas Nr. 1) ir 2001 m. rugsėjo 4 d. priėmė įsakymą Nr. 2696-41 „Dėl žemės sklypo pardavimo Vilniaus rajone“) (Įsakymas Nr. 2). Minėtų įsakymų pagrindu buvo sudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys: 2000 m. lapkričio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. P41/2000-0662) (Sutartis Nr. 1) dėl 330 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 275¹ (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275) pardavimo I. L. ir 2002 m. sausio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (Notarinio reg. Nr. 1-131) (Sutartis Nr. 2) dėl 670 kv. m ploto žemės sklypo (Nr. 275AB, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:74) pardavimo G. L.. Įsakymu Nr. 1 buvo nuspręsta ne tik parduoti 330 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 275¹ (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), tačiau pardavus šį žemės sklypą prijungti jį prie pagrindinio 200 kv. m sodo žemės sklypo Nr. 275 (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), kuris 1996 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (parduotas teisėtai) pagrindu buvo parduotas I. L.. Taigi, Sutarties Nr. 1 pagrindu I. L. pardavus 330 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 275¹, buvo suformuotas 530 kv. m žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275). Sodo sklypai suteikti šiems asmenims Protokolu Nr. 1 ir Nr. 2 negali būti prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka, o I. L. ir G. L. negalėjo būti laikomi teisėtais žemės naudotojais Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001-01-01 iki 2002-07-24) 2 straipsnio 7 dalies prasme, turinčiais teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus. Dėl šios priežasties sodininkų bendrijos „Žaluma“ valdybos sprendimas, įformintas Protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2, nelaikytinas dokumentu, kurio pagrindu atsiranda asmens teisė naudotis sodo sklypu. Neteisėtai pardavus žemės sklypus (Nr. 275AB, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:74, 670 kv. m ploto) ir (Nr. 2751, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275, 330 kv. m. ploto) buvo sudarytos sąlygos suformuoti Sodų taisyklių 2 punktą atitinkantį įsiterpusį žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:267) ir vėliau Sutartimi Nr. 3 šį parduoti G. L. ir A. L.. Šiuo atveju vadovaujantis bendruoju teisės principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (lot. – ex injuria non oritur jus) bei CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, akivaizdu, jog iš neteisės priimti 2013 m. sausio 29 d. įsakymas, 2013 m. kovo 15 d. sprendimas, 2013 m. birželio 10 d. įsakymas, 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas turi būti panaikinti, o Sutartis Nr. 3, kuria įsiterpęs žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:267) buvo parduotas G. L. ir A. L., turi būti pripažinta negaliojančia. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, bei tenkindamas minėtą piliečio Z. S. prašymą, 2001 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą Nr. 3001-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo Z. S. Vilniaus rajone“. Šio įsakymo pagrindu sudaryta 2002 m. birželio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (Notarinio reg. Nr. 4559) (Sutartis Nr. 4) Z. S. buvo parduotas žemės sklypas Nr. 276 (kadastro Nr. 4124/0607:276), esantis sodininkų bendrijoje „Žaluma“, Brinkiškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Z. S. negalėjo būti laikomas teisėtu žemės naudotoju Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001-01-01 iki 2002-07-24) 2 straipsnio 7 dalies prasme, turinčiu teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, o pažyma nelaikytina dokumentu, kurio pagrindu atsiranda asmens teisė naudotis sodo sklypu. Nesant dokumento, patvirtinančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0607:276) suteikimo Z. S. faktą, darytina išvada, jog dėl netinkamo imperatyvių Žemės įstatymo ir Tvarkos nuostatų taikymo parduodant žemės sklypą (kadastro Nr. 4124/0607:276) buvo pažeisti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijos teritorijoje, pardavimą reglamentavę teisės aktai, t. y. buvo priimtas neteisėtas Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 3001-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo Z. S. Vilniaus rajone“ (Įsakymas Nr. 3), kurio pagrindu buvo sudaryta imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujanti Sutartis Nr. 4. N. Į. Nr. 3 turi būti panaikintas, o Sutartis Nr. 4 – pripažinta negaliojančia. Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nustatyta, jog Z. S. kartu su A. S. žemės sklypą (Nr. 276, kadastro Nr. 4124/0607:276) 2002 m. birželio 14 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. 1-6071) (Sutartis Nr. 5) pardavė I. L.. Šį žemės sklypą 2008 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutartimi (Notarinio registro Nr. 4-4607) (Sutartis Nr. 6) I. L. padovanojo G. L.. Taip pat vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nustatyta, jog I. L. 2001 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartimi (Notarinio registro Nr. 5320) (Sutartis Nr. 7) 530 kv. m žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), kurį sudaro neteisėtos Sutarties Nr. 1 pagrindu įsigytas 330 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 2751 (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275) ir 200 kv. m žemės sklypas Nr. 275 (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), padovanojo G. L.. Teigtina, jog Sutartis Nr. 5 ir Sutarties Nr. 6 dalis pripažintinos negaliojančiomis, kadangi Z. S. iš ne teisės įgijęs žemės sklypą (Nr. 276, kadastro Nr. 4124/0607:276) negalėjo jo teisėtai parduoti I. L., o ši negalėjo jo teisėtai padovanoti G. L.. Tas pats pasisakytina ir dėl Sutarties Nr. 7 dalies, kuria 530 kv. m žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), kurį sudaro neteisėtos Sutarties Nr. 1 pagrindu įsigytas 330 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 2751 (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275) ir 200 kv. m žemės sklypas Nr. 275 (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), buvo padovanotas G. L.. I. L. neteisėtai įgijusi žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275) dalį – 330 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 275¹ (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), šios dalies negalėjo teisėtai padovanoti G. L.. CK 6.146 straipsnyje reglamentuoja, jog restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Kaip minėta, Sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 pagrindu įsigytus žemės sklypus (Nr. 275AB, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:74) ir (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:267) šiuo metu tebevaldo G. L. ir A. L.. Todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, CK 6.146 straipsniu, restitucija turėtų būti atliekama natūra, t. y. pagal negaliojančias Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 įgyti sodo sklypai grąžintini valstybės nuosavybėn, o G. L. ir A. L. grąžintini už sodo sklypus sumokėti pinigai: G. L. pagal Sutartį Nr. 2 grąžintina 225 Lt (65,16 Eur), o pagal Sutartį Nr. 3 G. L. su A. L. grąžintina 58 Lt (16,80 Eur). Pažymi, jog šiek tiek skiriasi restitucijos taikymas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0607:276), kurį G. L. įgijo Sutarties Nr. 6 dalimi ir 330 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 2751 (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275), kurį G. L. įgijo Sutarties Nr. 7 dalimi. CK 4.96 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, jog jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. Taigi, vadovaujantis minėtu straipsniu ir atsižvelgiant į tai, jog G. L. neatlygintinai dovanojimo sutarčių (Sutartis Nr. 6 ir Nr. 7) dalimis neteisėtai įgijo žemės sklypus (kadastro Nr. 4124/0607:276 ir Nr. 275¹ (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275)), restitucija turėtų būti atliekama natūra, t. y. minėti žemės sklypai grąžintini valstybės nuosavybėn, o G. L. už juos neatlyginama, kadangi šiuos jis įgijo taip pat neatlygintinai.
Atsiliepimas
2. A. G. L., I. L., A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė netenkinti ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovų G. L., I. L., A. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad jog sodininkų bendrijos „Žaluma“ valdybos posėdžio Protokolai Nr. 1 ir Nr. 2 apskritai patys savaime nebuvo pagrindu privatizuoti žemės sklypus ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2, kurias ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis, buvo sudarytos ne bendrijos valdybos posėdžių Protokolų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu, o Vilniaus apskrities viršininko Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu, kurie iš esmės ir reiškė kompetentingos institucijos pripažinimą, kad atsakovai ginčijamais sklypais naudojosi. Tokiu būdu atsakovams disponavimo teisę žemės sklypais Nr. 275AB ir Nr. 275¹ suteikė ne sodininkų bendrija „Žaluma“, o Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog viešojo administravimo subjektas, Vilniaus apskrities viršininko administracija (ar Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius), būtų informavęs atsakovus apie prašymų parduoti bendrijos teritorijoje esančios laisvos žemės plotus trūkumus. Pačiose pirkimo – pardavimo Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, kad „Nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į nurodytą žemės sklypą.“ (4 p.), dėl ko atsakovams jokių įtarimų dėl įsigijimo teisėtumo negalėjo kilti. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog dėl atsakovų kaltės neva buvo neteisėtai priimti Vilniaus rajono žemėtvarkos įsakymai bei jų pagrindu sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, todėl darytina išvada, kad tiek apskrities viršininko Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2, tiek su atsakovais I. L. ir G. L. sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 atitiko teisės aktų reikalavimus. Tikrindamas pateiktus dokumentus ir duomenis Vilniaus rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius galėjo bet kuriuo momentu nuo pat 2000 m. patikrinti ir įsitikinti žemės sklypo Nr. 275AB, įsiterpusio žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. 4124/0607:267) ir žemės sklypo Nr. 275¹ pardavimo atsakovams teisėtumu ir sustabdyti bet kokias žemės tvarkymo procedūras dėl ginčo sklypų, išvengiant papildomų išlaidų. Tačiau net 2013 m. ar 2016 m. priimdamas administracinius sprendimus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius nekėlė klausimo dėl minėtų žemės sklypų pardavimo teisėtumo. Ieškovas neįrodė Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 naikinimo ir Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiomis teisinio pagrindo, dėl ko 1,62 a žemės įterpinio, susiformavusio prie sujungtų žemės sklypų Nr. 275AB ir Nr. 275¹, įsigijimo teisėtumas kvestionuojamas nepagrįstai, todėl ieškovo prašymas panaikinti 2013-01-29 Įsakymą, 2013-06-10 Įsakymą, 2016-04-29 Sprendimą, o Sutartį Nr. 3 pripažinti negaliojančia yra atmestinas. Vertinant tai, jog ieškovo nurodytas Įsakymo Nr. 4 ir Sutarties Nr. 4 negaliojimo pagrindas yra nepagrįstas, 6,6 a žemės sklypo tolesnis perleidimas laikomas teisėtu, todėl ieškovo prašymas Sutartį Nr. 5 ir Sutarties Nr. 6 dalį pripažinti negaliojančiomis yra atmestinas, nes Z. S. teisėtai įgijo žemės sklypą Nr. 276, vadinasi teisėtai pardavė jį I. L., o ši teisėtai padovanojo G. L.. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovo prašymo pripažinti negaliojančia 2001-06-12 dovanojimo sutarties (Sutarties Nr. 7) dalį, kuria I. L. 5,3 a žemės sklypą (suformuotą iš neteisėtos Sutarties Nr. 1 pagrindu įgyto 3,3 a žemės sklypo Nr. 275¹ ir 2 a žemės sklypo Nr. 275), nes I. L. neteisėtai įgijo 3,3 a ploto žemės sklypą Nr. 275¹, todėl šios dalies negalėjo padovanoti G. L.. Atsiliepimo į ieškinį dalyje „Dėl 6,7 a žemės sklypo (Nr. 275AB, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:74) ir 3,3 a žemės sklypo (Nr. 275¹, buvęs kadastro Nr. 4124/0607:275)“ atsakovai išsamiai nurodė 3,3 a žemės sklypo Nr. 275¹ įsigijimo pagrindo teisėtumo motyvus (pažymėtina, 2 a žemės sklypo Nr. 275 įsigijimą NŽT laikė teisėtu), dėl ko šio sklypo dovanojimas G. L. yra pagrįstas. Tokiu būdu, ieškovo prašymas pripažinti Sutartį Nr. 5, Sutarties Nr. 6, Sutarties Nr. 7 dalis negaliojančiomis yra atmestinas. Atsakovų įsitikinimu, restitucija natūra sukeltų didelių nepatogumų, kadangi atsakovai žemės sklypus nenutrūkstamai valdė 15 metų, į juos investavo asmenines lėšas, žemės sklypuose yra statinių, todėl teismui panaikinus ginčo sklypų įsigijimo sutartis, restitucijos taikymas natūra neproporcingai pažeistų atsakovų teises bei teisėtus interesus. Vadovaujantis LR CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi jeigu teismas pripažintų ginčijamų sklypų įsigijimo sutartis negaliojančiomis, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, restitucija turėtų būti taikoma sumokant ieškovui ekvivalentą pinigais. Nagrinėjamu atveju ieškovas I. L. sąžiningumo šiame sandoryje nepaneigė, todėl 6,6 a žemės sklypo Nr. 276 restitucija natūra iš sąžiningo įgijėjo G. L. negalima. Dėl 3,3 a ploto žemės sklypo Nr. 2751, įsigyto Sutarties Nr. 7 dalimi, susidaro analogiška situacija: I. L. sąžiningumo prezumpcija (CK 4. 26 str. 2 d.) nebuvo paneigta, todėl šiuo atveju restitucijos taikymas yra ribojamas (CK 6. 153 str. 1 d.). Šis sklypas negali būti išreikalautas iš jį neatlygintinai įgijusio G. L. taikant CK 4. 96 straipsnio 3 dalį ir 6. 153 straipsnio 2 dalį nes pastarasis žemę įgijo (kad ir neatlygintinai) iš sąžiningos įgijėjos I. L., taigi asmens, turėjusio teisę ją perleisti. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjas. Nuo šios faktinės aplinkybės įrodinėjimo atsakovai yra atleidžiami, nes 2013-04-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje A520-755/2013 ši aplinkybė yra teismo patvirtinta ((duomenys neskelbtini) str.). Taip pat pabrėžtina, kad byloje pateiktas 2016-09-02 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimtas išnagrinėjus 2016-08-03 NŽT pareiškimą „Dėl viešojo intereso gynimo“, prašant kreiptis į teismą dėl sodų bendrijoje „Žaluma“ privačion nuosavybėn perleistų žemės sklypų. Dėl to laikytina, kad vėliausiai ieškovas galėjo sužinoti apie tariamą ginčijamų įsakymų neteisėtumą – 2016-08-03. Tačiau ieškovo reikalavimai Vilniaus rajono apylinkės teismui pareikšti tik 2017-01-05, t. y. praėjus 5 mėnesiams. Tokiu būdu, atsakovai prašo teismo ieškovo ieškinį atmesti dėl nepagrįstai ilgo ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtinto 1 mėnesio procesinio termino kreiptis į teismą praleidimo. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjas ir žino apie ginčijamus įsakymus ir Žemės pirkimo-pardavimo sutartis nuo jų sudarymo (nuo 2000 m.), laikytina, kad ieškovas, besikreipdamas ieškiniu į Vilniaus rajono apylinkės teismą 2017-01-05, yra praleidęs CK 1.125 str. įtvirtintą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Todėl ieškinys turi būti atmestinas ir šiuo pagrindu.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad viena iš pagrindinių sodo žemės sklypų įsigijimo sąlygų buvo ta, kad asmuo turėtų teisę naudotis žemės sklypu, kuri būtų suteikta ar pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad sklypai buvo suteikti SB „Žaluma“ protokolais. Sodininkų bendrijos ir jų organai neturėjo teisės disponuoti valstybine žeme, todėl darytina išvada, kad protokolai, kuriais buvo suteikti žemės sklypai atsakovams, yra niekiniai. Akivaizdu, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Įsiterpusio žemės sklypo atsakovai įsigyti neturėjo teisės. Restitucija, kuri nurodoma ieškinyje yra teisinga, teisėta ir turėtų būti taikoma. Jeigu žmogus neturi žemės sklypo, – akivaizdu, kad jis negali būti sodininkų bendrijos narys. A. G. L. suteiktas žemės sklypas dar tada, kai jis neturėjo jokio žemės sklypo. G. L. siekė įsigyti bendro naudojimo žemės sklypą. Ieškovas apie neteisėtumo faktą sužinojo vykdant 2016 m. gegužės 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pavesta atlikti tam tikrą analizę tam tikrų SB „Žaluma“ protokolų. Ieškinio senaties terminas taip pat turėtų būti skaičiuojamas pagal bendrą taisyklę, kitu atveju prašo atnaujinti senaties terminą. Neturėtų kilti klausimų, ar turi teisę ginti viešąjį interesą, mano, kad turi ne tik teisę, bet ir pareigą.
A. G. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju pažeidžiamos ir jo teisės. Prašymas buvo teikiamas bendrijos pirmininkui. Jo mama prašė tvarkyti bendro naudojimo žemę. Tai buvo sodų bendrijos naudojama žemė. Tiksliai pasakyti, kada tapo sodų bendrijos nariu, negali. Jeigu jam būtų pasakę, kad reikalingi papildomi dokumentai, jam nebūtų buvę problemų parašyti kažkokį raštą, tačiau niekas nesakė, kad tokie dalykai yra reikalingi. Kategoriškai neigia, kad elgėsi nesąžiningai. Mano, kad yra investavęs ne mažiau 25000,00 – 30000,00 Eur, tačiau tiksliai pasakyti negali, tai yra tik jo samprotavimai.
A. I. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypą gavo iš Žemės ūkio ministerijos pagal tuometinius įstatymus. Aplinka buvo baisi, greta pelkė, labai šaltiniuota vieta. Jos sklypą nuolat užliedavo. Pirmininkai siūlydavo išsipirkti greta esančius žemės sklypus. Vėliau dalį sklypo padovanojo savo sūnui, kadangi neturėjo sveikatos. Ji dirbo Žemdirbystės institute, Vokės filiale. Bendrijos posėdžiuose dalyvaudavo labai retai, kadangi būdavo komandiruotėse. Argumentams dėl nesąžiningumo nepritaria.
A. G. L., I. L., A. L. atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įstatymų numatyto atvejo ieškovo atstovas ginčyti tokius sandorius nenurodė. Viešojo intereso šiuo atveju ieškovas nenurodė. Šioje situacijoje viešo intereso įžvelgti negalima. Ieškovas nepateikia konkrečių viešojo intereso buvimo šioje byloje įrodymų. Pirkimo pardavimo sutartyse parašyta, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų. Žemės sklypai įsigyti įsakymų, o ne protokolų pagrindu. Restitucija būtų taikoma nepagrįstai. Žemės sklypas buvo įgytas už ženkliai mažesnę kainą, žemės dalis buvo pagerinta, todėl atsakovams būtų padaryta didesnė žala. Dėl senaties termino, – ABTĮ senaties termino nėra galimybės atnaujinti, CK nustatytas terminas taip pat pažeistas. Pats ieškovas atlieka valstybinės žemės kontrolę, priežiūrą.
A. A. L. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
A. A. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Tretysis asmuo notarė V. T. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Tretieji asmenys SB „Žaluma“ (atstovas), D. B., L. Š., D. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išrašas iš 2000 m. liepos 19 d. SB „Žaluma“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 5 patvirtina, jog buvo svarstyti bendrijos narių prašymai leisti papildomai privatizuoti šalia sklypo esančią laisvą bendro naudojimo žemę ir nutarta leisti atsakovei I. L. privatizuoti 3,3 aro sklypą Nr. 275. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3847-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo I. L. Vilniaus rajone“ įsakyta parduoti SB „Žaluma“ I. L. papildomai naudojamą 330 m² ploto žemės sklypą Nr. 275¹, esantį Brinkiškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone už 111 Lt. 2000 m. lapkričio 29 d. sutartimi dėl Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo (Nr. P41/2000-0662), 330 m² ploto žemės sklypas Nr. 275¹ parduotas I. L. už 111,00 Lt.
5. Išrašas iš 2001 m. birželio 11 d. SB „Žaluma“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 patvirtina, jog buvo svarstyti bendrijos narių prašymai leisti papildomai privatizuoti šalia sklypo esančią laisvą bendro naudojimo žemę ir nutarta leisti atsakovui G. L. privatizuoti 6,7 aro sklypą Nr. 275. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2696-41 „Dėl žemės sklypo pardavimo Vilniaus rajone“ įsakyta parduoti G. L. naudojamą 670 m² ploto žemės sklypą Nr. 275AB, esantį Brinkiškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone už 225 Lt. 2002 m. sausio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (Registro Nr. 1-131) 670 m² ploto žemės sklypas (Nr. 275AB, kadastro Nr. 4124/0607:74) parduotas atsakovui G. L..
6. 2000 m. balandžio 18 d. SB „Žaluma“ pažymoje nurodyta, kad SB „Žaluma“ patvirtina, kad pil. Z. S. yra bendrijos „Žaluma – 2“ narys ir jam skirtas sklypas Nr. 276. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3001-41 „Dėl sodo sklypo pardavimo Z. S. Vilniaus rajone“ įsakyta parduoti Z. S. 660 m² ploto žemės sklypą Nr. 276, esantį SB „Žaluma“ Brinkiškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, Vilniaus rajone už 141 Lt. 2002 m. birželio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (Registro Nr. 4559), 660 m² ploto žemės sklypas Nr. 276 (kadastro Nr. 4124/0607:276) parduotas Z. S..
7. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad valdybos sprendimo įforminimas nurodytame protokole Nr. 5, valdybos sprendimo įforminimas nurodytame protokole Nr. 2, ir 2000 m. balandžio 18 d. SB „Žaluma“ pažyma negali būti laikomi dokumentais, kurių pagrindu atsiranda asmens teisė naudotis sodo sklypu, dėl šio priežasties turėtų būti panaikinti aukščiau nurodyti Vilniaus apskrities viršininko įsakymai ir aptartos Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys. Ieškovas nurodo, kad šių administracinių aktų neteisėtumas, taip pat Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo neteisėtumas lemia ir kitų vėlesnių administracinių aktų ir sutarčių neteisėtumą.
8. Nurodytu laikotarpiu sodininkų bendrijų nariams sodo sklypai ir kita sodininkų bendrijų žemė buvo parduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, kuriuo patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Šios tvarkos 2.2 buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką įsigyti nuosavybėn gali naudojamus sodininkų bendrijų narių sodo sklypus (toliau vadinama – sodo sklypai). Parduodamo sodo sklypo ribos nustatomos pagal sodininkų bendrijos sodo planą, bet sodo sklypo plotas negali būti didesnis kaip 0,12 hektaro. Sodo sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodininkų bendrijos sodo teritorijoje, bet už sodo sklypo ribų, vienam asmeniui gali būti parduodami du sodo sklypai, kurių bendras plotas negali sudaryti daugiau kaip 0,12 hektaro. Nurodytos tvarkos 13.2 punkte numatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Pažymėtina, kad nurodytos tvarkos redakcijos, galiojusi 2001-02-24 – 2002-10-18 numatė, kad nurodytas dokumentas turi būti pateikiamas jeigu žemės sklype nėra pastatų ir statinių.
9. Nagrinėjamu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijoje 2 straipsnio 7 punkte buvo nurodyta, kad žemės naudotojas – neišnuomotos privačios žemės savininkas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė žemė arba išnuomota privati žemė. Šio įstatymo 23 straipsnio numatė, jog Valstybinę žemę perduoda naudotis: 1) savivaldybės taryba – žemės sklypus, nustatyta tvarka perduotus valdyti patikėjimo teise savivaldybėms, 2) apskrities viršininkas – kitus valstybinės žemės sklypus, esančius apskrities teritorijoje. Žemės perdavimo naudotis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, jog sodininkų bendrija galėtų skirti asmenims naudoti žemės sklypus, todėl laikytina, kad žemės sklypai 2000 m. liepos 19 d. SB „Žaluma“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 5 atsakovei I. L., 2001 m. birželio 11 d. SB „Žaluma“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 2 atsakovui G. L. ir 2000 m. balandžio 18 d. SB „Žaluma“ pažyma Z. S. skirti neteisėtai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytiems asmenims žemės sklypai buvo suteikti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Vis dėlto, teismas pažymi, kad SB „Žaluma“ valdybos nutarimai leisti naudotis žemės sklypais įtvirtinti valdybos posėdžio protokoluose Nr. 5 ir Nr. 2 bei 2000 m. balandžio 18 d. SB „Žaluma“ pažyma patys nesudarė pagrindo sudaryti valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių. Šios sutartys buvo sudarytos Vilniaus apskrities viršininko įsakymų pagrindu, kuriuos ieškovas ir prašo panaikinti, o pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Teismas taip pat pažymi, kad 2002 m. sausio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (Registro Nr. 1-131) ir 2002 m. birželio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (Registro Nr. 4559) 4 punktuose pardavėjas nurodė, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į aukščiau nurodytą žemės sklypą, taip pat kad nėra jokių kitų priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti.
12. Teismas nagrinėdamas bylą nenustatė atsakovų I. L. ir G. L. ar Z. S. nesąžiningumo, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie sąmoningai klaidino valstybines institucijas, klastojo dokumentus ir panašiai. Būtent Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo tinkamai aiškinti galiojusias teisės normas, patikrinti pateiktus dokumentus ir jų pagrindu priimti atitinkamus sprendimus. Teismo vertinimu, naikinti aptartų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Šiuo atveju buvo atlikti ir kiti teisės aktuose nustatyti veiksmai aptartų valstybinės žemės sklypų pirkimui, t. y. sudaryti žemės sklypų planai, surašyti žemės sklypų įkainojimo aktai, už žemės sklypus buvo sumokėta, sudarytos nustatytos formos sutartys. Byloje nėra duomenų, kad įgyjant valstybinę žemę buvo pažeidžiami esminiai kitų sodų bendrijos narių ir valstybės interesai. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovai I. L. ir G. L. bei neginčijo ieškovo atstovas, valstybei priklausanti žemė buvo apleista, neprižiūrėta.
13. Teismas pažymi, kad ieškovo ieškinys reiškiamas praėjus daugiau nei 15 metų po aukščiau aptartų valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, nurodytų žemės sklypų plotas nėra didelis, vertė, kaip matyti iš sudarytų sutarčių, taip pat buvo nedidelė, o vėlesnės žemės sklypų pertvarkymo procedūros dėl jokių teisės aktų pažeidimų nebuvo stabdomos.
14. Aptartų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų naikinimas ir Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis neabejotinai pažeistų atsakovų teisėtus lūkesčius, civilinių teisinių santykių stabilumą, o ieškovo prašoma restitucija natūra būtų neproporcinga, kadangi aptarti žemės sklypai buvo naudojami ir tvarkomi ilgą laiką, o kompensacija atsakovams G. L. ir A. L. itin nedidelė.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti aptartų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų ir Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis, o taip pat ir naikinti kitus vėlesnius administracinius teisės aktus, bei pripažinti negaliojančiais kitus ieškinyje nurodytus sandorius bei taikyti restituciją, todėl ieškinys atmestinas.
16. Atsakovai nagrinėjamoje byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 1 d., taip pat ABTĮ 33 str. 1 d. Atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog ieškinys yra atmetamas, teismas plačiau dėl to nepasisako.
17. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovo atsakovams G. L., I. L., A. L. priteistinos 1700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 566,67 Eur kiekvienam.
18. Iš ieškovo taip pat priteistinos ir 41,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai.
19. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) – 260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovams I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 566,67 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.
Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 41,23 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 23 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.