Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimas

teismo posėdyje (naudojant Zoom vaizdo pokalbių programą) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. G. teismui pateikė ieškinį ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo S. G. kaltės, kuri pasireiškė atsakovo atsakomybės, lojalumo bei pareigingumo nebuvimu. Iniciatyvos gerinti santuokinius santykius atsakovas neparodė, šiuo metu jis gyvena su kita moterimi, todėl bendras gyvenimas yra neįmanomas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė nutraukti santuoką su S. G. dėl atsakovo kaltės. Atsakovas jai pranešė, kad išvyksta gyventi pas kitą moterį, nuo 2020 m. jie kartu negyvena.

Ieškovės L. G. atstovas advokatas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šalys susituokė 1998 m. rugsėjo 12 d., jiems gimė dukra, kuri šiuo metu yra pilnametė ir gyvena savarankiškai. Šalys bendro santuokinio gyvenimo negyvena, nes atsakovas išvyko gyventi pas kitą moterį į (duomenys neskelbtini). Prašo ieškovei palikti santuokinę pavardę. Šalys jokio registruotino turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas nekeliamas, kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Smulkius buitinius ir asmeninius daiktus šalys pasidalijo bendru sutarimu ir ginčo dėl to nekyla. Šalys neprašo teismo nustatyti termino susitaikyti. Prašo priteisti valstybei išlaidas susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirto atstovo dalyvavimu šioje byloje.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai. Jis informavo teismą, kad į posėdį atvykti neturi galimybių, su ieškiniu sutinka, tačiau pageidauja, kad ieškovei nebūtų paliekama santuokos metu turėta G. pavardė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad L. G. ir S. G. susituokė (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 14); neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad L. G. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 6); 2021 m. balandžio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos šalies sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, kad S. G. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija (b. l. 7); Valstybės įmonės Registrų centro pažyma, kad L. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 8); Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad ieškovė nuomos sutarties pagrindu gyvena Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9); ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu byloje suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 509,83 Eur (b. l. 13, 22).

Dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis).

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje išgyveno 23 metus, kaip nurodė ieškovė santuokinis gyvenimas nesusiklostė, ilgainiui nesutapo abiejų charakterių savybės, požiūris į esminius šeimyninio gyvenimo aspektus. Nuo 2020 m. šalys kaip šeima negyvena ir bendro ūkio neveda, nes atsakovas S. G. išėjo gyventi pas kitą moterį, jų kiekvienas turi savo planus ateičiai, yra vienas nuo kito galutinai nutolę.

Sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo arba, kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo nepateikė, su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės sutiko.

Teismui akivaizdu, jog šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas yra atsakovas (CPK 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnis).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių

CK 3.69 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pastarajame straipsnyje nurodyti asmeniniai neturtiniai santuokos nutraukimo padariniai. Ši norma suteikia teisę kiekvienam sutuoktiniui apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę. Straipsnio antroje dalyje yra numatyta specialioji norma, kuri numato tam tikrą sankciją sutuoktiniui, kuris teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai santuoka nutraukta remiantis CK 3.60 straipsniu. Tokiu atveju kitas sutuoktinis, t. y. tik tas kuris nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo, turi teisę prašyti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Tačiau kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, jeigu yra bendrų vaikų – tokiu atveju skirtingos tėvų pavardės galėtų pažeisti vaikų interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra yra pilnametė, o santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą akivaizdu, kad atsakovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl to, kokia pavardė po santuokos nutraukimo turėtų būti palikta ieškovei L. G.. Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę ir šis ieškovės reikalavimas įstatymui neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas vertina, kad atsakovo reikalavimas palikti po santuokos nutraukimo ieškovei ikisantuokinę pavardę, nepagrįstas, todėl netenkintinas. Tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę G. pavardę, o atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė – G. (CK 3.69 straipsnio 1dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise privalomo registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, kilnojamuosius namų apyvokos daiktus yra pasidaliję bendru sutarimu, viena kitai pretenzijų nereiškia.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 509,83 Eur, ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 14 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o ji nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistas 100 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą ir 509,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 14 punktas).

Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, byla išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio metu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo valstybei priteistinas 100 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios mažesnės nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini). ir L. G. (pavardė iki santuokos sudarymo V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. G., kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikti santuokos metu turėtą pavardę – G..

Iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 100 Eur (vieną šimtą Eur) žyminio mokesčio ir 200 Eur (du šimtus Eur) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Jūsų pasirinktame banke. Žyminio mokesčio (100 Eur) įmokos kodas 5660, už antrinės teisinės pagalbos teikimą (200 Eur), įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai Civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.