- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 1-1779-993/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kaltinamasis
- V. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) R. F., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2017-02-15 apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje ėjusią pėsčiąją, ko pasėkoje nepraleido iš dešinės pusės pagal jo važiavimo kryptį perėjoje ėjusios pėsčiosios E. M., ją parbloškė, padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, gailėjosi, paaiškino, jog įvykio dieną jis žiedu važiavo link (duomenys neskelbtini), ties perėja stovėjo senyvo amžiaus moteris, kuri nepažiūrėjusi į kairę pusę žengė į gatvę. Jis fiziškai jau neturėjo galimybių sustabdyti, todėl ją partrenkė. Pripažįsta, kad turėjo būti apdairesnis, privalėjo suspėti ir sustoti ties perėja. Po eismo įvykio jis priėjo prie nukentėjusiosios, paklausė kaip ji jaučiasi, iš karto iškvietė greitąją pagalbą, paskambino policijai. Po įvykio jis atsiprašė nukentėjusiosios artimųjų, pačios nukentėjusiosios atsiprašyti neturėjo galimybės. Buvo atvykęs pas nukentėjusiąją į namus, tačiau buto durų niekas neatidarė.
Nukentėjusi E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-15 apie 9 val. ėjo iš Girstupio link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jai reikėjo pereiti pėsčiųjų perėją, todėl ji priėjo prie nereguliuojamos, skiriamaisiais ženklais pažymėtos perėjos ir sustojo. Pamatė, kad jai iš dešinės pusės važiavę automobiliai sustojo, iš kairės pusės važiavę automobiliai taip pat sustojo, todėl ji ramiai ėjo per gatvę. Jau baigus praeiti beveik visą gatvę ir likus iki bordiūro porą žingsnių, pajuto, kad ją lyg kažkas stumtų. Toliau nieko neatsimena. Atsigavo tik gydymo įstaigoje, praėjus kelioms dienoms. Iš dukters sužinojo, kad ją parbloškė automobilis. Automobilio vairuotojas po eismo įvykio jai neskambino, nepasiteiravo apie jos būklę. Dėl eismo įvykio ji patyrė fizinę, turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 40-41).
Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-15 apie 09.30 val. ji važiavo (duomenys neskelbtini). kryptimi link (duomenys neskelbtini). ir vairavo automobilį „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu buvo šviesus paros metas, kelio danga drėgna. Artėjant prie K. B. g. ties žiedine sankryža prie prekybos centro yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, priešingoje kelio pusėje nei važiavo ji, matė ant šaligatvio stoviniuojančią vyresnio amžiaus, nedidelio ūgio moterį, kuri aiškiai buvo neapsisprendusi, ar eiti per perėją. Moteris stoviniavo prie pėsčiųjų perėjos. Kadangi ji niekur neskubėjo, todėl sustabdė vairuojamą automobilį prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“. Tuo pat metu iš K. B. žiedinės sankryžos į Riomerio g. įvažiavo nedidelis visureigis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip sutapo, kad jos matyta pėsčioji tuo pat metu nužengė nuo šaligatvio į kelio važiuojamąją dalį prieš pat minėtą automobilį. Matė, kad vairuotojas dar bando stabdyti automobilį, tačiau automobilio ratai pradėjo čiuožti ir automobilis priekine dalimi kliudė jos matytą pėsčiąją, ją nubloškė į priekį link jos automobilio. Moteris nugriuvo prie jos automobilio galinės ašies kairio rato. Iš automobilio „Dacia Duster“ išlipo vairuotojas. Į įvykio vietą atvyko policijos darbuotojai, po to medikai, kurie pėsčiąją išvežė į gydymo įstaigą (b. l. 44).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 903/2017(02) nurodyta, kad E. M. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio IV-o šonkaulio lūžis, muštinė žaizda dešinės plaštakos nykštyje, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame kelyje, dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo, kairio IV-o šonkaulio lūžio nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27-28).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištyrus šioje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka, nustatyta, kad V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, todėl partrenkė per perėją ėjusią nukentėjusiąją, padarydamas jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, nepraleido per perėją ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė, dėl jai nustatytų kūno sužalojimų pobūdžio ir masto neprieštarauja. V. P. kaltę patvirtina nukentėjusiosios E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad eismo įvykio dieną jai reikėjo pereiti pėsčiųjų perėją, todėl ji priėjo prie nereguliuojamos, skiriamaisiais ženklais pažymėtos perėjos, sustojo, pamatė, kad jai iš dešinės pusės važiavę automobiliai sustojo, iš kairės pusės važiavę automobiliai taip pat sustojo, todėl ji ramiai ėjo per gatvę, tačiau jau baigus praeiti beveik visą gatvę ir likus iki bordiūro porą žingsnių, pajuto, kad ją lyg kažkas stumtų. Apie tai, kad ją partrenkė automobilis, ji sužinojo tik gydymo įstaigoje. Eismo įvykį matė netoli eismo įvykio vietos važiavusi D. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu paliudijo apie tai, kad V. P. nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti E. M. padaryti kūno sužalojimai: lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio IV-o šonkaulio lūžis, muštinė žaizda dešinės plaštakos nykštyje, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2017-02-15 apie 9.30 val. nukentėjusiąją parbloškus automobiliu. Dėl galvos smegenų sukrėtimo ir kairio IV-o šonkaulio lūžio nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, nusikalstama veika baigta. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). V. P. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 45-46), yra dirbantis, užima vadovaujančias pareigas, automobilį vairavo blaivus (b. l. 47).
Įvertinus visas šias aplinkybes, V. P. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyto baudos dydžio vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017).
Valerijus P. K. eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, vairavo blaivus, yra neteistas ir administracine tvarka nebaustas, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmai nesukėlė itin sunkių pasekmių, veika padaryta dėl neatsargumo, jis yra dirbantis, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu darbo veikla susijusi su nuolatiniu vairavimu kelių transporto priemones, todėl įvertinus šias aplinkybes BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė V. P. netaikytina.
Kadangi V. P. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, taip pat netaikytinas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji E. M. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė priteisti 184,38 Eur turtinę žalą ir 4000 Eur neturtinę žalą (b. l. 73-75). Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro vaistų ir medicininių priemonių išlaidos (54,50 Eur), papildomos maitinimo esant sveikatos priežiūros įstaigoje išlaidos (16,96 Eur) ir išlaidos, patirtos lankant ją medicinos įstaigoje, važiojant į gydymo įstaigas po stacionaraus gydymo, lankant ją namuose (112,92 Eur), iš viso 184,38 Eur. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai, skausmas, nepatogumai negalinti vaikščioti, apsitarnauti, pergyvenimas dėl ateities, dėl sužalojimų liekamųjų reiškinių. Po avarijos jai pablogėjo klausa, iki šiol tinsta sumušta joja, ištinęs susiūtas nykštys, negali ilgai gulėti ant kairiojo šono, iki šiol sunku lipti laiptais.
Civilinis atsakovas prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes draudikas įvykdė savo prievolę, nukentėjusiajai sumokėjo 1000 Eur neturtinę žalą ir 170,22 Eur turtinę žalą. Civilinio atsakovo nuomone, 1000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo sunkumą, ryškių liekamųjų potrauminių reiškinių nebuvimą, yra pagrįsta, objektyvi, nepažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Turtinė žala sumažinta iki 170,22 Eur, nes išlaidos už maistą nesusijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu (b. l. 92-93).
Nukentėjusiosios E. M. atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo 3000 Eur neturtinę žalą ir 14,16 Eur turtinę žalą (b. l. 129).
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykis pėsčiųjų perėjoje, kai nukentėjusysis yra pėsčiasis, kurio nepraleidžia automobilis) nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-370/2013).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos smegenų sukrėtimu ir kairio IV-o šonkaulio lūžiu, taip pat jai sužalotas dešinės rankos plaštakos nykštys, kurį teko siūti, sužalotas veidas ir kairysis kelias. Nukentėjusioji nuo 2017-02-15 iki 2017-03-08 buvo gydoma stacionare, negalėjo vaikščioti, skundėsi klausos pablogėjimu kaire ausimi, skausmu galvos srityje, kairiojo šono lūžusio šonkaulio srityje, pykinimu, vėmimu, vartojo medikamentus. Išrašant į namus, nukentėjusiajai buvo rekomenduojama tęsti medikamentų vartojimą. Eismo įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus negalint vaikščioti ir pačiai save apsitarnauti. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, konkrečių ryškių ir ilgalaikių liekamųjų potrauminių reiškinių nenustatyta. Iš epikrizės matyti, kad išrašant į namus, jos būklė pagerėjo, ji pradėjo vaikščioti palatoje, sumažėjo galvos skausmas ir svaigimas, tapo aktyvesnė, o dėl klausos sutrikimo rekomenduota gydytis ambulatoriškai, nes patalogijos ANG organuose nenustatyta. Teismas įvertina ir nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos būklę iki įvykio, ji pensinio amžiaus, serga lėtinėmis ligomis ir tai galėjo turėti įtakos jos gijimo procesui. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiosios neturtinę žalą vertina 2000 Eur. Prašoma priteisti iš viso 4000 Eur suma (po dalies įvykdymo – 3000 Eur suma) yra per didelė, neatitinkanti formuojamos teismų praktikos, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Kadangi civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau sumokėjo 1000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai priteistina 1000 Eur neturtinė žala.
Nukentėjusioji dar prašo iš civilinio atsakovo priteisti neatlygintą turtinę žalą – 14,16 Eur, kuri patirta perkant maisto produktus. Iš byloje esančių čekių matyti (b. l. 87), kad buvo pirkti bananai, mineralinis vanduo, vynuogės, sultys, saldainiai, jogurtas, vienkartinės nosinaitės, skustuvo galvutės. Tačiau duomenų, kad šie daiktai buvo pirkti būtent nukentėjusiajai ir dėl to, kad ji dėl sužalojimų buvo gydyta ligoninėje, nenustatyta. Teismas sutinka su civilinio atsakovo nuomone, kad minėtos išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Pažymėtina, jog civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajai ir patirtas išlaidas už stovėjimą – 2,80 Eur (b. l. 84), nors ieškinyje ši suma nebuvo įtraukta, todėl teismas sprendžia, kad civilinis atsakovas visiškai įvykdė savo prievolę atlyginti turtinę žalą.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. 2017-06-22 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo priteisti 800 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kaltinamojo nuomone, advokato išlaidos turi būti priteistos iš draudimo bendrovės. Teismas pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu asmuo yra apdraustas dėl žalos, atsiradusios kilus eismo įvykiui, o proceso išlaidos baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį teismo sprendimu išieškomos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d.). Todėl kaltinamojo argumentas dėl proceso išlaidų išieškojimo iš draudimo bendrovės yra nepagrįstas. Kaltinamasis nesutiko ir su proceso išlaidų dydžiu. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju, nėra pakankamo pagrindo mažinti nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti, kadangi kaltinamasis yra darbingo amžiaus žmogus, šiuo metu dirba, užima vadovaujančias pareigas, todėl prašoma priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidų suma nelaikytina nuteistajam per didele ar nepakeliama našta. Atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir įrodyta, jas sudaro konsultavimas, ieškinio parengimas, atstovavimas teisme, kita advokato teisinė pagalba (b. l. 124-125).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 24 MGL (903,84 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. bausmę – 16 MGL (602,56 Eur) baudą.
Įpareigoti V. P. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendį pradėjus vykdyti V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiosios naudai priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiosios E. M. naudai priteisti 800 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.