Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č., jo atstovui advokatui A. U., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) patarėja N. B. 2020 m. sausio 15 d. surašė V. Č. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį (neypatingojo statinio savavališkas rekonstravimas). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. Č. žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusį paslaugų paskirties pastatą – pirtį (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) nugriovė iki pamatų ir ant senų pamatų iš silikatinių blokelių perstatė pirties sienas. Pastato ilgis ir plotis neišeina už buvusio pastato ilgio ir pločio ribų. Buvusio pirties pastato sienos aukštis buvo 3 (trys) m. Ant senų pamatų atstatomas pirties pastatas, kurio išorinės sienos paaukštintos iki 4 (keturių) m, skirtumas tarp buvusios pastato sienos aukščio ir statomo pastato aukščio yra vienas metras. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), yra statinio rekonstravimas. Kadangi pastatas pagal savo parametrus priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, tokio statinio rekonstravimui privaloma parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas statybos darbus vykdo be statybą leidžiančio dokumento ir statybos projekto. Tokiais veiksmais V. Č. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas, kas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį.

V. Č. pateikė teismui pastato (pirties) (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, šioje byloje nurodyti 2001 m. liepos 27 d. užfiksuoti paslaugų paskirties pastato kadastro duomenys, pagal kuriuos statinys pastatytas 1967 m., tai vieno aukšto pastatas su pastoge, jo bendras plotas 91,71 m², pamatai betono, sienos – plytų mūras, perdanga gelžbetoninė, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga – šiferis, pirmo aukšto patalpų plane pažymėtas Hi – 3,30 (1 t., b. l. 65 – 71).

V. Č. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Taigi, norint pripažinti, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, privalu nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji – turi būti nutraukta. Šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Svarbu ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, įrodinėjimo našta neturi būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taigi, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-574/2019).

ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą. ANK 352 straipsnio 5 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius neypatingojo statinio savavališko rekonstravimo požymius.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje numatyta, kad statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.); 23 dalyje numatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis; 6) įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo seka, jog tam, kad statybos darbai būtų pripažinti statinio rekonstravimu, iš esmės reikia nustatyti, kad šiais darbais buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, tuo pačiu pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis.

V. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį kaltinant jį, kad savavališkai atliko paslaugų paskirties pastato – pirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus. Protokole nurodyta, kad V. Č. buvusią pirtį nugriovė iki pamatų ir ant senų pamatų perstatė pirties išorines sienas, jas paaukštindamas 1 m, o būtent seno statinio sienos aukštis buvo 3 m, o naujo statinio sienos aukštis – 4 m. Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė paaiškino, kad statinio išorinės sienos yra laikančiosios konstrukcijos ir V. Č. atliko statinio rekonstravimą, nes jis paaukštino laikančiąsias konstrukcijas 1 metru. Nurodė, kad buvusio statinio išorinės sienos 3 m aukštis nustatytas, išmatavus statybos vietoje buvusius mūro plytų fragmentus ir pagal pastato nuotraukas paskaičiavus išorinės sienos iki perdangos mūro plytų eiles. Analogiškos buvusio statinio išorinės sienos matavimų aplinkybės nurodytos 2019 m. gruodžio 13 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-191213-00150 (b. l. 5–9) ir 2019 m. gruodžio 5 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-20-191205-00177 (b. l. 32–41). Iš teismui pateiktos pastato Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad pastato pirmo aukšto plane (1 t., b. l. 71) yra nurodytas statinio parametras Hi lygus 3.30 m. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių 92.2 punktą Hi yra įkainojimo aukštis – tai pagrindinio pastato, priestatų, antstatų – patalpos vidaus aukščių, sudedant su perdangų storiu, suma; pagal 93 punktą pastogės patalpų įkainojimo aukštis nenustatomas; Hi apskaičiuojamas be pastogės patalpų įkainojimo aukščio, kuris nenustatomas (130.13 punktas). Šiuo atveju yra vieno aukšto statinys, taigi, pagal pirmiau nurodytas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių nuostatas Hi lygus 3.30 m yra statinio aukšto aukštis su perdanga be pastogės. Tokiu būdu, šie objektyvūs buvusio statinio aukšto aukščio duomenys, kuriais Inspekcija patikrinimo metu nesivadovavo, neatitinka protokole nurodytos aplinkybės, jog buvusio statinio išorinės sienos aukštis buvo 3 m, kas sudaro pagrindą teismui abejoti protokole nurodytos kitos aplinkybės, kad išorinė siena paaukštinta būtent vienu metru, o ne mažiau, teisingumu.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Č. ant senų pastato pamatų perstatė statinio išorines sienas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį statinio išorinės sienos yra laikančiosios konstrukcijos. Tačiau, kaip minėta, priskiriant V. Č. atliktus statybos darbus rekonstravimui, būtina nustatyti ir tai, kad jis, perstatydamas statinio išorines sienas, pakeitė statinio aukštį.

Pastato aukščio sąvoka pateikta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje – tai aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. V. Č. teigia ir Inspekcija neginčija, kad naujo statinio aukštis yra 7 m. Teismui pateiktoje buvusio statinio kadastro ir registro byloje nėra duomenų apie jo aukštį, Nekilnojamojo turto registro išraše V. Č. nuosavybės teise priklausančio statinio (pirties) aukštis taip pat nenurodytas. Inspekcijos atstovė teismo posėdyje aiškino, jog sprendžiant, ar tikrinamos statybos darbai yra pastato rekonstravimas, naujo pastato aukščio nevertino, nes nebuvo žinomas buvusio pastato aukštis ir jis nebuvo nustatinėjamas. Liudytoju teisme apklaustas A. R. nurodė, kad patikrinimo metu nematavo seno pastato aukščio, nes pastatas buvo jau nugriautas. V. Č. paaiškino, kad jis nusipirko apgriuvusį pirties pastatą, be stogo, tai patvirtina ir senojo statinio nuotraukos. Taip pat iš pateiktų nuotraukų bei kadastro duomenų bylos matyti, kad buvusio statinio stogas, kaip ir naujo statinio, šlaitinis, taigi, statinio aukštis šiuo atveju turėtų būti matuojamas iki aukščiausio šlaito taško, tačiau jokių objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukščio nustatymą byloje nėra. Be to, naujo statinio sienos dalis, kuria, kaip nurodo Inspekcija, buvo paaukštinta išorinė siena, patenka į pastogės erdvę (b. l. 18, 20). Objektyvių duomenų apie buvusio statinio pastogę – erdvę tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, kokio aukščio išorinė siena buvo šioje erdvėje, Inspekcija nepateikė. Tokiu būdu, neturint objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukštį, jo pastogės erdvę, remiantis vien tik administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog statinio išorinė siena buvo paaukštinta 1 m, negalima daryti neabejotiną išvadą, kad tuo pačiu buvo pakeistas ir statinio aukštis, matuojamas iki aukščiausio šlaitinio stogo taško.

Teismas taip pat pažymi, jog Inspekcijos atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad sprendžiant dėl V. Č. atliktų statybos darbų masto naujo statinio aukštis nebuvo vertinamas, nes nebuvo žinomas seno statinio aukštis, leidžia daryti išvadą, jog Inspekcija, surašydama V. Č. administracinio nusižengimo protokolą dėl savavališko statinio rekonstravimo, neatliko išsamaus tyrimo, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, tam, kad statybos darbai būtų laikomi statinio rekonstravimu, nepakanka nustatyti tik laikančiųjų konstrukcijų perstatymo fakto, privaloma nustatyti ir tai, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu buvo pakeisti statinio išorės matmenys, šiuo atveju Inspekcija privalėjo nustatyti, kad buvo pakeistas statinio aukštis. Taigi, Inspekcija, kaltindama V. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, privalėjo nustatyti aplinkybę, jog V. Č. perstatė buvusio statinio laikančiąsias konstrukcijas – išorines sienas, tuo pakeisdamas statinio aukštį, šią aplinkybę nurodyti administracinio nusižengimo protokole ir pateikti ją patvirtinančius duomenis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Inspekcija, veikdama pagal savo kompetenciją ir turėdama specialių žinių, privalėjo pateikti tikslius, išsamius ir neprieštaraujančius vienas kitam įrodymus, patvirtinančius V. Č. inkriminuojamo nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu nei administracinio nusižengimo protokole, nei Inspekcijos pateiktuose aktuose nėra nurodyti tikslūs ir detalūs patikrinimo metu atlikti buvusio statinio išorinės sienos aukščio skaičiavimai; Inspekcija, administracinio nusižengimo protokole nurodydama, jog pastatas pagal savo parametrus priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, statinio parametrų nedetalizavo, protokole nepateikė nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius neypatingojo statinio sąvoką. Tuo tarpu kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Be to, būtina nurodyti ir kitas nusižengimo esmę atskleidžiančias aplinkybes. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis ir, sprendžiant atsakomybės klausimą, nebūtų pažeistos jo teisės.

Taigi, įvertinus administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte pateiktą statinio rekonstravimo sąvokos aprašymą, teismas konstatuoja, jog pagal pateiktus Inspekcijos įrodymus nėra pakankamo pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytais statybos darbais buvo atliktas V. Č. nuosavybės teise priklausančio statinio rekonstravimas. Institucijai neįrodžius būtinojo ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio – statinio rekonstravimo, aplinkybės, susijusios su tuo, ar protokole nurodytiems statybos darbams buvo reikalingi projektas ir leidimas, netenka teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį nusižengimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog net ir nustačius V. Č. veiksmuose ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę – savavališkus statinio rekonstravimo darbus, nebūtų pagrindo konstatuoti jo kaltę. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. V. Č. teisme paaiškino, kad prieš pradedant 2019 m. rugsėjo 22 d. statybos darbus, jis skambino į Alytaus rajono savivaldybės Architektūros skyrių ir klausė, ar jo planuojamiems statybos darbams atlikti reikalingas leidimas. V. Č. pateikė savo mobiliojo ryšio telefono išklotinę, iš kurios matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. iš jo telefono numerio skambinta į Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir architektūros skyrių (1 t., b. l. 72, 73). V. Č. nurodo, jog architektai paaiškino, kad jeigu jo statinys bus statomas ant seno pastato pamatų, nekeičiant jo pločio ir ilgio, statinys nebus aukštesnis nei 8,4 m, leidimas nereikalingas, todėl jis pradėjo statybos darbus. Tokie V. Č. paaiškinimai yra nuoseklūs, nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad naujas statinys yra pastatytas ant buvusio statinio pamatų, t. y. nekeičiant jo ilgio bei pločio, o statinio aukštis yra 7 m. Taigi, net ir pripažinus, jog V. Č. atliko statinio rekonstravimą, kuriam reikalingas leidimas, o jis tokio leidimo neturėjo, teigti, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ar jis elgėsi nerūpestingai, nebūtų pakankamo pagrindo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Č. administracinio nusižengimo byloje nesurinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad V. Č. padarė ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir spėjimais, ji gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip minėta, visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu V. Č. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

nutraukti V. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.