Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2554-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
A15.-2554-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02201-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
  • 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-2554-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02201-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2020 m. rugpjūčio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-62279-2020 I. M. už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Skoda Octavia (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Tokiu būdu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 14 punktų reikalavimai ir už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje (b. l. 1–2).

Protokole I. M. nurodė, kad su juo susipažino ir gavo, teisės ir pareigos jam paaiškintos. Taip pat paaiškino, kad iš ryto išgėrė porą alaus. Nesijautė neblaivus. Labai gailisi, turi mažamečių vaikų (b. l. 1–2).

I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę dėl nusižengimo pripažįsta ir labai gailisi. Pažymėjo, kad iš karto nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys ir buvo gautas rezultatas, kad tai yra 0,33 promilių. Pripažįsta, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes ją buvo praradęs, tuo metu jau buvo išlaikęs teorijos egzaminą ir tą teisę tikrai ketino įgyti, buvo užsiregistravęs laikyti praktikos egzaminą, dokumentus atsiuntė teismui. Prašo būti nubaustas už vairavimą neturint teisės, o ne būnant neblaiviam. Tą dieną jis vartojo alkoholį, bet prieš ilgą laiką ir net netikėjo, kad gali pripūsti, ką ir parodė kraujo tyrimas. Kraujo tyrimas buvo paimtas daugiau nei po valandos, nes buvo reidas ir 5-6 asmenys taip pat tyrėsi kraują toje pačioje vietoje. Jo nuomone, vairavimo metu alkoholio koncentracija kraujyje buvo 0,33 promilių. Ar buvo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, jis nesiaiškino, suabejojo policijos pareigūnų alkotesterio parodymais, todėl nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą ten taip pat papūtė į alkotesterį ir parodė 0,33 promilių. Gali būti daug priežasčių, dėl ko ta riba buvo didesnė.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2020 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.19 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. J., spec. priemonių metu Vilniuje, buvo pastebėtas automobilis Skoda Octavia (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimų, nusprendė šią transporto priemonę patikrinti. Sustabdžius automobilį, automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Patikrinus asmenį jo iškvepiamame ore buvo nustatyti alkoholio pėdsakai. Asmuo pasakė, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo ryte. Iš pateiktų asmens dokumentų nustatė, kad automobilį vairavo I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 patikros sertifikato Nr. 1218671, lengvas girtumo laipsnis, apie 20.19 val., vairuotojui nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Asmuo su nustatytu girtumu sutiko iš dalies, norėjo kartoti tikrinimą, prašė nuvežti iki ligoninės. Patikrinus asmenį išsiaiškino, kad jis neturi teisės valdyti transporto priemonę, ši teisė yra atimta. Automobilis Skoda saugiai perduotas A. A. (A. A.), gimusiam (duomenys neskelbtini), turinčiam teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 11).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 20.19 val. I. M. buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas (b. l. 12).

Iš 2020 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones matyti, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis priėmė sprendimą sustabdyti asmens teisę vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d., tol kol administracinio nusižengimo byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Taip pat buvo priimtas sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13–14).

Iš I. M. administracinių nusižengimų registro bei asmens duomenų išrašų matyti, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2020 m. birželio 22 d. ir teisės vairuoti iš naujo jis nėra įgijęs (b. l. 3–10; 15).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 24 d. gautas I. M. prašymas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21.07 val. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų reido metu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu vairuodamas automobilį neturėjo teisės vairuoti, kuri buvo atimta daugiau nei prieš metus. Taip pat buvo patikrintas blaivumas, kuris parodė 0,52 promilės neblaivumą. Prašo nevertinti šio neblaivumo, kadangi iš karto po patikrinimo nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą praėjus tik 30 minučių nuo padaryto nusižengimo. Gauti rezultatai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos parodė 0,33 promilių koncentraciją kraujyje. Buvo vartojęs alkoholio (alaus) prieš geras 4 ar 5 valandas ir tikai negalvojo, kad gali tiek daug pripūsti į policijos pareigūnų alkotesterį. Labai gailisi, kad sėdo už vairo neturėdamas teisės vairuoti ir dar lengvai neblaivus. Kaip tik neseniai buvo praėjęs specialius kursus, kurie yra būtini išsilaikyti iš naujo vairuotojo pažymėjimą, išklausyti kursai apie alkoholio žalą, bei išlaikytas vairavimo teorijos egzaminas – 2020 m. liepos 29 d. Taip pat buvo užsiregistravęs laikyti praktinio vairavimo egzaminą B kategorijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėjo, kad tikrai labai gailisi padarydamas šiuos nusižengimus ir prašo teismo skirti minimalią nuobaudą dėl vairavimo neturint teisės vairuoti. Jam vairavimas gyvenime yra be galo svarbus, kadangi pagrindinis darbas, kurį dirba, yra klientų konsultavimas ir neturint automobilio tai padaryti dažnu atveju tiesiog neįmanoma. Todėl praėjus terminui siekė kuo greičiau atgauti vairuotojo pažymėjimą. Nesuteikdamas klientams reikiamų paslaugų, negauna atlygio, kurį galėtų gauti taip reikalingam pragyvenimui. Turi 3 metų dukrą, kurios išlaikymas kiekvieną mėnesį reikalauja maksimalių pastangų ir neturint pajamų labai sunku būna tai padaryti. Prie prašymo pridėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr. T-A 4244/2020(01) iš kurios matyti, kad I. M. buvo paimtas kraujas 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21.50 val. ir jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio 0,33 promilių koncentracija, taip pat Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21.45 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 56, VĮ „Regitra“ pažyma apie išlaikytą teorijos egzaminą ir registraciją į praktikos egzaminą (b. l. 18–23).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus veiksmus (transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), padarytus neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Tai užtraukia baudą nuo 1 100 Eur iki 1 500 Eur. Taip pat, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 str. 5 d.).

Vadovaujantis KET 4 punktu, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 5 punktu, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės taip pat neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, visumą bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. M. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Byloje esantys I. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-62297-2020, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2020 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvito rodmenys, I. M. padarytų administracinių nusižengimų registro bei asmens duomenų išrašai patvirtina, jog I. M. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Skoda Octavia (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių neblaivumas ir tuo pažeisdamas KET 4, 5, 14 punktų reikalavimus, todėl tokie I. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.

Teismas, pasisakydamas dėl I. M. prašymo nevertinti jo neblaivumo ir pripažinti, kad jis padarė administracinį nusižengimą dėl vairavimo neturint tam teisės, kadangi iš karto po policijos patikrinimo alkotesteriu nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur jo kraujyje buvo nustatyta 0,33 promilių etilo alkoholio koncentracija, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-24-2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Kita vertus, esminis aspektas sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu yra tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Nagrinėjamu atveju turimais bylos duomenimis, I. M. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.19 val., (duomenys neskelbtini), naudojant alkotesterį (Alcotest 6810 Serija ARBL-0747, Nr. 1218671, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 2 d., tinkamas naudoti), nusižengimo padarymo metu nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas I. M. neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra, to neišsakė ir I. M.. Teismas akcentuoja, kad, kaip minėta, įprastai blaivumo patikrinimą pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai. Iš šioje byloje pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad I. M. neblaivumui patikrinti naudotas alkotesteris buvo tinkamas, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs. Taip pat šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog tikrindami I. M. neblaivumą, policijos pareigūnai būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (Žin., 2006, Nr. 56-2000; TAR, 2016-05-25, Nr. 2016-13952) (toliau – ir Taisyklės) nustatytą tvarką, to nenurodo ir pats I. M.. Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, jog prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent alų, kurio per pietus išgėrė net apie 1 litrą (tai užfiksuota Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21.45 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 56, nors nusižengimo protokole nurodė, jog alų gėrė iš ryto), todėl tai, kad I. M. tos pačios dienos 21.50 val. paimtas kraujas rodė tik 0,33 promilių etilo alkoholio koncentraciją, nepaneigia esminio fakto, kad asmuo buvo neblaivus administracinio nusižengimo padarymo metu.

Pažymėtina, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 8.2 punkte numatyta, kad kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas. Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju I. M. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.19 val., naudojant alkotesterį, nustačius 0,52 promilių neblaivumą, tik po 1 valandos 30 minučių buvo paimtas kraujas, kurio rezultatai buvo 0,33 promilių. Taip pat ir jo pateiktame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 56 nurodoma, jog alkotesteriu, kurio rezultatai taip pat buvo 0,33 promilių, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale I. M. buvo patikrintas 21.45 val., t. y. daugiau nei po valandos, kai jam atliktas tikrinimas policijos pareigūnų alkotesteriu nusižengimo nustatymo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad policijos pareigūnų tikrinimas ir protokolo rašymas užtruko ilgai, reido metu ir įstaigoje buvo daug žmonių ir jis nedelsdamas po to, per 30 min., kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, nepaneigia to fakto, jog buvo nesilaikyta Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 8.2 punkte nustatyto pakartotinio tikrinimo tvarkos (Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 21.45 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 56 užfiksuota, kad I. M. atvyko 21.45 val.), juo labiau, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas nėra vienintelė asmens sveikatos priežiūros įstaigas, galinti atlikti tokius patikrinimus. Teismo vertinimu, kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, gautų administracinio nusižengimo fiksavimo vietoje ir metu, o įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą (įvertinus tai, kad pareigūnų buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilių), natūralu, kad daugiau nei po valandos I. M. kraujyje alkoholio koncentracija galėjo sumažėti ir iki 0,33 promilių. Pažymėtina, jog Vidmarko formule apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, t. y. kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2013, 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Medicinos įstaigoje pirmiausia atlikus I. M. blaivumo nustatymo alkotesteriu tyrimą, nustatytas 0,33 promilės neblaivumas, ką patvirtino ir kraujo tyrimai, o įvertinus tai, jog alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,15-0,2 promilės per valandą, tai praėjus 1 valandai 30 minučių medicinos įstaigos alkotesterio parodymai bei kraujo tyrimai būtent ir parodė tokį sumažėjimą. Taigi sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės už vairavimą neblaiviam svarbus būtent administracinio nusižengimo metu asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis. Šiuo konkrečiu atveju I. M. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 20.19 val. nustatytas abejonių nekeliantis 0,52 promilių neblaivumo laipsnis. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), I. M. asmenybę (dirba, turi mažametį vaiką, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už greičio viršijimą (b. l. 3–10), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas). Pažymėtina, kad I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str. 2 d.).

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I. M. paskyrus minimalią ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

I. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20120827777.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė