Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Ingos Karalienės pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkų būstą, suinteresuoti asmenys byloje: skolininkai J. Ž. ir J. Ž., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja antstolė Inga Karalienė pateikė teismui pareiškimą leisti įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), be skolininkų J. Ž. ir J. Ž. sutikimo. Nurodė, kad antstolių kontoroje vykdomas Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS naudai. Skolininkas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl išieškojimas nukreiptas į įkeistą turtą, t.y. į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 25 d. priimtas patvarkymas Nr. S-21-139-23387 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Ekspertizę pavesta atlikti UAB Negrita turto vertintojui K. K.. 2021 m. gruodžio 17 d. gautas vertintojo pranešimas apie tai, kad skolininkai atsisako parodyti vertinamo gyvenamojo namo vidaus patalpas ir nėra galimybes tiksliai nustatyti vertinamo žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertę. Norint nustatyti šių objektų rinkos vertę, ekspertas prašo sudaryti jam sąlygas apžiūrėti objektus. 2022 m. sausio 4 d. skolininkui el. paštu išsiųstas siūlymas iki š. m. sausio 7 d. nurodyti kada ir kokiu laiku ekspertas galėtų apžiūrėti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkas informuotas, kad negavus iki nurodyto termino pranešimo, 2022 m. sausio 11 d. 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), atvyks ekspertas namo apžiūrai. Antstolis negavo iš skolininko pranešimo, 2022 m. sausio 11 d. 18 val. antstolės padėjėjai ir ekspertui atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jų niekas neįsileido į gyvenamąsias patalpas. Paskambinus skolininkui telefonu, buvo gautas atsakymas, kad į gyvenamąsias patalpas neįsileism, pasiūlė bendrauti per advokatą R. M.. Skolininko ir advokato R. M. ne kartą buvo prašyta atsiųsti atstovavimo sutartį, tačiau iki šiol sutartis nepateikta. Priverstinio vykdymo procese skolininkai nebendradarbiauja su antstoliu, vilkina išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 615 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. CPK 615 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Pagal CPK 615 straipsnio 3 dalį teismo leidimas nėra reikalingas, jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti neįėjus į gyvenamąsias patalpas. Nagrinėjamu atveju vykdomas skolos, palūkanų ir notaro išlaidų išieškojimas, todėl CPK 615 straipsnio 3 dalis netaikytina (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-251-258/2012). CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatytas teismo leidimas antstoliui patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išimtinais atvejais, kai antstolis yra išnaudojęs visas galimybes į šias patalpas pateikti. Todėl minėtos teisės normos prasme aktyvius veiksmus, siekiant apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, privalo atlikti ne skolininkas, sudarydamas antstoliui ar ekspertui sąlygas į patalpas patekti, o antstolis.

Nagrinėjamu atveju antstolio nurodytas pagrindas patekti į skolininkams priklausančias gyvenamąsias patalpas – hipoteka įkeisto turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, įvertinimas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 31.1 ir 35.3 punktai numato turto vertintojo pareigą apžiūrėti vertinamą objektą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, jeigu vertinamas objektas turi išorę ir vidų. Kadangi nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, antstolis negali nukreipti išieškojimo į kitą skolininkų turtą. Tokios aplinkybės bei turto, iš kurio išieškoma, savybės patvirtina būtinumą antstoliui patekti į skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų (akto, protokolo ar kt.), patvirtinančių, jog antstolio padėjėjas buvo nuvykęs į apžiūrimą turtą ir ten gyvenantys asmenys būtų atsisakę jį įleisti (CPK 178 straipsnis).

Taigi, nėra galimybių nustatyti konkrečių skolininkų veiksmų ar neveikimo, trukdančių antstoliui pateikti į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose gyvenančių asmenų veiksmai ar neveikimas, trukdantys antstoliui pateikti į minėtas patalpas, nėra identifikuoti ir konstatuoti atitinkamu antstolio procesiniu dokumentu vykdymo procese, todėl nėra CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo teismui išduoti leidimą antstoliui patekti į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kartu pažymėtina, kad su pareiškimu nėra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas ar vykdomoji byla, iš kurios duomenų būtų galima spręsti, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkams.

Be to, kartu su pareiškimu pateiktas antstolės Ingos Karalienės 2022 m. sausio 4 d. patvarkymas „Dėl namo apžiūros“, kuriame prašoma skolininkų iki sausio 7 d. nurodyti kada ir kokiu laiku ekspertas galėtų apžiūrėti namą, esantį (duomenys neskelbtini), o negavus iki nurodyto termino pranešimo, 2022 m. sausio 11 d. 18 val. šiuo adresu atvyks ekspertas namo apžiūrai. Su pareiškimu pateikti lydraščiai dėl šio dokumento išsiuntimo skolininkams, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad šis antstolio dokumentas buvo įteiktas skolininkams. Iš pateiktų antstolės lydraščių matyti, kad skolininkui antstolio dokumentas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks siuntimas elektroniniu paštu pasiekė tinkamą adresatą, nes nėra pateiktų elektroninių pašto laiškų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkai gavo minėtą 2022 m. sausio 4 d. antstolio raštą „Dėl namo apžiūros“. Į bylą pateiktas registruotos siuntos įteikimo pranešimas patvirtina ankstesnio registruoto laiško įteikimą 2021 m. gruodžio 5 d., o ne antstolio 2022 m. sausio 4 d. dokumento „Dėl namo apžiūros“ įteikimą skolininkei. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes antstolio teiginiai laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių antstolės Ingos Karalienės prašymas dėl leidimo įeiti į skolininkų būstą atmestinas.

Antstoliui išaiškintina, jog pagal teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1307-163/2013) teismo nutartis, kuria atsisakyta leisti antstoliui įeiti į skolininko būstą, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas, be to, tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta kelio antstoliui iš naujo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pateikiant įrodymus pagrindžiančius jo pareiškime nurodytas aplinkybes. Pašalinus aplinkybes, dėl kurių prašymas buvo atmestas, antstolis turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 – 291, 593 ir 615 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos antstolės Ingos Karalienės pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkų būstą.

Nutartis neskundžiama.