- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-251-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05133-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Skolininkas
- E. G.
- Kreditorius
- S. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio R. V. prašymą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą ir baudos skolininkui skyrimo, skolininkas E. G., išieškotoja S. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis R. V. pateikė prašymą duoti leidimą įeiti į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą Nr. 0128/11/05852 vykdančiam antstoliui ir antstolio R. V. kviečiamiems dalyvauti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūroje kilnojamojo turto asmenims, t.y. išieškotojui ir/ar jo atstovui, antstolio padėjėjams, kviestiniams, policijos pareigūnui, ekspertams; skirti baudą skolininkui E. G. už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi antstolio R. V. prašymą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą ir baudos skolininkui skyrimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Išaiškino skolininkui, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, pašalinus joje nurodytus trūkumus, kurie buvo pagrindas atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Nurodė, kad prašydamas išduoti jam leidimą įeiti į būstą, antstolis kartu prašo tokio leidimo ir kitiems vykdymo proceso dalyviams, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti ir nebūtinas. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato pareigos kitiems vykdymo proceso dalyviams (išieškotojui antstolio padėjėjui, kviestiniams, ekspertams) gauti teismo leidimą įeiti į gyvenamąsias patalpas atliekant vykdymo proceso veiksmus, todėl prašymas dėl teismo leidimo išdavimo antstolio nurodytiems asmenims ir baudos skolininkui skyrimo nenagrinėtinas teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolis R. V. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą ir baudos skolininkui skyrimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagal CPK 615 str. 3 d. gali patekti į gyvenamąsias patalpas tik turėdamas teismo nutartį, kurios ir prašė teismo. Tačiau teismas atsisakė priimti antstolio prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nurodęs, kad antstolio pareiškimas neparuoštas nagrinėti teisme, tačiau neįvardijo konkrečių trūkumų. Antstolis taip pat prašė skirti baudą skolininkui už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą bei nurodė baudos skyrimą pagrindžiančias aplinkybes. Tačiau teismas antstolio prašymo dėl baudos skyrimo visiškai nesprendė bei neįvardijo jokių trūkumų, dėl kurių atsisakė nagrinėti šį antstolio prašymą. Be to, nėra aišku, kodėl teismas nurodė, jog toks prašymas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nors jokia kita tvarka (nei administracine, nei baudžiamojo proceso, nei kt.) antstolio pareiškimai nenagrinėjami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisę kreiptis į teismą numato LR Konstitucija (30 str.) tačiau joje numatyta ne pati subjektinė teisė, o vienas iš asmens teisnumo elementų – galimybė tokią teisę turėti. Ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių, teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidų, viena kurių yra ginčo priklausymas teismo kompetencijai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nesant šios prielaidos asmuo negali pareikšti ieškinio (pareiškimo, skundo), nes įstatyme šiuo atveju nenurodyta galimybė ginti tam tikrą subjektinę teisę pareiškiant ieškinį (pareiškimą, skundą).
CPK 615 str. 2 d. numato, kad jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 d. numatytus atvejus. Pagal CPK 615 str. 3 d. teismo leidimas nėra reikalingas, jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti neįėjus į gyvenamąsias patalpas. Nagrinėjamu atveju vykdomas skolos ir palūkanų išieškojimas, todėl CPK 615 str. 3 d. netaikytina. Vadinasi, skolininkui E. G. neįleidus antstolio į gyvenamąją namą siekiant surasti, aprašyti ir areštuoti skolininko turtą, ką jis tvirtina remdamasis 2011-08-22 aktu Nr.0128/11/05852 (v.b.l.111), antstolis turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas išdavimo (CPK 615 str. 2 d.), toks prašymas nagrinėtinas teisme ir jį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nepagrįstai.
Skirti baudą skolininkui E. G. antstolis prašė CPK 585 str. pagrindu. Jo 2 dalis numato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1 000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Vadinasi, antstolis, skolininkui nevykdant jo reikalavimų, turi teisę pateikti teismui prašymą skirti skolininkui baudą, o teismas kompetetingas tokį prašymą nagrinėti. Taigi antstolio prašymą skirti E. G. baudą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme nepagrįstai.
Be kitų reikalavimų, savo prašyme antstolis nurodė ir prašymą išduoti leidimą įeiti į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), antstolio R. V. kviečiamiems dalyvauti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūroje išieškotojui ir/ar jo atstovui, antstolio padėjėjams, kviestiniams, policijos pareigūnui, ekspertams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymas nenumato pareigos kitiems vykdymo proceso dalyviams (išieškotojui antstolio padėjėjui, kviestiniams, ekspertams) gauti teismo leidimą įeiti į gyvenamąsias patalpas atliekant vykdymo proceso veiksmus, todėl šis prašymas nenagrinėtinas teisme.
CPK 600 str. 1 d. numato, kad atlikdamas vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestinį (kviestinius), o 3 d., kad kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią. Nagrinėjamu atveju antstolis nurodė, kad skolininkas jo į gyvenamąsias patalpas neįleidžia, todėl antstolis turi įstatymo numatytą pagrindą kviesti kviestinius. Jokio reikalavimo išduoti tokiems asmenims teismo leidimą įeiti su antstoliu į gyvenamąsias patalpas įstatymas nenumato. Vadinasi, dėl kviestinių dalyvavimo sprendžia pats antstolis, teismo leidimas jų dalyvavimui nėra reikalingas, taigi, ir prašymas dėl leidimo išdavimo kvietiniams dalyvauti gyvenamųjų patalpų, esančių Kreivasis skg. 14/12-5, Vilniuje, apžiūroje nenagrinėtinas teisme.
Tokią pačią teisę kviesti policijos pareigūną, kai atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas, antstoliui be teismo leidimo numato ir CPK 615 str. 4 d. Teismo leidimo gavimas CPK nėra numatytas ir kitiems antstolio nurodytiems asmenims: jo padėjėjui, ekspertui, išieškotojui, kuriam tokią teisę suteikia CPK 639 str. 1 p. Taigi dėl visų šių asmenų dalyvavimo antstoliui įeinant į būstą CPK numatyta spręsti pačiam antstoliui. Jokio reikalavimo gauti teismo leidimą patekti su antstoliu į skolininko gyvenamąsias patalpas įstatymas nenumato, vadinasi, pagrindo kreiptis su prašymu dėl tokio leidimo šiems asmenims išdavimo nėra, taigi toks prašymas, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, nenagrinėtinas teisme.
Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė iš esmės vien dėl prašymo išduoti leidimą su antstoliu į gyvenamąsias patalpas įeinantiems asmenims, tačiau šiais motyvais atsisakė priimti visą antstolio prašymą, nors jame buvo keliami ir kiti reikalavimai (leidimo išdavimas antstoliui, baudos skyrimas skolininkui), kurie nagrinėtini teisme. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pašalinus kliudančias nagrinėti bylą aplinkybes, antstolis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo įeiti į skolininko būstą ir baudos skolininkui skyrimo. Konstatavus, kad prašymo dėl leidimo išieškotojui ir/ar jo atstovui, antstolio padėjėjams, kviestiniams, policijos pareigūnui, ekspertams išdavimas teisme nėra numatytas įstatymo, taigi nenagrinėtinas teisme, nėra pagrindo teigti, jog šios aplinkybės gali būti pašalintos, o kliūčių kreiptis dėl leidimo išdavimo įeiti į skolininko būstą antstoliui bei baudos skolininkui skyrimo apskritai nėra, nes tokius antstolio reikalavimus teismas yra kompetentingas nagrinėti.
Kadangi antstolio prašymo dalis dėl leidimo jam išdavimo patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas ir baudos skolininkui skyrimo yra atsisakyta priimti kaip nenagrinėtina teisme nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui šio prašymo dalies priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti, ar šio prašymo dalis atitinka kitus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, nes prašymo atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimas nustatymas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria antstolio R. V. prašymo dalį dėl leidimo jam įeiti į skolininko būstą ir baudos skolininkui skyrimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka panaikinti ir šios prašymo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria antstoliui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, pašalinus joje nurodytus trūkumus, kurie buvo pagrindas atsisakyti priimti procesinį dokumentą, panaikinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria antstolio R. V. prašymas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą su juo išieškotojui ir/ar jo atstovui, antstolio padėjėjams, kviestiniams, policijos pareigūnui, ekspertams palikti nepakeistą.