Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo V. A. nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-01-14 atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-07 nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkas yra įrengęs laiptus bei stoginę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje. Užimamos valstybinės žemės plotas - 4 kv. m. V. A. savavališkai užėmė valstybinę žemę ir savo veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.

V. A. su administracinės teisės pažeidimo protokolu nesutiko.

Vilniaus miesto skyrius sužinojo apie valstybinės žemės užėmimą tik 2016-01-14, atlikęs valstybinės žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-07. Minėtas patikrinimas buvo atliktas gavus UAB „T.“ 2015-12-11 skundą. Kadangi per įstatyme numatytą terminą nepavyko nubausti V. A. už nustatytą pažeidimą, Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, 245 ir 259¹ straipsniais, 2016-07-13 nutarimu Nr. TR-7599-(5.34.) „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ pratęsė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminą iki 2017-01-13. Vilniaus miesto skyrius nuo pažeidimo sužinojimo momento aktyviai ir nuosekliai siekė išsiaiškinti užimtos valstybinės žemės pažeidimo aplinkybes ir nubausti pažeidėjus. Tokius veiksmus patvirtina į bylą pridėti kvietimai atvykti į Vilniaus miesto skyrių, susirašinėjimai su V. A. bei kreipimasis į policijos pareigūnus dėl tarnybinės pagalbos.

Vilniaus miesto skyrius apie priimtus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-05-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-00585-391/05 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2006 sužinojo, tik gavus UAB „T.“ 2016-04-15 prašymą „Dėl 2015-12-11 d. UAB „T.“ skundo papildymo“, kuriame buvo prašoma prijungti prie nagrinėjamo bendrovės skundo medžiagos papildomus rašytinius įrodymus, t. y. minėtus teismų sprendimą bei nutartį.

Teisės pažeidimas, dėl kurio V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis teisės pažeidimas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog savavališkai užimtos žemės faktas paaiškėjo 2016-01-14 Vilniaus miesto skyriuje gavus UAB „T.“ skundą dėl galimai neteisėtų asmenų nuosavybės teise valdomo buto, adresu (duomenys neskelbtini) veiksmų savo tikslais naudojant valstybinę žemę, pastačius laiptus bei stogelį. Pažeidimo padarymo diena ir pažeidimo nustatymo diena nebūtinai turi sutapti.

V. A., kaip asmuo turintis aukštąjį inžinieriaus statybininko išsilavinimą privalėjo žinoti, kad įėjimo ir laiptų įrengimui būtinas dokumentacijos parengimas bei kitų teisėtų veiksmų atlikimas, tačiau tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinį žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, todėl kritiškai vertintinas V. A. vykusio teismo posėdžio metu paaiškinimas, kad jis iki šiol nesupranta, kad padarė pažeidimą. Paminėtina, kad dėl pažeidimo nustatymo jis buvo informuotas nuo Vilniaus miesto skyriaus 2016-03-08 rašto Nr. 49SFN-338-(14.49.104.) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ ir nuo tada turėjo galimybę pašalinti savavališkai pastatytus laiptus bei stogelį, tačiau tikslingai to neatliko.

Remiantis teismų praktika, nepaisant to, kas ir kada statė tvorą, kuri faktiškai užima valstybinę žemę, asmuo, žinodamas kas yra žemės sklypo savininkas bei nustatytas ribas ir toliau besinaudodamas užimtu plotu, daro teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-753-195/2011).

Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo, kad yra padaręs pažeidimą, nes po 2016-01-14 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-07, jis buvo kviečiamas atvykti į Vilniaus miesto skyrių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantas ginčija skundžiamą nutarimą tuo pagrindu, jog teisės pažeidimas, dėl kurio V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis teisės pažeidimas; be to pareiškėjui savavališkai užimtos žemės faktas paaiškėjo 2016-01-14 Vilniaus miesto skyriuje gavus UAB „T.“ skundą dėl galimai neteisėtų asmenų nuosavybės teise valdomo buto, adresu (duomenys neskelbtini) veiksmų savo tikslais naudojant valstybinę žemę, pastačius laiptus bei stogelį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. A. pažeidimą padarė 1996 metais. Įvertinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-05-30 sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutarties turinį, darytina išvada, kad civilinėje byloje atsakovu dalyvavusi Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo informuota ir sužinojo apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimo faktą, todėl šios institucijos pareigūnai turėjo imtis veiksmų ir reaguoti į jiems žinomą pažeidimą. Pareiškėjas neginčija, kad padarytą pažeidimą fiksavo tik 2016-01-14 žemės naudojimo patikrinimo aktu, t. y. praėjus daugiau nei 9 metams nuo galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje. Todėl sutiktina su skundžiamo nutarimo argumentais, kad toks valstybės pareigūnų neveikimas šiuo atveju yra absoliučiai nepateisinamas, jis tęsėsi žymiai ilgiau nei administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytas absoliutus ir maksimalus 2 metų nuobaudos skyrimo terminas. Tai, kad minėtoje civilinėje byloje kaip atsakovas dalyvavo ne Nacionalinė žemės tarnyba, bet Vilniaus apskrities viršininko administracija, nesudaro pagrindo kitaip vertinti valstybės pareigūnų neveikimo, nes tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, tiek šios institucijos funkcijas perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės institucijos.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad senatis yra skaičiuojama nuo pažeidimo padarymo momento ir tai, kad pažeidimas tęsiasi, jokios reikšmės administracinės nuobaudos skyrimo senačiai neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Nagrinėjamu atveju administracinės teisės pažeidimas pasireiškė savavališku valstybinės žemės užėmimu, pastačius laiptus ir stogelį. Minėta, jog byloje nėra ginčo, kad šis veiksmas padarytas 1997-06-06, pastačius ir priėmus naudoti šiuos statinius. Jokių kitų pasikartojančių veiksmų, kuriais V. A. būtų tęsęs savavališkus veiksmus, arba veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie trunkamąjį veikos pobūdį, jam neinkriminuota. Apeliantas trunkamąjį veikos pobūdį identifikavo pagal tai, kad laiptai ir stogelis iki šiol nepašalinti. Toks požiūris labai išplečia tęstinės ir trunkamosios veikų traktavimą, įtvirtina ydingą praktiką, pagal kurią administracinės teisės pažeidimams, kurių padariniai nepašalinti, iš viso būtų neįmanoma nustatyti laiko, nuo kurio pradedama skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo senatis.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pradėtą administracinę teiseną pagrįstai nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.