- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-2397-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12275-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Skolininkas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., J. M.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens (skolininko) G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl skolininko G. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. M., nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – G. M., J. M., antstolis V. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui G. M. priklauso: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis visų sutuoktinės J. M. gaunamų darbinės ir (ar) intelektinės veiklos pajamų, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, ½ dalis visų sutuoktinės J. M. vardu atidarytose bankų sąskaitose esančių piniginių lėšų; nustatyti naudojimosi butu tvarką. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5567-36/2004 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojo S. R. S. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-44751-868/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi išieškotojas S. R. S. dėl jo mirties buvo pakeistas išieškotoja N. S.. Vykdymo procese buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininkas sumokėjo tik nežymią skolos dalį ir tai tik po pareiškėjos kreipimosi į teismą. Skolos išieškojimas vien iš skolininko darbo uždarbio užtruktų apie 25 metus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys nesutiko su prašymu. Nurodė, kad antstolis pažeidė skolos išieškojimo eiliškumo tvarką, nustatytą CPK 664 straipsnyje, kadangi nepateikė duomenų, jog vykdė skolos išieškojimą iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Nesutiko su pareiškėjos pasiūlyta skolininko dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje naudojimosi tvarka, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad suinteresuotų asmenų nepilnamečiai vaikai, kurie gyvena kartu, yra skirtingų lyčių, todėl pasiūlyta tvarka neužtikrina tinkamų vaikų augimo ir tolimesnio vystymosi sąlygų, pažeidžia jų interesus. Pareiškėjos pasiūlyta gyvenamojo būsto dalių naudojimosi tvarka užkerta kelią realiam minėto turto dalių realizavimui, kadangi naujam turto savininkui nėra garantuojamas priėjimas prie jam tenkančios turto dalies. Nagrinėjamu atveju yra galimas skolos išieškojimas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, todėl turto dalies nustatymas bendroje jungtinėje nuosavybėje nereikalingas.
Antstolis prašė pareiškimą tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino pareiškimą iš dalies ir nustatė, kad G. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis visų sutuoktinės J. M. gaunamų darbinės ir (ar) intelektinės veiklos pajamų, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų. Priteisė lygiomis dalimis iš G. M. ir J. M. 644 Lt, t.y. iš kiekvieno po 322 Lt, bylinėjimosi išlaidų N. S. naudai.
Teismas nustatė, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5567-36/2004 dėl 85.000 Lt skolos, 1.195 Lt palūkanų, 3.986 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. M. kreditoriaus S. R. S. naudai. Vykdymo procese buvo areštuotas skolininkui G. M. ir J. M. priklausantis turtas.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Teismas nustatė, kad tarp skolininko G. M. ir J. M. 1992 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta santuoka, todėl turtas, įgytas santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta. Skolininko vardu įregistruotas turtas: - butas. Nurodytas turtas buvo įgytas santuokos su J. M. metu (1999 m. kovo 31 d.), todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 1000 Lt, taip pat dirba G. M. individualioje įmonėje, jo sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 3900 Lt. Nuo 2014 m. birželio 27 d. yra atliekami mokėjimai (po 175,10 Lt) antstoliui iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto, kurio pakaktų kreditorės (pareiškėjos) reikalavimams padengti, neturi, išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio buvo pradėtos vykdyti tik pareiškėjai kreipusis į teismą, nors skola priteista dar 2005 m., į nurodytų išskaitų dydį, pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti CK numatytais atvejais. Suinteresuoti asmenys iš esmės neginčijo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo ir neprašė nustatyti vienam iš sutuoktinių didesnę jo dalį, todėl teismas nusprendė, kad turtas dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu, pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalys aukščiau nurodyto turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Piniginės lėšos gautos iš J. M. darbinės veiklos yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priklauso abiems sutuoktiniams, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taip pat nustatytina, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis buto, kadangi jis buvo įgytas santuokos tarp suinteresuotų asmenų metu.
Teismas netenkino kitos pareiškėjos prašymo dalies, nes pareiškėjos prašymas pripažinti G. M. ½ dalį piniginių lėšų J. M. vardu atidarytose sąskaitose, yra abstraktaus pobūdžio, nes bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ne visos piniginės lėšos, esančios sutuoktinės sąskaitoje, o tik CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatytų rūšių piniginės lėšos, kurių pareiškėja savo pareiškime nekonkretizavo.
Teismas nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų argumento dėl skolos išieškojimo eiliškumo tvarkos, nustatytos CPK 664 straipsnyje, pažeidimo, kadangi tai nėra šios bylos dalykas. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su antstolio vykdomu išieškojimu, gali teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).
Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, padarė išvadą, kad šioje vykdomojoje byloje naudojimosi tvarkos nustatymas gali būti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis.
Pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas iš esmės buvo patenkintas, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui.
Teismas nevykdė pareigos sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo todėl, kad tai rekomendavo padaryti antstolis. Iškilus pagrįstoms abejonėms dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdomojoje byloje, ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje negalėjo būti sprendžiamas tol, kol minėtos abejonės nėra pašalintos. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotasis asmuo pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog antstolio veiksmai dėl vykdomosios bylos yra neteisėti ir ginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Todėl prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol nebus patikrintas antstolio iškeltos vykdomosios bylos teisėtumo klausimas. Tačiau teismas tokį suinteresuotojo asmens prašymą atmetė. Pareiškėja nėra pirminis išieškotojas vykdomojoje byloje. Pareiškėja skolos išieškotoja tapo tik vykdymo procese. Tuo tarpu skolininkas ginčija antstolio veiksmų teisėtumą nuo pat vykdomosios bylos iškėlimo pradžios. Pripažinus faktą, kad vykdomoji byla iškelta neteisėtai nuo pat pradžios, pareiškėja praranda savo išieškotojos teisinį statusą pagal CPK 638 straipsnio reikalavimus. Tuo pačiu pareiškėja netenka ir kreipimosi teisės į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnį.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo sprendžiamas ginčas tik tarp dviejų asmenų – išieškotojos ir skolininko. Jokios reikalavimo teisės į suinteresuotojo asmens, J. M., turtą pareiškėja neturi. Todėl J. M. nelaikytina tokia ginčo šalimi, kuriai pagal CPK 93 straipsnį tektų pareiga atlyginti kitai ginčo šaliai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad J. M. nepalaikė pareiškėjos pareiškimo bei prašė jo netenkinti, nedaro šio suinteresuotojo asmens atsakingu pareiškėjai. Todėl teismas nepagrįstai 322,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisė iš J. M.. Nutartimi teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens G. M. atskirąjį skundą pareiškėja N. S. prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, jog skolininkas klaidina teismą, teigdamas, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog antstolio veiksmai dėl vykdomosios bylos iškėlimo yra neteisėti ir ginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Teismui buvo pateiktas tik antstolio 2014 m. rugsėjo 2 d. raštas, kuriuo jis atsisako patenkinti skolininko prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Jokių įrodymų, kad yra iškelta ar nagrinėjama civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla dėl išieškojimo teisėtumo, teismui nebuvo pateikta. Teismui nepateikta ir jokių įrodymų, kad antstolio veiksmai neteisėti. Todėl nebuvo jokio pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi Nr. 2-44751-868/2013 pakeitė mirusį išieškotoją S. S. išieškotoja N. S.. Ši nutartis buvo apskųsta, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi paliko pirmos instancijos nutartį nepakeistą. Taigi teismas įvertino ir patvirtino pareiškėjos teisę reikalauti skolos grąžinimo iš skolininko. Pareiškimai dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotojo asmens J. M., kadangi jos interesai buvo priešingi išieškotojos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu bei su bylos sustabdymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5567-36/2004 dėl 85.000,00 Lt skolos, 1.195,00 Lt palūkanų, 3.986,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko kreditoriaus S. R. S. naudai (b.l. 9-10). Vykdymo proceso metu mirė išieškotojas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-44751-868/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi jis buvo pakeistas išieškotoja N. S.. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą pagal CPK 667 straipsnį dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 13).
Skolininkas ir jo sutuoktinė atsiliepimu į pareiškimą prašė bylos nagrinėjimą atidėti po 2014 m. birželio 17 d., kadangi dar nėra pasibaigęs kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-637-803/2014 pateikimo terminas (b.l. 48-50). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. 3P-1267/2014 atsisakė priimti skolininko skundą. Todėl bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugpjūčio 21 d., metu skolininko atstovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kadangi skolininkas yra pateikęs antstoliui 2014 m. liepos 19 d. prašymą dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo vykdomojoje byloje ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. pakartotinį prašymą dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo, kuriuose yra ginčijamas pats vykdomosios bylos pradėjimo teisėtumas (b.l. 122-123; 127-128; 140). Tačiau teismas protokoline nutartimi atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl bylos sustabdymo ir nagrinėjo bylą iš esmės. Teismas išaiškino skolininkui, kad vykdymo proceso teisėtumas ir pareiškėjos išieškotojos statuso teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiomis pirmos ir apeliacinės instancijos teismo nutartimis, o antstolio veiksmai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka.
Skolininkas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, nesustabdydamas bylos, pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą.
CPK 163 str. 3 p. numato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-261/2007)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apie prejudicinio ryšio pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą egzistavimą galima spręsti tik esant dviem byloms, t. y. kita byla jau turi būti iškelta. Ketinimas pareikšti ieškinį ar ieškinio išsiuntimas teismui dar nereiškia, kad kita civilinė byla bus iškelta. CPK nustatytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnis, 138 straipsnis, 115 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas bylos iškėlimu. Tik po šio procesinio veiksmo atlikimo galima teigti, kad yra iškelta civilinė byla ir yra pagrindas spręsti dėl prejudicinio ryšio tarp bylų ir nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo (LAT 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2005).
Nagrinėjamos bylos metu skolininkas nepateikė teismui jokių duomenų apie kitą, susijusią, civiline tvarka nagrinėjamą bylą. Skolininkas rėmėsi tik 2014 m. rugpjūčio 18 d. antstoliui pateiktu pakartotiniu prašymu dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo. Kartu su atskiruoju skundu skolininkas pateikė antstolio 2014 m. rugsėjo 2 d. atsisakymą tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo (b.l. 172) ir savo 2014 m. rugsėjo 11 d. skundą dėl šio antstolio atsisakymo panaikinimo. Papildomai skolininkas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39926-465/2014, kuria skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, atsisakant atlikti procesinį veiksmą – nutraukti vykdomąją bylą, buvo atmestas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog minėta byla su skolininko skundu teisme buvo gauta tik 2014 m. rugsėjo 23 d., tai yra jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ir pareigos sustabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį, kadangi teisme nebuvo nagrinėjama jokia civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla, susijusi su nagrinėjama byla.
Pažymėtina, kad pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taigi šiame straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga stabdyti bylos nagrinėjimą. Būtent šiuo pagrindu skolininkas ir prašė pirmos instancijos teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad byloje buvo sprendžiamas skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas. Šio klausimo išsprendimas pats savaime nėra vykdomųjų veiksmų atlikimas. Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Taigi, tik po skundžiamos nutarties įsiteisėjimo vykdymo veiksmai atliekami toliau. Tačiau, jeigu skolininkas skundžia antstolio veiksmus pagal CPK 510 straipsnį, jis gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skundžiamų veiksmų sustabdymo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, nes skolininko prašymas antstoliui nutraukti vykdymo veiksmus nėra susijęs su sutuoktiniams priklausančių turto dalių nustatymo klausimu, kurio išsprendimas nepažeidžia skolininko ir jo sutuoktinės interesų.
Pareiškimai vykdomajame procese dėl skolininko turto dalies nustatymo yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjos prašymas buvo tenkintas, o skolininkas bei jo sutuoktinė turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra nesutiko su prašymu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš skolininko bei jo sutuoktinės lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad byloje buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas, todėl pareiškėja mokėjo tik 144 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas, nustatydamas skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš esmės patenkino pareiškėjos reikalavimus, tačiau nepasisakė ir atmetė reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Todėl negalima šiuo atveju taikyti CPK 93 straipsnio 2 punkto taisyklės dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
.