Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2017-02-M. M. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir perduotas laiduotojo E. J. atsakomybėn. BK 72² straipsnio pagrindu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2017-05-25 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT savivaldybių probacijos skyriaus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. Įrodyta, jog jis 2016 m. lapkričio 12 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 prom. girtumas), konflikto metu, sutuoktinei J. A. tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido sritį, po to ranka vieną kartą sudavė į pilvo sritį bei ranka vieną kartą sudavė į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. A. kraujosruvas kairės akies vokų-paakio srityje, dešiniame paakyje, nosies nugarėlėje, kairio žando-pažandės, kairio žasto, dešinio dilbio, kairės šlaunies ir kairio klubo srityje.

Be to, R. A. taip pat padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent, 2017 m. spalio 1 d., apie 00.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, atsisėdo ant sutuoktinės J. A. kojų bei rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, suėmė abi rankas ir spaudė, per pagalvę sudavė ne mažiau dešimt kartų į veido sritį, pagalvę prispaudė prie veido, po to sugriebė už rankos ir laiptais nutempė į antrą aukštą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. A. padarė kraujosruvas krūtinės kairės pusės ir kairiojo žasto srityse.

Kaltinamasis R. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog prisipažįsta kaltu tik dėl smurto prieš savo žmoną 2016-11 12, kurioje jie buvo susitaikę ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pripažino, jog nurodytą dieną, kilus konfliktui, pavartojo prieš žmoną kaltinime nurodytą smurtą. Kaltės dėl smurto prieš savo žmoną 2017-10-01 nepripažino. Teigė, jog minėtą dieną savo namuose smurto prieš žmoną nenaudojo. Paskutiniu metu jų santykiai įtempti, žmona dažnai jį kaltina nepagrįstais dalykais, šeima pradėjusi skyrybų procesą. Mano, kad tai žmonos kerštas dėl skyrybų. Ji grasina jam padaryti, atimti ginklus.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-416/2017 kaltinamasis R. A. pripažino jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (2016 m. lapkričio 12 d. fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai J. A.), todėl buvo ištirti minėtoje byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad įvykio vakarą jos sutuoktinis grįžo į namus neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu miegamajame R. A. jai kumščiu sudavė apie tris kartus į veidą, po vieną kartą į pilvą, į kairę koją (baudžiamoji byla Nr. 1-85-416/2017, b. l. 25–27, 30–31).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje parašyta, kad įvykio vietoje J. A. nurodė, kad jos atžvilgiu fizinio smurto veiksmus atliko sutuoktinis R. A.. A. J. A. veido smurto žymės, susijaudinusi, blaivi (baudžiamoji byla Nr. 1-85-416/2017, b. l. 13–15).

Alkotesterio duomenyse užfiksuota, kad R. A. 2016 m. lapkričio 13 d., 00.35 val., nustatytas 1,42 prom.girtumas (baudžiamoji byla Nr. 1-85-416/2017, b. l. 16).

Specialisto išvadoje Nr. G 769/2016(09) nurodyta, kad J. A. konstatuota kraujosruvos kairės akies vokų-paakio srityje, dešiniame paakyje, nosies nugarėlėje, kairio žando - pažandės srityje, kairio žasto, dešinio dilbio, kairės, šlaunies, kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti septyniais poveikiais, kietais bukais daiktais 2016 m. lapkričio 12 d., sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ji galėjo jausti fizinį skausmą (baudžiamoji byla Nr. 1-85-416/2017, b. l. 19).

Nors R. A. nepripažįsta, kad 2017 m. spalio 1 d. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. A., tačiau jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje nustatytais faktiniais duomenimis.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2017 m. spalio 1 d., apie 00.10 val., su vyru grįžo namo iš svečių. Žiūrėjo televizorių pirmame aukšte, kai priėjo neblaivus vyras R. A., sugriebė ranka už kaklo praktiškai smaugdamas ir pasakė – „ką, žiurke, filmą žiūrėsi, tau vyro nereikia?“. Ji prašė nusiraminti, tačiau jis sugriebė pagalvę, prispaudė prie veido. Užsėdo ant jos, apžergė kojas ir rankas bei jas prispaudė bei per pagalvę pradėjo daužyti ranka į veidą. Nuėmęs pagalvę dar apspjovė veidą kelis kartus. Sudavė apie 10 kartų. Kuomet smūgiavo per pagalvę į veidą, jai trūko oro, nes negalėjo laisvai kvėpuoti, be to, vienas smūgis prasprūdo žemiau ir pataikė į krūtinės sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą ir liko mėlynė. Tada, nuėjęs į virtuvę, iš jos rankinės paėmė abu jos telefonus, kad negalėtų iškviesti policijos. Po to, sugriebę už rankų ir nutempė laiptais į antrą aukštą. Pargriovė ant lovos ir atliko lytinį aktą. Tada liepė varyti iš čia. Nuėjo į apačią. Buvo šoke, strese, todėl išgėrė raminamųjų. Ryte, apie 9 val., nuvyko į policiją, kur budinčiam tyrėjui pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Tuo metu nenorėjo rašyti pareiškimo. Jai paaiškino, kad policija iš karto namuose sulaikys jos vyrą, o ji to nenorėjo, nes tuo metu dar buvo namuose jos dukra. Nuvykusi pas seserį I. Ž., kur jai viską papasakojo. Vėliau papasakojo ir dukrai bei kitai seseriai V. K.. Į policiją su pareiškimu kreipėsi tik dienos vakare.

Liudytoja I. Ž. patvirtino, kad 2017 m. spalio 1 d., apie 11 val., pas ją į namus atvyko sesuo J. A.. Pastaroji papasakojo, kad ją naktį sumušė ir išprievartavo vyras R. Ant kaklo matė paraudimą bei mėlynę krūtinės srityje. Sesuo pasakojo, kad pagalve buvo uždengęs veidą ir mušė kumščiu į veidą per pagalvę, kad neliktų mėlynių. Mėlynė krūtinėje atsirado nuo smūgio kumščiu. Sesuo pasakojo, kad ją buvo suėmęs už kaklo ir smaugė. J. sakė, kad policijos iš karto nekvietė, nes R. arėme abu jos telefonus. Ryte buvo policijoje, tačiau nenorėjo iš karto rašyti pareiškimo, kad nematytų dukrai Greta, kaip policija išveža tėvą. Pareiškimą sesuo parašė vakare. Vėliau sesuo viską papasakojo ir kitai sesei V. K. bei atvykusiai dukrai Gretai.

Liudytoja V. K. nurodė, kad 2017-10-01 ryte pas ją į namus atvyko kaltinamasis, kuris su jos vyru atliko remonto darbus. Jis sakė, kad nežino, kur yra J. Paskambino kita sesuo I. ir pranešė, kad vėl R. sumušė J., pastaroji buvo policijoje. Nuvykus pas Iloną, sesuo J. pasakojo, kas žiūrėjo televizorių, kai atėjęs R. jai sakė ateiti pas jį, tačiau J. nėjo. J. pasakojo, kad vyras R. smaugė rankomis kaklą, per pagalvę daužė kumščiu į veidą. Užtempęs į antrą aukštą, išžagino. J. A. verkdama ir susijaudinusi viską pasakojo. Matė ant J. kaklo paraudimus, ant kairės rankos kraujosruvą, bei mėlynę ant krūtinės. Sesuo sakė, kad atėmė telefonus, kad negalėtų iškviesti policijos.

Liudytojas policijos tyrėjas J. A. parodė, kad jis priėmė 2017-10-01 nukentėjusiosios pareiškimą dėl vyro smurto prieš ją. Nukentėjusioji minėjo, jog buvo ryte, tačiau pareiškimą pateikė tik vakare. Veide sužalojimų nematė, nukentėjusioji sakė, kad sumušė vyras, sudavė į krūtinę. Nukentėjusioji sužalojimų nerodė, todėl pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje sužalojimai ir nenurodyti.

Liudytoja policijos tyrėja N. G. teisme paaiškino, jog nukentėjusioji ryte pas ją kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi neatsisprendė ar rašys pareiškimą, todėl sutarė, jog ateis vėliau. Kiek žino, ji nuvyko pas seserį, o į policiją atvyko vakare, todėl pareiškimą priėmė kolega J. A.. Nepamena, ar nukentėjusioji pasakojo, kokio pobūdžio buvo smurtas ir kur buvo sužalota

Liudytojas D. Š. paaiškino, kad matė ryte, apie 10-11 val., pas juos į namus atvyko žmonos I. Ž. sesuo J. A.. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, išsigandusi. Jos kažką su žmona kalbėjo. Vėliau žmona pasakojo, kad nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė vyras, jog pas seserį buvo ant krūtinės ir rankos mėlynės, bet pats to nematė.

Protokole-pareiškime parašyta, kad 2017 m. spalio 1 d., apie 00.10 val., J. A. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras R. A. konflikto metu pradėjo ją smaugti, stipriai suspaudė abi jos rankas, po to su pagalve ne mažiau kaip 10 kartų sudavė jai per veidą, vėliau pagalvę prispaudė jai prie veido ir per ją kumščiu sudavė 10 kartų į veido sritį, 5 kartus apspjovė veidą bei vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 8–9).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. spalio 1 d., apie 20.20 val., M. M. apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi J. A., kuri nurodė, jog sumušė vyras. J. A. paaiškino, kad 2017-10-01, apie 00.10 val., neblaivus sutuoktinis R. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu ją smaugė bei sudavė smūgių į veidą. Papildomai paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis namuose ją smaugė, stipriai suspaudė abi rankas, pagalve ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į veido sritį, prispaudė pagalvę prie veido ir per ją sudavė kumščiu 10 kartų į veido sritį, 5 kartus apspjovė veidą bei vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 18–19).

Specialisto išvadoje Nr. G 670/2017(09) nurodyta, kad J. A. konstatuotos kraujosruvos krūtinės kairės pusės ir kairio žasto srityse buvo padaryti kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. J. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. spalio 1 d., sužalojimų padarymo metu ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas sprendžia, jog nusikalstamos veikos įrodytos, kvalifikuotos tinkamai, atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius,.

Įrodyta, kad R. A. 2016 m. lapkričio 12 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, savo sutuoktinei J. A. tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido sritį, po to - ranka vieną kartą sudavė į pilvo sritį bei vieną kartą į kairę koją, nukentėjusiajai J. A. padarydamas kraujosruvas kairės akies vokų-paakio srityje, dešiniame paakyje, nosies nugarėlėje, kairio žando-pažandės, kairio žasto, dešinio dilbio, kairės šlaunies ir kairio klubo srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įrodyta, jog R. A. 2017 m. spalio 1 d., apie 00.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, atsisėdo ant sutuoktinės J. A. kojų bei rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, suėmė abi rankas ir spaudė, per pagalvę sudavė ne mažiau dešimt kartų į veido sritį, pagalvę prispaudė prie veido. Po to, sugriebė už rankos ir laiptais nutempė į antrą aukštą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. A. padarė kraujosruvas krūtinės kairės pusės ir kairiojo žasto srityse, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai vėl padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios J. A. parodymais, kad jos vyras kaltinamasis R. A. prieš ją pavartojo fizinį smurtą. Liudytojos I. Ž. bei V. K. matė nukentėjusiosios kūne sužalojimus – paraudimą kakle, mėlynes krūtinėje ir rankoje. Liudytojas D. Š. netiesiogiai patvirtino žinantis apie pavartotą smurtą. Specialistas išvadoje tik patvirtino nukentėjusios žodžius, nes nurodytose kūno vietose konstatavo sužalojimus. Dėl smurto artimoje aplinkoje ryte nukentėjusioji kreipėsi į policiją, tačiau iš pradžių nerašė pareiškimo, nes nenorėjo, kad vyras būtų sulaikytas tuo metu, kai dar namuose buvo jų dukra. Tai, kad ryte su nukentėjusiąja bendravusi policijos pareigūnė N. G. nematė J. A. kūne sužalojimų, nereiškia, kad jų nebuvo padaryta. Nukentėjusioji bei apklausta liudytoja N. G. nurodė, jog J. A. pareigūnei sužalojimo vietų nerodė, nes nebuvo apsisprendusi rašyti pareiškimo.

Vakare, kai pareiškimą surašė pareigūnas J. A., tarnybiniame pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje jis parašė tik nukentėjusiosios nurodytas pavartoto smurto aplinkybes, tačiau nefiksavo sužalojimo vietų plane – schemoje, nes nukentėjusioji nerodė sužalotų vietų. Vėliau nukentėjusiajai padarytus sužalojimus matė jos artimieji. Todėl negalima netikėti jų parodymais, nes vėliau, kai 2017-10-03 nukentėjusiąją apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas, jai buvo konstatuoti liudytojų matyti sužalojimai - kraujosruvos krūtinės kairės pusės ir kairio žasto srityse. Specialistas išvadoje patvirtino, jog sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y., 2017-10-01.

To, jog nukentėjusioji iš karto po pavartoto smurto niekam apie tai nepranešė, nors galimai turėjo galimybę tai padaryti, nepasakojo savo dukrai, naktį grįžusiai namo, negalima vertinti kaip abejonių, kad smurtas nebuvo pavartotas prieš nukentėjusiąją. J. A. paaiškino, kad ji dukrai nepasakojo apie smurtą, nes nenorėjo jos traumuoti. Ryte dar nebuvo apsisprendusi rašyti pareiškimo, nors jau ir buvo nuėjusi į policiją. Ti po pokalbio su artimaisiais apsisprendė rašyti pareiškimą policijai. Tokia yra žmogaus teisė ir tai neduoda teismui pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu šioje byloje.

Teismo įsitikinimu, kaltinamojo kaltė nurodyto smurto pavartojimu prieš savo žmoną neabejotinai įrodyta. Tai, kad jis neigia smurtavęs prieš savo žmoną, yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas panaikino ankstesnį teismo nuosprendį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 2d., pagal laidavimą ir nusprendė patraukti baudžiamojon atsakomybėn už visas nusikalstamas veikas. Todėl suprantamas kaltinamojo kaltės neigimas, nes taip siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo įsitikinimu, nekyla jokių abejonių, kad R. A. smurtavo prieš savo žmoną 2017-10-01 ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus bei tikslus, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę dėl 2016 m. lapkričio 12 d. padaryto nusikaltimo lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Dėl šios veikos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Kaltinamojo atsakomybę dėl 2017 m. spalio 1 d. padaryto nusikaltimo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šiuo metu dirba, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios prasidėjęs skyrybų procesas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, nusikaltimai nesukėlė labai sunkių pasekmių. Dėl 2016 m. lapkričio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, o dėl 2017 m. spalio 1 d. padarytos nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 57), dirbantis (b. l. 62), neįrašytas į psichiatro įskaitą ir (ar) priklausomybės ligų kabineto įskaitą (b. l. 67–68M. M. AVPK Veiklos skyriuje pareiškimų ar žodinių nusiskundimų dėl R. A. negauta (b. l. 86). Asmuo neteistas, tačiau 2017-02-M. M. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo padarymo prieš tą pačią nukentėjusiąją. Tai rodo, jog R. A., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nepadarė reikiamų išvadų ir toliau vykdo analogiškas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę įstatymo numatytam šios bausmės rūšies vidurkio laikotarpiui. Vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, asmeniui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 12 d.), ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. spalio 1 d.), ir jam skirti 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinį pistoletą „B. C.“, Nr. 02102, revolverį“ Kora 6 mm ME FLOBERT“, Nr. 631092, graižtvinį šautuvą „TIKKA T3“, Nr. K67329, optinį taikiklį Nr. 2,5-10x56, lygiavamzdį šautuvą „SAUER BERETA“, Nr. C82356B, leidimą laikyti ginklus Nr. LI-0003654, neterminuotą leidimą laikyti ginklus Nr. 0002989, ginklo pažymėjimą Nr. L1-0003651-140840, ginklo pažymėjimą Nr. L1-0003651-186483, ginklo pažymėjimą Nr. 0002989-175728, ginklo pažymėjimą Nr. 0002989-175726, M. M. AVPK – M. M. AVPK spręsti dėl jų naudojimo galimybės klausimą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.