Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo – skolininkė G. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

CPK 587 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Iš išrašo iš administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F501731 matyti, kad skolininkė 2009-10-16 už administracinį teisės pažeidimą nubausta 150 Lt bauda. (vyk.b. l. 1). 2010-01-06 skolininkei paštu išsiųstas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), bei pakartotinai 2010-02-08 išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (vyk.b.l. 2-5,17,18,26,27). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas pasiūlymas ir patvarkymas buvo išsiųsti registruotu laišku ir į tai, kad pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai siunčiamu registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje (vykdymo procese) nustatytais atvejais, ir laikomi įteiktais praėjus 5 d. nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje numatytą atvejį (kai nežinoma skolininko buvimo vieta), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkė nežinojo, apie jai skirtiną administracinę baudą ar jai nebuvo įteiktas pranešimas CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi abiem atvejais procesiniai dokumentai buvo siunčiami pačios skolininkės nurodytu adresu bei paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Pagal ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato LR ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.). Pažymėtina, kad pagal LR CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi Nutarimas dėl Administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas, ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis LR CPK 661 str. antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. 2010-02-26 antstolių kontoroje gauta pažyma informuojanti, jog skolininkė 150 Lt baudą sumokėjo 2010-01-29 (b.l. 26,27), t.y. skolininkė G. L. įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus nustatytam terminui ir jau prasidėjus priverstiniam vykdymui, o tai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, nepaisant to, ar skolininkė sumokėjo skolą per antstolį ar tiesiogiai išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką byloje kilusiu klausimu, t.y., priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, tačiau jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, 2007-02-05 civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Taigi ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkė įvykdė nutarimą pasibaigus jame nustatytam terminui, todėl turi atlyginti antstolio paskaičiuotas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją visas vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija įvertinusius antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas konstatuoja, jog jos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) nustatytiems vykdymo išlaidų dydžiams, todėl 255,14 Lt vykdymo išlaidos priteistos pagrįstai.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad gyvena su tėvais, šeima priklauso socialiai remtinų šeimų grupei, kuri gauna socialinę paramą, jokių kitų pajamų neturi, todėl areštavus vykdymo išlaidas atsiskaitomojoje sąskaitoje, skolininkė negaus socialinės paramos. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi CPK 739 straipsnio 5 punktas numato, kad negalimas sumų išieškojimas, kurios priklauso skolininkui kaip socialinė pašalpa, todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, vykdymo išlaidų išieškojimas šiuo atveju negali būti nukreipiamas į skolininkės socialinę pašalpą.

Vadovaujantis išdėstytu kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos teismo nutarties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.