Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-1010/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-09Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
1-13-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29503-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
J. M., L. K.
Nukentėjusysis
R. K., V. K.
Civilinis ieškovas
L. M.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-1010/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29503-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.14; 2.3.6 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Stonkui,kaltinamiesiems J. M. ir L. K.,nukentėjusiesiems R. K., V. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. M., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - 8 MGL bauda; Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Šilalės suaugusiųjų mokyklos 11 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. K. 2016 m. birželio 24 d. naktį, apie 3 val. 30 min., Šilalės m. J. Basanavičiaus g. 3, prie parduotuvės „Gulbelė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje-viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. S., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, J. M., bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, Ž. S., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kumščiais sudavė 2-3 smūgius L. M. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant betonuoto grindinio, tada jis-L. K., kartu su Ž. S., J. M. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia spyrė 3-4 kartus L. M. į nugarą, kairįjį petį. Po to, jis - L. K., tyčia spyrė 3 kartus R. K. į šoną, pilvą, krūtinę, 1 kartą į kaktą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant betonuoto grindinio, tada spyrė jai 2 kartus į krūtinę. L. M. atsistojus ir bėgant, jį prisivijęs, jis - L. K., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kumščiais sudavė 3-4 kartus į veidą, bei keliu spyrė 1 kartą L. M. į pilvą. Tuo pačiu metu, tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia spyrė 1 kartą V. K. į krūtinę, 1 kartą į veidą. Tokiais veiksmais sumušė L. M., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, R. K., sukėlė jai fizinį skausmą, V. K., sukėlė jam fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu, jis - L. K., Ž. S., J. M., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, vandališkais veiksmais, sugadino L. M. priklausantį turtą - automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankinį laikrodį, grandinėlę su pakabuku, mobilaus ryšio telefoną iPhone-5, marškinėlius, padarydami nukentėjusiajam L. M. bendrą 268 turtinę žalą, jis - L. K., sugadino R. K. priklausantį turtą-akinius, grandinėlę, padarydamas nukentėjusiajai R. K. bendrą 63 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. M. 2016 m. birželio 24 d. naktį, apie 3 val. 30 min., Šilalės m. J. Basanavičiaus g. 3, prie parduotuvės „Gulbelė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje-viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. S., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, L. K., bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, Ž. S., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kumščiais sudavė 2-3 smūgius L. M. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant betonuoto grindinio, tada jis-J. M., kartu su Ž. S., L. K., bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia spyrė 3-4 kartus L. M. į nugarą, kairįjį petį. Po to, L. K., tyčia spyrė 3 kartus R. K. į šoną, pilvą, krūtinę, 1 kartą į kaktą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant betonuoto grindinio, tada spyrė jai 2 kartus į krūtinę. L. M. atsistojus ir bėgant, jį prisivijęs, L. K., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kumščiais sudavė 3-4 kartus į veidą, bei keliu spyrė 1 kartą L. M. į pilvą. Tuo pačiu metu, tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia spyrė 1 kartą V. K. į krūtinę, 1 kartą į veidą. Tokiais veiksmais sumušė L. M., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, R. K., sukėlė jai fizinį skausmą, V. K., sukėlė jam fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu, jis - J. M., Ž. S., L. K., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, vandališkais veiksmais, sugadino L. M. priklausantį turtą-automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankinį laikrodį, grandinėlę su pakabuku, mobilaus ryšio telefoną iPhone-5, marškinėlius, padarydami nukentėjusiajam L. M. bendrą 268 turtinę žalą, L. K., sugadino R. K. priklausantį turtą-akinius, grandinėlę, padarydamas nukentėjusiajai R. K. bendrą 63 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. K. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies. Parodė, kad viskas įvyko 2016 m. birželio 24 dienos ryte, Šilalės miesto centre, prieš parduotuvę „Gulbelę“. Buvo penkiese - jis, P. A., L. V., Ž. S., L. K.. Ž. norėjo parūkyti ar žiebtuvėlio norėjo, ir nuėjo į kitą kelio pusę prie ten buvusių nepažįstamų asmenų. Gal jis nemandagiai elgėsi, kas buvo tarp jų, negirdėjo, nes tai buvo kitoje gatvės pusėje, gal 15-20 metrų atstumu, buvo tamsoka. Pribėgo prie jo V. K. ir jis K. pastūmė, pastarasis nuvirto ant žemės. Gal K. norėjo žmoną ginti. Stovėjo pats kaltinamasis, K. ir V.. F. J. nusimovė marškinėlius ir klausė, ar nori muštynių. Jokių muštynių nebuvo, buvo tik konfliktas, jis tik K. nustūmė nuo savęs. Tarp Ž. ir L. įvyko konfliktas. Ž. mergina parvertė ant žemės, jis atsistojo, ar iš inercijos, ar gindamasis spyrė merginai, kai jis nuvirto ir jie pribėgo. Kaltinamasis smūgių nesudavė. Jis jų nepažinojo, nežino kodėl jį apkalba, buvo daug žmonių, gal taip jiems atrodė. Kiti draugai stovėjo, paskui draugai atvažiavo su kaltinamojo mašina ir jie stovėjo prie mašinos, Ž. sakė, kad kažkam sudavė kelis smūgius į veidą. Kai moteriai sudavė, kiti nieko nedarė. Kažkas pasakė, kad atvažiuos policija, išgirdę tai, pasišalino. Kodėl bėgo, nežino, toks instinktas buvo. Nukentėjusieji buvo už metalinės tvoros. Ž. tvorą perlipo, nepamena, ar jis perlipo tvorą, ar apėjo aplink. Sutinka atlyginti žalą ligonių kasai bei už advokato paslaugas. Pripažįsta, kad dalyvavo konflikte ir nustūmė porą asmenų. Nieko nemušė ir nespyrė moteriai, kas spyrė L. nematė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Parodė, kad 2016 m. birželio 23 d. naktį buvo Joninių šventėje, parlydėjo draugę. Eidamas namo link centro susitiko prie skvero draugus, ten buvo L. K., Ž. S., jie kalbėjosi, vėliau prasidėjo konfliktas. Ž. vienas ten nuėjo, jis pats pradžioje niekur nėjo, nuėjo vėliau pažiūrėti, konfliktas vyko už tvoros. Per tvorą nelipo, tik nuėjo aplinkui. Ž. S. moteriai ranka ar koja sudavė, neatsimena tiksliai. Nieko daugiau nebeįvyko, kažkas pradėjo šaukti „policija“, visi pabėgo. Kuo yra kaltinamas, nežino. Nukentėjusieji patys yra konfliktiški, jis nei vienam jokio smūgio nesudavė, mano, kad byloje turi būti liudytojas, o ne kaltinamas. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Automobilio negadino, nežino kas galėjo tą automobilį sugadinti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2016 metais iš birželio 23 į 24 d., paryčiais su šeima grįžo iš Nidos. Su sese, svainiu ir vyru nuvyko į miestą. Mašiną vairavo D. M., nuvažiavo prie parduotuvės „Gulbelė“, išlipo parūkyti, kitoje gatvės pusėje prie parko stovėjo dvi mašinos, buvo daugiau negu 5 jaunuoliai, jie šokinėjo ir dainavo „kas nešokinės tas pideras“. Visi šokinėjo. Šokinėdamas priėjo S. ir sako „ko nešokinėjate, būsite piderais“ ir tada atbėgo visi, atlėkė šokinėdami ir pradėjo mušti L. prie pat nukentėjusiosios. Pažįsta juos tik iš matymo, dabar žino, kad buvo S., L. K., kitų asmenių nepažįsta, buvo vaikinukas su akiniais, kuris L. mušė, M. nematė. Ji pradėjo rėkti, kad baigtų mušti, tuomet visi supuolė, ji atsisuko ir pajuto smūgį į pilvą. Matė tiksliai, kad tai buvo L. K., nes buvo tatuiruotė ant kairės rankos, buvo su marškinėliais ant petnešėlių, ryškiai matėsi jo veidas. Spyrė jai į pilvą keletą kartų, ji susirietė tada pajuto smūgį į galvą, ir neteko sąmonės, toliau nieko negali pasakyti. L. K. spyrė mažiausiai 4-5 kartus. Prabudo, kai ją kėlė kažkoks vaikinukas, pribėgo sesuo, vyras, buvo atvažiavusi policija, greitoji medicininė pagalba. Prieš ją sumušant matė, kaip L. M. mušė L. K., Ž. S., o kitų neįsidėmėjo. Ž. pažįsta, nes jis klasiokės brolis, kitų nepažįsta. Greitoji nuvežė į ligoninę, tačiau išleido, nes ji turi mažą vaiką, grįžo į policijos komisariatą, surašė pareiškimus. Sudavė L. K. stovint, o paskui kai nugriuvo, du kartus spyrė. Nieko nepamena, prabudus viskas skaudėjo, pilvo apačią, kojos, rankos nubrozdintos buvo. Kas sumušė V. K., nežino, matė kaip L. M. sumušė dviese, tai L. K. ir Ž. S., jų ten buvo daugiau, ne 3, ne 4, ne 5, jų nepažinojo. Sesuo sakė, kad kai atgavo sąmonę, kad L. K. sudavė dar 2 kartus jai gulint į krūtinę. Vyras jai sakė, kad mažas vyrukas, tamsaus gymio pribėgo ir sudavė į pilvą ir žandikaulį kumštimi, bet jis jo nepažinojo, nes yra nevietinis. Jie S. nieko nedarė. Buvo pas šeimos gydytoją, bet nieko nesakė, kodėl buvo be sąmonės, buvo nežymus sumušimas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d., Joninių ryte, važinėjosi automobiliu po Šilalės rajoną, sustojo centre, norėjo parūkyti. Kitoje gatvės pusėje jaunimas šokinėjo, iš mašinos sklido garsi muzika, jie šokinėjo ir dainavo „kas nešokinės, tas pideras“. Pamatė, kad nukentėjusieji nieko nedaro, nešokinėja, visa gauja - kas peršoko per tvorą, kas pribėgo, apstojo nukentėjusįjį, F. J., žmoną R. K. rateliu ir prasidėjo grumtynės, muštynės. Prisimena, kad trenkė jam į veidą ir pilvo sritį. Prašė, kad D. M. paskambintų į policiją, kol dar kažkas baisaus neįvyko, nes jie puolė kaip žvėrys. Buvo abu kaltinamieji, jų iš viso buvo daugiau negu penki, gerai neįsidėmėjo tų žmonių. D. M. paskambino į policiją, jie išgirdę, kad atvažiuos policija, pabėgo. Atvažiavo policija, greitoji žmoną išvežė į ligoninę. Policijoje parašė pareiškimą. Žmoną mušė L. K., jis spardė. Niekas daugiau jam nieko nepasakojo. Skaudėjo žandikaulis, krūtinė, pilvo sritis. Medicininės ekspertizės neatliko, nes turėjo ryte išskristi. Žmonai skaudėjo galvą, pilvą, buvo nubrozdinimai ant kojų, kas nutiko L. M., realiai neįsidėmėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis L. M. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 3 val. nakties, atvažiavo su žmona ir giminaičiais prie parduotuvės „Gulbelė“, sustojo parūkyti, išlipo iš mašinos. Kitoje kelio pusėje stovėjo grupelė jaunuolių, leido garsiai muziką. Vienas iš jų, t. y. S. atbėgo sakydamas „ko nedainuojat“. Jis pasakė, kad senos dainos, nedainuos. Tuomet S. puolė muštis, prisijungė kiti. Jis nukrito ant žemės, atsistojo, dar kartą krito. R. K. gulėjo ant žemės, norėjo prie jos pribėgti, bet jie vėl puolė mušti. Jo diržas užsikabino už metalinės tvoros. Iš nosies ėmė bėgti kraujas. Netrukus atvažiavo policija ir visi išsiskirstė. Atvažiavo greitoji medicininė pagalba, nuvežė į priėmimo skyrių. Medicinos įstaigoje nustatė galvos ir nugaros sumušimus. Kitą dieną iš nosies ėmė bėgti pūliai, važiavo į Tauragės gydymo įstaigą. Ten nustatė nosies pertvaros lūžį, išrašė vaistų. Iš matymo pažįsta S., L. K. ir M.. Žmona pasakojo, kad puolė K., M. Buvo sužalota nosis, galva, apibraižyta mašina, nutraukta grandinėlė, sudaužytas telefonas, laikrodis, marškinėliai sugadinti. Neoperavo nosies, gali būti, kad operacijos reikės ateityje. Turtinę žalą sudaro sugadinti telefonas, grandinėlė, grandinėlės pakabukas, maikutė, apgadinimas automobilio, medikamentai. Neturtinę žalą sudaro nosies gydymas, nes 2 savaites niekur negalėjo dirbti, ant veido sumušimai buvo. Blogai jautėsi, nes patyrė stresą, blogai miegojo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. parodė, kad 2016-06-24, apie 3.30 val. automobiliu grįžo iš Nidos, buvo Joninės, nuvažiavo prie parduotuvės „Gulbelė“. Sustojo, nes vyrai norėjo parūkyti. Vyrai ir sesuo išlipo, ji sėdėjo mašinoje. Kitoje gatvės pusėje prie parkelio stovėjo baltos spalvos automobilis ir dar lyg tai pilkos spalvos, paskui išlipo iš automobilio ir ji, ten buvo nemažas būrys, t. y. apie 15-20 vaikinų, merginų nematė, buvo tamsu, sklido iš tos pusės muzika, jie šūkavo, dainavo „kas nešokinės, tas pideras“. Vienas iš jų atbėgo šaukdamas, kodėl nešokinėja. Paskui sužinojo, kad tai buvo Ž. S., atpažino jį iš nuotraukos. Jis užlipo ant tvoros, norėjo šokti ant automobilio priekio, tačiau nepataikė, nes koja užkliuvo, buvo įskilęs bamperis ir jį nulaužė. Tada jis stojo į vyrų tarpą klausė „ko nešokinėjate“, sakė ir moterims „ko nešokinėjate“. Prasidėjo žodžių protrūkis, atbėgo dar kokie 4-5 vaikinai. Tai L. K., J. M., kitų nepažinojo, žino gal iš matymo, nes M. yra sesers klasiokas. Kiti atvažiavo automobiliu, ir atsistojo už jų automobilio prie laiptų. Iš karto atbėgęs Ž. S. trenkė jos vyrui L. M. buteliu į galvą ir prasidėjo muštynės. Po to trenkė jos broliui ir prasidėjo smūgiai. Jie visi atrodė neblaivūs. Ji (D. M.) pasitraukė skambinti policijai, tačiau pribėgo K. ir skambinti neleido, norėjo nuspirti telefoną, bet nepataikė. Priskambino policijai ir pranešė, kur yra ir kas vyksta. Pamatė vyrą užsikabinusį kažkaip už tvoros, visas buvo kruvinas, sesuo šaukė, kad baigtų muštynes, tada L. K. spyrė jai į galvą, krūtinę ir sesuo prarado sąmonę. J. M. spardė jos vyrą, L. K. taip pat smūgiavo vyrui ne vieną kartą, kad trenkė keturis kartus, tikrai matė. Sesuo buvo praradusi sąmonę, atvažiavo policija ir jie visi išsilakstė, liko vienas R. K., paskui sužinojo kas buvo kiti. Sesei L. K. smūgiavo, buvo užsimojęs, bet nematė ar pataikė. Ž. S. puolė jos vyrą vyro su stiklo šuke, ji norėjo atimti, tačiau susipjaustė ranką.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas F. J. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. naktį atvažiavo su seserimis D. M. ir R. K. prie parkelio, išlipo iš mašinos. Kitoje gatvės pusėje grupė vaikinų dainavo „kas nešokinės, tas pideras“, jie tylėjo. Po to atbėgo Ž., šoko per tvorą, apvirto, po to atėjo L. K. ir pradėjo L. M. smūgiuoti į veidą. J. M. L. M. spardė. L. M. trenkė į veidą L. K., Jonas, kai nuvirto L. M. pradėjo jį spardyti J. M.. Kaltinamuosius pažįsta, J. M. yra jo klasiokas. Vėliau L. K. ėmė spardyti sesę R. K.. Sesuo D. M. paskambino ir iškvietė policiją. L. M. nosis sulaužyta, R. K. suduoti smūgiai į pilvą. Jis nebuvo sužalotas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. A. parodė, kad neprisimena įvykių, nes tai seniai buvo, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. A. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. naktį, jau po vidurnakčio, jis būdamas pas draugą, kuris gyvena Šilalės mieste, už bažnyčios, nutarė eiti namo. Jis gyvena tolokai nuo to draugo, todėl paskambino klasiokui L. K. ir paklausė, gal kartais jis yra mieste ir galėtų mane parvežti jį namo. L. pasakė, jog kaip tik važinėja po Šilalę, tuojau privažiuos. L. jo paimti atvažiavo su savo baltos spalvos BMW automobiliu, kurį neseniai buvo nusipirkęs. Automobilį vairavo ne L. K., o L. K.. Be asmenų, automobilyje dar buvo L. V., Ž. S.. Jie visi atrodė blaivūs. Tada jie visi nuvažiavo prie Šilalės miesto parkelio, kuris yra Šilalės mieste, J. Basanavičiaus gatvėje. Ten sustoję kalbėjosi. Po kurio laiko, prie jų atėjo J. M.. Be paminėtų vaikinų, buvo ir daugiau vaikinų, kurių jis nepažįsta, žino, jog vienas buvo vardu R., jo pavardės nežino. Matė, kad priešingoje gatvės pusėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Gulbelė” stovi automobilis, o prie jo žmonės. Tik vėliau pamatė, jog ten buvo trys jam nepažįstami vyrai ir dvi nepažįstamos moterys. Kada jie atvažiavo į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, nepastebėjo. Bekalbant, Ž. pasakė, jog nori parūkyti, visų klausinėjo, ar neturi žiebtuvėlio cigaretei prisidegti. Tačiau nei vienas iš jų žiebtuvėlio neturėjo. Tada Ž. nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, prie parduotuvės, prie priešingoje gatvėje buvusių trijų vyriškių ir dviejų moteriškių. Ar Ž. eidamas link minėtų asmenų, dainavo kokią dainą, ar rankose nešėsi kokį butelį, neprisimena. Paskui pamatė, kad Ž. guli automobilių stovėjimo aikštelėje ant žemės. Dėl ko ir kaip jis nugriuvo, nematė. Tai pamatęs, jis pasakė šalia buvusiems draugams. Tada L. K. ir J. M. nubėgo link automobilių stovėjimo aikštelės, link Ž.. Jiems bėgant, matė, kaip nuo žemės atsistojo Ž. ir spyrė šalia stovinčiai moteriškei. Tačiau ar pataikė, jis nepamatė. Tada jis, L. K. ir L. V., L vairuojamu automobiliu, nuvažiavo į jau ankščiau minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Atvažiavus, visi trys išlipo iš automobilio ir liko prie jo stovėti. Matė, kad prie automobilio, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, vaikinai stumdosi. Kas ten ką stumdė, gerai nesimatė, nes ten buvo būrys vaikinų, vyriškių. Tik matė, kaip L. K. kelis nepažįstamus vyriškius, nuo savęs nustūmė. Nematė, kad L. K. būtų sudavęs kumščiu kokiai moteriškei, ar vyriškiui, ar kad būtų juos spardęs. Tą naktį moters, gulinčios ant automobilio stovėjimo aikštelės grindinio, iš viso nematė. Ar Ž. S., J. M., L. V. bei kiti kartu buvę vaikinai, ką nors mušė kumščiais, spardė, nematė. L. V. visada stovėjo prie jų automobilio ir į konfliktą nesivėlė. Paskui tas susistumdymas baigėsi. Jis, L. K., L. K. bei Ž. S. su L. V., susėdo į automobilį BMW ir jau norėjome važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tada kažkoks nepažįstamas vyriškis pribėgo prie kairės pusės galinių durelių ir kumščiu trenkė į lango stiklą, tačiau stiklo neišdaužė. Paskui tas pats vyriškis nutvėrė už vairuotojo durelių, kurių L. K. dar nebuvo spėjęs uždaryti, jas nulenkė į priekį. Po to tos durelės nebeužsidarė, todėl L. važiavo tik jas prisidaręs. Kas pradėjo konfliktą automobilių stovėjimo aikštelėje, nematė. Tik matė, jog to konflikto metu, vienas nepažįstamas vyriškis, nusirengė iki pusės, tai yra nusimovė marškinėlius. Kodėl jis nusirengė, nežino. Ar minėto konflikto metu buvo kas nors sumušti, kruvini, nematė. Tik Ž. sakė, jog jis krisdamas susitrenkė galvą, kad ją skauda. Kažkokiu momentu, jam, L. K. ir L. V. stovint prie L. K. automobilio, kažkas į jų pusę metė stiklinį butelį, kuris nukrito ant žemės ir sudužo. Konfliktas vyko labai trumpai, iki 5 minučių. Jis pats minėtame konflikte nedalyvavo, niekam nieko nedarė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. naktį ėjo namo pro parduotuvę „Gulbelė“, išgirdo dūžtančio stiklo garsą, vyko konfliktas mašinų aikštelėje. Matė Ž. S. parkritusi ant žemės su mergina, ką jie darė nematė, ten viskas vyko greitai, kas vyko nežino, muštynių nematė, kas kaip vyko neatsimena. Matė grupę žmonių, pažino L. K., Ž. S., buvo J. M., merginų nepažįsta. Ž. S. atsikėlė, mergina šaukė, kad atvažiuoja policija. Kiti išsiskirstė, o jis liko, padėjo atsikelti tamsiaplaukei merginai. L. K. nustūmė prie Ž. S. pribėgusį vaikiną, nežino kurį. Smūgių tikrai nematė, žmonių neskaičiavo, buvo grupelė žmonių, nedraugiškas apsistumdymas buvo, bet ne muštynės, konflikto pradžios nematė, buvo tamsu, neįsižiūrėjo. Kaltinamieji pažįstami šilališkiai, ne draugai, nukentėjusiųjų nepažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti įtariamojo Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 15-16), kad 2016 m. birželio 24 d. apie 03 val. 30 min., buvo Šilalės m. J. Basanavičiaus g. prie skvero. Kartu su juo buvo L. K., jis buvo atvažiavęs automobiliu BMW 7 modelis, baltos spalvos, valstybinio numerio nežino, J. M., L. K., jis vairavo L. K. automobilį, kitų buvusių jaunuolių jis nepažinojo. Jie klausėsi muzikos, buvo blaivus. Pastebėjo, kad kitoje J. Basanavičiaus gatvės pusėje parduotuvės GULBELĖ automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis, pavadinimo nežino, prie automobilio stovėjo dvi moterys ir trys vyriškiai, jis juos pažinojo iš matymo. Tuo metu L. automobilyje grojo muzika ir buvo daina "kas nešokinės", jis vienas perėjo į kitą gatvės pusę dainuodamas "kas nešokinės, tas pyderas" ir nuėjo prie minėtų iš matymo pažįstamų asmenų, nes norėjo paprašyti, kad pridegtų cigaretę. Jis perlipo per gatvės atitvarą ir priėjo prie aikštelėje stovėjusių asmenų. Artėdamas prie aikštelėje buvusių asmenų pastebėjo, kad jie yra neblaivūs. Tai aiškiai matėsi iš jų laikysenos, garsių kalbų, be to kiek spėjo pastebėti jie aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus. Prieidamas prie minėtų asmenų jis visiškai nesiruošė su jais konfliktuoti, tuo labiau muštis. Priėjęs prie arčiausiai stovėjusio vyriškio paklausė gal turi pridegti cigaretę. Aikštelėje buvę vyriškiai atsisakė pridegti cigaretę ir iš karto ėmė konfliktuoti, tai yra pasiuntė jį "eiti nachui". Kartu su vyriškiais buvusi jam nepažįstama moteris, kuri buvo stambaus kūno sudėjimo, pripuolusi prie jo jį grubiai pastūmė. Kadangi tokių moteriškės veiksmų nesitikėjo, todėl neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo ant trinkelėmis grįstos aikštelės. Griūdamas susitrenkė galvą. Staiga atsikėlęs jis ėmė gintis nuo aikštelėje buvusių asmenų, tai yra vienam iš jų, su kuriuo turėjo žodinį konfliktą, kumščiu sudavė 2 -3 smūgius tik per sumaištį nepastebėjo į kurią kūno vietą pataikė jo smūgiai. Pastebėję konfliktą, atbėgo jo draugai: L. K., J. M., bei atvažiavo L. K. automobiliu L. K., jis sustojo prie šių asmenų automobilio. Šis vaikinas nuo jo suduotų smūgių nugriuvo ant grindinio, dar jam koja spyrė gal 1-2 smūgius į nugarą. Po to šie trys vyriškiai nusivilko malkutes ir pasakė "nu dabar pareikit čia gaidžiai", kuris taip pasakė, nežino. Po to įvyko konfliktas, kurio metu vyko muštynės, kiek ir kam jis sudavė smūgių, nežino. Muštynėse dalyvavo ir jo minėti draugai L. K. ir J. M., ką jie konkrečiai mušė, jis neatkreipė dėmesio, nes viskas vyko greitai. Į konflikto vietą kažin kas kvietė policiją, tada visi pabėgo, L. K. bandant nuvažiuoti automobiliu, vienas iš nepažįstamų vyriškių puolė prie automobilio, atidarė priekines vairuotojo dureles ir išplėšė durų ribotuvą. Jis į minėtų asmenų automobilio bamperį nespyrė, automobilio neapgadino. Jis neturėjo jokio tikslo pažeisti viešosios tvarkos, konfliktą išprovokavo ankščiau minėta neblaivi moteris, grubiai jį pastumdama. Dėl galvos sužalojimo į medicinos įstaigą nesikreipė. Kas šio konflikto metu buvo sužalotas, jis nežino, tyčia kokio tai turto konflikto metu nesugadino, nei laikrodžio, nei mobilaus telefono. Sekančią dieną po įvykusio konflikto pastebėjo sužalotą galvą jo sesuo, joje esančią žaizdą nufotografavo. Minėtą fotografiją turi išsaugojęs ir gali pateikti. Konfliktas vyko tamsiu paros metu, aplink jokių pašalinių asmenų nebuvo ir jie nenukentėjo. Kaip buvau apsirengęs šio konflikto metu, nepamena. Buvo susitikęs su nukentėjusiu vaikinu, šiuo metu žinau, kad tai L. M., jis pareiškė, kad jam padaryta žala sumoje 2000 eurų, jis tokios pinigų sumos šiuo metu neturi, gali atlyginti padarytą žalą dalimis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad Joninių naktį, tai yra 2016 m. birželio 24 d. naktį, galėjo būti apie 1 val. 30 min., jis su draugais L. K., Ž. S., L. V. ir P. A., L. K. priklausančiu automobiliu BMW 750, kurio valstybinio numerio skaičiai yra 001, raidžių neprisimena, važiavo Šilalės miesto J. Basanavičiaus gatve. Jis ir draugai buvo blaivūs. Automobilį vairavau jis, o ne L. K., nes buvo įdomu išbandyti ką tik nupirktą automobilį. Važiuojant pamatėme prie miesto skvero stovinčius draugus, todėl nusprendė sustoti pakalbėti. Automobilį pasistatė J. Basanavičiaus gatvėje, prie miesto skvero. Priešingoje gatvės pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė ir parduotuvė „Gulbelė“. Atvažiavus išlipo iš automobilio ir sustoję su draugais kalbėjosi. Po kurio laiko, prie jų atėjo J. M., kuris iš išvaizdos ir kalbos, atrodė blaivus. L. su jais liko iki kol jie visi išsiskirstė. Draugai, prie kurių sustojo pakalbėti, po kurio laiko kažkur išvažiavo. Jie, vėliau įvykusio konflikto nematė, jame nedalyvavo. Matė, kaip kažkokiu momentu, į automobilių stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „Gulbelė“ atvažiavo automobilis. Koks jo modelis, markė, ar valstybinis numeris, gerai nematė, negali pasakyti. Iš jo išlipo dvi moterys ar merginos ir trys vyrai, kurių aš nepažinojo. Netrukus po to, kai jie atvyko, Ž. pasakė, jog nori parūkyti. Tačiau iš niekas neturėjo cigarečių. Todėl Ž. pasakė, jog eina prie tų atvažiavusių žmonių paprašyti cigarečių ir nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės. Ar jis eidamas dainavo kokią dainą, ar rankose nešė kokį butelį, neįsidėmėjo, negali pasakyti. Priėjęs prie metalinės tvoros, kuria yra atitverta automobilių stovėjimo aikštelė nuo šaligatvio, Ž. ją perlipo ir nuėjo prie automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusios paminėtos kompanijos. Matė, kaip Ž. su jais visais kažką kalba. Tačiau, kad jis kam nors būtų kažkuo sudavęs, šito nematė. Po to, išgirdo kaip ten kažkas pradėjo šūkauti, koliotis. Netrukus pamatė, kaip minėtoje kompanijoje buvusi stambaus sudėjimo moteris pastūmė Ž.. Ž. nugriuvo ant žemės. Kaip Ž. atsistojo, ką jis atsistojęs darė, nebematė, nes užstojo link minėtos aikštelės einantys L. K. ir J. M.. Ar tuo metu, minėtoje kompanijoje buvę vyriškiai kaip nors, kokiais nors veiksmais parodė, jog jie ruošiasi muštynėms, ruošiasi mušti Ž., nematė. L. K. ir J. M. artėjant prie minėtos kompanijos ir Ž., jis pats, L. V., P. A., susėdo į automobilį ir nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią nuėjo L. K. ir J. M.. Kai privažiavo, išlipo iš automobilio, girdėjo šūkavimus, triukšmą bei dūžtančių butelių garsą. Matė kaip vienas iš nepažįstamų vyriškių artėja link L. K.. L. K. jį pastūmė, šis nugriuvo ant žemės. Kad tą vyriškį būtų kas spardę, nematė. Tada išgirdo, kaip nepažįstama moteris, sušuko, jog kviečia policiją. Tada jie visi, išskyrus J. M., kuris namo išėjo pėsčiomis, susėdo į automobilį, nes norėjo išvykti iki policijai atvykstant. Tik susėdus į automobilį, jam dar nespėjus užsidaryti vairuotojo durelių, Išgirdo bilstelėjimą į automobilio kažkurį lango stiklą. Kas, kuo ir į kurį tiksliai lango stiklą sudavė, nematė. Netrukus prie jo automobilio durelių priėjo vienas iš nepažįstamų vyriškių, kurio veido gerai nematė, todėl kuris, aš negalėčiau pasakyti, sugriebė už mano, tai yra kaitės pusės priekinių durelių, pastūmė jas į priekį. Durelės persivertė į priekį, jų nebuvo galima uždaryti, todėl važiavo jas prilaikydamas ranka. Paskui kiek pavažiavus, jas atvertė atgal ir jos užsidarė netvirtai, neužsifiksavo. L. paskui nuvarė automobilį pas meistrus, remontavo tas dureles. Konflikte dalyvavusias dvi moteris ir vyriškius, matė pirmą kartą, todėl jų apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Vieną vyriškį žino iš matymo, nes jis mokėsi toje pačioje mokykloje, tai yra Šilalės m. Dariaus ir Girėno progimnazijoje. Tą naktį nematė, kad nors vienas iš su juo buvusių draugų, būtų kumščiais mušę ar kojomis spardę nepažįstamas moteris ir vyrus. Po minėto konflikto, matė, kad Ž. S. lyg buvo sužalotas veidas.

2016-06-27 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš L. M. paimti rankinis laikrodis, marškinėliai, grandinėlė, mobilaus ryšio telefonas (1 t., b. l. 38-39).

2016-06-27 daiktų apžiūros metu rankinis laikrodis, marškinėliai, grandinėlė, mobilaus ryšio telefonas apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta, kad laikrodis neveikia, apyrankės dalis ištraukta iš korpuso ąselės, stiklo ir dangtelio nėra; marškinėliai daugelyje vietų iš priekio ir nugaros ištepti rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; sidabrinė grandinėlė nutraukta; telefonas sugadintas - ekrano stiklas sutrūkinėjęs (1 t., b. l. 40-44).

Iš specialisto išvados Nr. G 1325/2016(03) matyti, kad L. M. dėl sumušimo ir patirtų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 59-60).

2017-01-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš L. M. paimtas automobilis BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) (b. t. 1. l. 65).

2017-01-05 daiktų apžiūros metu automobilis apžiūrėtas. Apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio kairės pusės durelių yra įbrėžimas. Apžiūros metu gautas L. M. pareiškimas (paaiškinimas), jog automobilio priekinį bamperį suremontavo (1 t., b. l. 67-68, 70-73).

Iš specialisto išvados Nr. G 1324/2016(03) matyti, kad tyrimą atlikusiai specialistei nebuvo objektyvaus pagrindo vertinti R. K. sveikatos sutrikdymo mastą (nes nėra objektyvių mechaninių sužalojimų jos kūne), tačiau veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 str., jei byloje yra duomenų, patvirtinančių mušimo faktą. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje iš medicininių dokumentų nurodyta preliminari diagnozė - G30 pilvo, nugaros sužalojimai. Galutinė diagnozė - T00.9 krūtinės, dubens, pilvo srities sumušimas (1 t., b. l. 87).

2017-02-02 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš D. M. paimtos trys fotonuotraukos, kurios pridėtos prie ikiteisminio tyrimo. Jose užfiksuoti L. M. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 142, 144-146).

Parodymų atpažinti metu, D. M. atpažino asmenis - L. V. (kuris buvo užsimojęs trenkti V. K.), L. K. ir P. A. (kurie buvo konflikto vietoje, bet jame nedalyvavo) (1 t., b. l. 132-143).

2017-04-26 daiktų apžiūros metu apžiūrėti ir prie ikiteisminio tyrimo prijungti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Juose užfiksuoti pranešėjos D. M. pranešimai BPC. Apžiūros metu nustatyta, kad pirmas garso įrašas padarytas 2016-06-24, pradžia 03 val. 33 min. 03 sek., girdisi skambinančio telefono signalas, moters ir vyrų balsai. Jie dėl kažko ginčijasi. Po to, girdisi kaip moteriškas balsas atsiliepia į telefono skambutį. Pasigirsta moters klyksmas, vyrų šūkavimai. Paskui moteris šaukia, policija atvažiuokit prašau, prašau atvažiuokit ir pokalbis nutrūksta. Antras garso įrašas padarytas 2016-06-24, pradžia 03 val. 33 min. 34 sek., girdisi skambinančio telefono signalas. Po to, moteris šaukdama atsiliepia, pasako, jog klauso. Kita moteris pasako, jog skambina iš bendrojo pagalbos centro. Tada moteris verkdama prašo kuo skubiau iškviesti policiją Šilalėje, prie parduotuvės „Gulbelė“. Tuo metu, šalia girdisi šūkavimai, triukšmas. Kita moteris paklausia, ar yra sužalotų žmonių, kiek jų ir ar reikalinga greitoji med. pagalba. Moteris verkdama šaukia, jog reikalinga greitoji med. pagalba ir pokalbis nutrūksta. Trečias garso įrašas padarytas 2016-06-24, pradžia 03 val. 35 min. 53 sek. Girdisi: atsiliepia moteris, pasako-112 klausom. Tada kita moteris verkdama klausia, ar iškvietė policiją ir greitąją Šilalėje, prie parduotuvės „Gulbelė“. Atsiliepusi moteris pasako, jog reikia palaukti, tarnybos vyksta, prašo nusiraminti. Tada moteris verkdama pasako, jog reikia greitosios, vyrai primušė moterį, davė į galvą, spyrė į pilvą, dabar ji guli ant žemės, prašo, kad kuo skubiau atvyktų greitoji. Tada kita moteris klausia, ar ant žemės gulinti moteris kvėpuoja, kraujuoja, kiek jai galėtų būti metų. Moteris verkdama atsako, kad sužalota moteris kvėpuoja, ar kraujuoja nemato, kad jai yra 25 metai. Dar pasako, jog spyris buvo stiprus, prašo greičiau kviesti greitąją. Tada kita moteris liepia laukti, pasako, kad tarnybos vyksta ir baigia pokalbį (1 t., b. l. 169, 170).

2016-12-23 akistatos metu, nukentėjusioji R. K. pasiliko prie savo parodymų, įtariamasis L. K. - prie savo parodymų (1 t., b. l. 80-81, 82).

2017-02-09 akistatos metu, liudytoja D. M. pasiliko prie savo parodymų, įtariamasis J. M. - prie savo parodymų (1 t., b. l. 41, 43).

2017-01-18 akistatos metu, liudytoja D. M. pasiliko prie savo parodymų, įtariamasis L. K. - prie savo parodymų (1 t., b. l. 85-86, 87).

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Taigi, kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne kuriais nors atskirai paimtais įrodymais, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu, prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų nebuvimu ir skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes.

Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį, o jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Byloje nustatyta, kad L. K. ir J. M., veikdami bendrininkų grupėje su Ž. S., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, Ž. S., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kumščiais sudavė 2-3 smūgius L. M. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant betonuoto grindinio, tada J. M., kartu su Ž. S., L. K., bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia spyrė 3-4 kartus L. M. į nugarą, kairįjį petį. Po to, L. K., tyčia spyrė 3 kartus R. K. į šoną, pilvą, krūtinę, 1 kartą į kaktą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant betonuoto grindinio, tada spyrė jai 2 kartus į krūtinę. L. M. atsistojus ir bėgant, jį prisivijęs, L. K., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia kumščiais sudavė 3-4 kartus į veidą, bei keliu spyrė 1 kartą L. M. į pilvą. Tuo pačiu metu, tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia spyrė 1 kartą V. K. į krūtinę, 1 kartą į veidą. Tokiais veiksmais sumušė L. M., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, R. K., sukėlė jai fizinį skausmą, V. K., sukėlė jam fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu, J. M., Ž. S., L. K., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, vandališkais veiksmais, sugadino L. M. priklausantį turtą - automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankinį laikrodį, grandinėlę su pakabuku, mobilaus ryšio telefoną iPhone-5, marškinėlius, padarydami nukentėjusiajam L. M. bendrą 268 turtinę žalą, L. K., sugadino R. K. priklausantį turtą-akinius, grandinėlę, padarydamas nukentėjusiajai R. K. bendrą 63 eurų turtinę žalą, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Dėl suduotų smūgių L. M. patyrė sužalojimą – nosies pertvaros lūžimą, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamųjų elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią turtinę žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamųjų paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jie kartu su kitais dviem asmenimis sudavė nukentėjusiesiems smūgius rankomis ir kojomis į veidą, kitas kūno vietas, siekdami priešpastatyti save nukentėjusiesiems ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Dėl šių kaltinamųjų L. K. ir J. M. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužaloti nukentėjusieji, bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Kaltinamieji viešoje vietoje sukeldami konfliktą su nukentėjusiaisiais ir kartu su kitu asmeniu suduodami smūgius nukentėjusiesiems, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiųjų žeminimo ir jų žalojimo procese, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia.

Nukentėjusieji R. K., V. K. ir L. M., duodami parodymus teisme bei visų apklausų metu tvirtino, kad kaltinamieji jiems jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, L. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kitiems nukentėjusiems sukėlė fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, vandališkais veiksmais, sugadino L. M. priklausantį turtą - automobilį, rankinį laikrodį, grandinėlę su pakabuku, mobilaus ryšio telefoną iPhone-5, marškinėlius. Nukentėjusieji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jie nesikeitė, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę. Kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų R. K., V. K., L. M. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojų D. M., F. J., L. K., R. K., P. A., Ž. S. parodymais, taip pat specialisto išvadose nurodytais duomenimis apie nukentėjusiajam L. M. padarytus sužalojimus ir jų atsiradimo aplinkybes. Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir vadovaujasi jais grįsdamas asmens kaltę. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam kilusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, L. K. ir J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 284 straipsnio nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Pabrėžtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Be to, viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam L. M. dėl sumušimo ir sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Abejoti nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir išsamūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti duomenys, liudytojų parodymai, garso įrašas, daiktų apžiūra. Kaltinamųjų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, yra nelogiški ir neįtikinantys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, abiejų nusikalstamų veikų atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jų veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius nukentėjusiojo sveikatai padarinius sukels, tačiau viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodami smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas, numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek nukentėjusysis patirs sužalojimus. Kaltinamieji L. K. ir J. M. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį.

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę L. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant L. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis, būdamas jauno amžiaus, teistas du kartus, vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, kaltę iš dalies pripažino.

Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam L. K. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą, bet mažesnę nei sankcijos vidurkis. Taip pat yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis). Jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 70 straipsnyje - 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos išdribti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojimas 4 (keturis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant J. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, nustatyta 1 sunkinanti aplinkybė, kaltės nepripažino.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. M. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, mažesnė, bet artima sankcijos vidurkiui. Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, jis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kurias išdribti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 4 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 88,54 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 109-112).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. L. K. ir J. M. baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję L. M. ir R. K., kurie dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jiems buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiesiems, bet ir valstybei - privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji L. K. ir J. M. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiųjų L. M. ir R. K. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiųjų gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 88,54 Eur – priteistina solidariai iš L. K. ir J. M..

Nukentėjusysis L. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 911,95 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 196-199).

L. M. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų L. K. ir J. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam L. M. buvo padarytas sužalojimas: nosies pertvaros lūžimas. Šis sužalojimas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. L. M. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ilgalaikį gydymosi procesą, nepatogumus, priverstinį pomėgių pakeitimą, neaiškias sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje, laikinai negalėjo dirbti. Ateityje gali tekti daryti nosies pertvaros operaciją. operaciją. Jis nurodo, kad iki šiol jaučia skausmą, apsunkintas kvėpavimas, kamuoja nuolatinė sloga. Visos šios aplinkybės rodo, kad L. M. patirta žala pakankamai didelė. Kaltinamieji nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodami fizinį smurtą ir sąmoningai siekdami sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jie nukentėjusįjį sužalojo keliais smūgiais, veikdamas grupėje, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. Kaltinamasis J. M. neprisipažino padaręs nusikaltimą, o L. K. prisipažino iš dalies, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajam L. M. priteisiama 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusysis L. M. nurodė, kad nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais jam padaryta turtinė žala, kurią sudaro 911,95 Eur. Ją žalą sudaro 50 Eur vertės rankinis laikrodis, kuris buvo sudaužytas, 15 Eur sidabrinės kaklo grandinėlės remontas, nes ji buvo sutraukyta, 15 Eur vertės sidabrinis zodiako ženklo „jautis“ pakabukas, kuris dingo, kai buvo nutraukta kaklo grandinėlė, sugadintas mobilusis telefonas „iPhone - 5“, iš pradžių atrodė, kad tik suskaldytas telefono ekranas, tačiau po kelių dienų jis nustojo veikti. Už telefoną buvo sumokėjęs 1500 Lt (434 Eur), 16 Eur vertės marškinėliai, kurie buvo ištepti krauju, apgadintas automobilis BMW 525, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio kairės pusės padarytas 9,5 cm įbrėžimas, sulaužytas automobilio priekinis bamperis - patirtos remonto išlaidos 350 Eur. Dėl patirto sužalojimo buvo perkami medikamentai, tačiau pavyko išsaugoti tik tris kvitus, todėl už medikamentų įsigijimą patirta išlaidų suma 31,95 Eur. Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamųjų atliktais nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteistina 911,95 Eur.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. M. prašė iš kaltinamųjų jam priteisti turėtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 201) matyti, kad nukentėjusysis savo atstovui advokatui už atstovavimą sumokėjo 1100 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat nukentėjusysis patyrė 6,84 Eur išlaidų už dokumentų kopijų darymą (2 t., b. l. 203). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl L. K. ir J. M. jo atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų L. K. ir J. M. solidariai.

Dėl proceso išlaidų

Šilalės rajono apylinkės teismas V. K. išmokėjo 252,21 Eur (t. 3, b. l. 29), R. K. – 35,32 Eur ( t. 3, b. l. 30) išlaidų dėl dalyvavimo teisiamajame posėdyje, iš viso – 287,53 Eur. Ši suma priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sugadinti laikrodis ir marškinėlius, kaip beverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini; 3 fotonuotraukos ir kompaktinis diskas paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsnyje - 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos išdribti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigoti 4 (keturis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti L. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajai, jog:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kurias išdribti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 4 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Išaiškinti J. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip pastaruosius vykdo.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. K. ir J. M. solidariai nukentėjusiajam L. M. 911,95 Eur (devynis šimtus vienuolika eurų 95 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1106,84 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus 84 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. K. ir J. M. solidariai 88,54 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 54 centus) Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. K. ir J. M. solidariai, iš viso 287,53 Eur proceso išlaidų valstybės naudai. Proceso išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sugadintus laikrodį ir marškinėlius, kaip beverčius, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti; 3 fotonuotraukas ir kompaktinį diską palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė