Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas: 1995-09-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 3 metams (BK 47¹ str.); 1996-03-21 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 43 str. (1995-09-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su 900 Lt bauda ir turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 str., nuo bausmės atleistas, 1996-03-21 paleistas iš Vilniaus tardymo izoliatoriaus-kalėjimo; 1998-09-25 Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112 str. 1 d., 271 str. 1 d., 272 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 7 metams su ½ dalimi turto konfiskavimu, 2000-05-24 pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 3 d. 2 p., paskirta bausmė sumažinta 1 metais, galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo, 2003-06-03 Kauno apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112 str. 1 d., 271 str. 1 d., 272 str. 2 d., 42 str. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str., paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams, 2003-06-10 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų, atlikus bausmę; 2004-03-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto; 2004-03-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, 2004-05-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės pagal 2004-03-08 ir 2004-03-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžius subendrintos, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 10 dienų; 2004-06-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 63 str. (2004-03-08 ir 2004-03-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, 2005-06-07 paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikus bausmę, 2007-06-15 Pakruojo rajono apylinkės tesimo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, 2009-11-24 paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikus bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. D. 2013-05-21, apie 22.55 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje geležinkelio stotyje, priėjęs prie nepilnamečio P. K. paprašė jo duoti jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700“, 100 Lt vertės, su sąlyga, kad telefoną grąžins, tačiau telefono negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė P. K. motinai J. K. priklausantį 100 Lt vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir parodė, jog tąkart paprašė paskolinti telefoną, o kas jam po to šovė į galvą, nežino. Viskas įvyko per girtumą. Nereikėjo pinigų, nereikėjo telefono, nežino, kodėl taip pasielgė, kodėl jį paėmė. Paprašė telefono ir negrąžino. Sakė, kad grąžins telefoną, bet negrąžino. Nežino, kur būtų dėjęs telefoną.Vaikinas, iš kurio prašė telefono, jaunas. Gailisi. Tyrimo metu teisingai viską papasakojo. Tyrimo metu buvo parodęs, jog 2013-05-21 jis atvažiavo į Vilnių iš Kaišiadorių, atvažiavo pas pažįstamus. Buvo girtas. Stotyje sutiko pažįstamą V., su kuriuo atlikinėjo bausme apie 2000 m. Pravieniškėse. Sutiko dar vieną vyrą, jo vardo ir pavardės nežino, susipažino įvykio dieną, anksčiau jo nepažinojo. Kartu su juo dar išgėrė. Kadangi buvo girtas, nuosekliai tos dienos įvykių neatsimena. jie trise, R. D., V. ir vyras pamatė stotyje stovintį vaikiną. Jis nusprendė prieiti prie jo ir paprašyti telefono paskambinti. Jis priėjo prie jo kartu su V. ir tuo vyru, paprašė duoti paskambinti telefoną. Vaikinas davė R. D. telefoną. Tada jam kilo mintis telefoną vaikinui negražinti. Kodėl taip pasielgė jis nežino, nes pats turėjo savo telefoną „Nokia C 2“, vėliau jis pastebėjo, kad jo telefonas kažkur dingo, kur dingo jo telefonas nežino, nes kaip minėjo, buvo girtas. Jis paėmė telefoną iš vaikino ir išėjo. Vyras, kuris buvo su juo, kažkur dingo, jis net nepastebėjo, kur jis išėjo. Jam su V. einant prie kiosko, esančio prie Geležinkelio stoties, prie jų priėjo geležinkelio apsaugos darbuotojais su tuo vaikinu, iš kurio jis paėmė telefoną. Kai juos apžiūrinėjo, jis telefoną įmėtė V. į kapišoną, kam taip padarė- nežino, tiesiog buvo girtas. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi( 1 t. b.b.l.122-123). Papildomos apklausos metu R. D. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad 2013-05-21 jis su minėtais dviem asmenimis buvo stotyje, pamatė vaikiną. Rankoje jis laikė mobiliojo ryšio telefoną, modelio neatsimena. Nusprendė prieiti prie jo, paprašyti paskambinti. Savo pažįstamiems apie savo sumanymą nieko nesakė. Jis priėjo prie vaikino vienas. Priėjęs paprašė vaikino duoti jam telefoną, pasakė, kad nori paskambinti. Jis tam vaikinui negrasino. Du asmenys, kurie buvo su juo, nuėjo link kiosko, kuris buvo netoliese, jie stovėjo toliau nuo jų. Su vaikinu jis kalbėjo vienas. Kai vaikinas davė jam į rankas savo telefoną, jis kažkam paskambino, kam neatsimena, nes buvo išgėręs. Vienu momentu vaikinas nusisuko, tada jam kilo mintis telefono negražinti, kodėl jis taip pasielgė, jis nežino, mintis negražinti telefono jam kilo spontaniškai. Telefoną jis įdėjo į striukės kišenę. Kai vaikinas vėl atsisuko į jį ir pamatė, kad jo rankoje nėra telefono, jis parašė R. D. jam telefoną gražinti, tačiau jis pasakė, kad telefono neturi. Jiems besikalbant prie jo ir vaikino, sugrįžę, priėjo tie patys du asmenys, kurie buvo su juo, jis su jais jau ruošėsi eiti toliau, tačiau vaikinas paklausė, ar galima juos apžiūrėti, nes R. D. jam negražino telefono. Jis leido apžiūrėti save, kiti du taip pat, tačiau apžiūrėjęs jų kišenes vaikinas pas juos telefono nerado. Telefonas visą laiką buvo pas jį striukės kišenėje, apžiūrint jį vaikinas tiesiog jo nepastebėjo. Po to jis apsisuko ir išėjo, kartu su juo išėjo tas vyras, su kuriuo jis atlikinėjo bausmę Pravieniškėse, kur nuėjo trečias vyras, jis neatsimena. Vaikinas kurį laiką dar ėjo jiems iš paskos, nieko jam nesakė, ėjo vieną kryptimi, jis su iš matymo pažįstamu asmeniu nuėjo į stotelę kur sustoja 2 maršruto troleibusas. Jiems stovint prie stotelės, netoli kiosko, prie jų priėjo geležinkelio apsaugos darbuotojas, šiek tiek toliau stovėjo su kitu apsaugos darbuotoju vaikinas, iš kurio jis paėmė telefoną. Apsaugos darbuotojas paklausė, kas iš jų paėmė telefoną, R. D. atsakė, kad jis nieko neėmė, kartu su juo buvęs pažįstamas taip pat atsakė, kad nieko neėmė, tada R. D. pastebėjo, kad link jų važiuoja policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnas apžiūros metu telefoną rado pažįstamo kapišone. Kokiu momentu jis įdėjo telefoną į pažįstamojo drabužius, jis neatsimena. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (1 t. b.b.l.129-130 ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad apie tai, kad iš jos sūnaus P. K. pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ji sužinojo iš jo žodžių. Jis jai papasakojo apie tai 2013-05-22, pasakė, kad 2013-05-21 apie 22. 50 val. jis buvo stotyje, prie jo priėjo du vyrai, paprašė duoti telefoną paskambinti, jis davė, o vyrai jam telefono negražino. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ priklauso jai, dokumentų nuo jo neturi, nes pirktas buvo senai. Vagystės dieną į telefoną buvo įdėta „Tele 2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), telefono vertė 100 Lt. Kadangi telefonas rastas, ji civilinio ieškinio nereikš (1 t. b.b.l.13-14.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad 2013-05-21 apie 22. 35 val. jis atvažiavo į stotį 16 maršruto autobusu. Jis klausėsi muzikos, rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 classic“, jame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo tris vyrai, vienas iš jų paprašė jo duoti jam telefoną paskambinti, kiti du vyrai stovėjo jam už nugaros. Jis davė telefoną vyrui, kuris jo paprašė, nes jie buvo trise, o jis vienas. Kiti du vyrai stovėjo jam už nugaros, nieko nesakė, negrasino, nelietė. Po to, kai jis davė vyrui telefoną, jis, paėmęs telefoną, kažką žiūrėjo telefone, apžiūrinėjo telefoną, kortelės neišiminėjo. Jis trumpam nusisuko nuo to vyro, o kai atsisuko atgal, jo rankoje telefono jau nebuvo. Tada jis paklausė, ar gali vyrus apžiūrėti, nes norėjo sužinoti, kur jie padėjo jo telefoną. Vyras, kuris paėmė iš jo telefoną leido juos apžiūrėti. Jis apčiupinėjo kišenes to vyro, kuriam padavė telefoną, pas jį nerado telefono. Po to apčiupinėjo kitus du vyrus, pas juos telefono irgi nebuvo. Tada jis nuėjo į Geležinkelio pastatą, į antrą aukštą pas apsaugą ir pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Tie tris vyrai stovėjo netoli „Maximos“ parduotuvės, prie Geležinkelio pastato. Jis pamatė, kad jis kalba su apsaugos darbuotojais, suprato, kad jis pasakoja apsaugininkams apie tai, kad jie pavogė iš jo telefoną, ir du vyrai pradėjo eiti link 2 maršruto troleibuso stotelės, o trečias, apsirengęs rudu paltu, liko stovėti prie „Maximos“. Apsaugos darbuotojai buvo priėję prie to vyro, pašnekėjo su juo ir jį paleido. Jis liko stovėti su vienu iš apsaugininku, laukė policijos, o kitas nuėjo link tų dviejų vyrų. Kas vyko tarp dviejų vyrų ir apsaugininko jis nematė, vėliau apsaugos darbuotojas pasakė, kad vieno iš jų kapišone rado telefoną. (1 t. b.b.l 23-24). Papildomos apklausos metu liudytojas P. K. parodė, kad iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2700 Classic“, jame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), rašydamas pareiškimą jis, matyt iš susijaudinimo, pasakė, kad telefonas buvo „Samsung“. Taip pat komisariate 2013-05-22 apie 00. 20 val. jam buvo gražinta jo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vagystės dieną buvo įdėta į telefoną, ją atidavė pareigūnas. (1 t. b.b.l. 25-26). Papildomos apklausos metu liudytojas P. K. parodė, kad įvykio dieną, stovėjo stotyje, laukė autobuso, rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Prie jo priėjo trys vyriškiai, vienas iš jų, kurį jis atpažino asmens parodymo atpažinimo metu (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra R. D.) paprašė duoti jam telefoną paskambinti. Kiti du vyrai praėjo pro jį, atsistojo toliau, kaip jam pasirodė, už nugaros, bet tiksliai pasakyti negali, nes nekreipė į tuos du vyrus dėmesio. P. K. davė vyriškiui savo telefoną, nes jis jam pasirodė normalus, pagalvojo, kad paskambinęs gražins telefoną. Jis nereikalavo atiduoti telefoną, o tiesiog paprašė. Negrasino. P. K. davė telefoną vyrui su tatuiruotėmis į rankas, po to trumpam nusisuko nuo jo, o kai atsisuko atgal į jį, jau pastebėjo, kad jo rankose telefono nėra. Taip pat jau tie du vyrai, kurie pokalbio pradžioje stovėjo toliau nuo jo, buvo priėję prie jo. Jis pagalvojo, kad telefonas perduotas kam nors iš jų, todėl paklausė, ar galima juos apžiūrėti. Vyrai leido juos apžiūrėti, tačiau telefono jis nerado. Jis kreipėsi į apsaugos darbuotojus. Nurodė du vyrus, kaip asmenis, kurie pavogė telefoną, nes tas trečias asmuo, kuris buvo apsirengęs rudu paltu, kaip jam pasirodė, buvo su jais atsitiktinai. Vyras, kurio kapišone rado jo telefoną irgi jo atžvilgiu nieko nedarė. Su juo nebendravo, jam negrasino, nieko nereikalavo. Telefoną jis davė vyrui su tatuiruotėmis, nes jis paprašė paskambinti, kaip minėjo, jis jam pasirodė normalus žmogus, todėl jis pagalvojo, kad telefoną jis gražins. Jis negrasino, jo nemušė, negąsdino, į apsaugos darbuotojus P. K. kreipėsi todėl, kad norėjo, kad tas vyras telefoną jam gražintų (1 t. b.b.l. 27-28).

Asmens parodymo atpažinimo metu P. K. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris buvo priėjęs prie jo su vyru, kuris paprašė jo telefono. Vėliau jo kapišone buvo rastas jo telefonas (1 t. b.b.l. 29-30).

Asmens parodymo atpažinimo metu P. K. atpažino R. D., kaip asmenį, kuris 2013-05-21 priėjo prie jo ir paprašė duoti jam mobiliojo ryšio telefoną, o paėmęs telefono negražino (1 t. b.b.l. 32-33).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad dirba UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotoju. 2013-05-21 apie 22.55 val. geležinkelio g. 16, Vilniuje dirbant kartu su T. S. prie jų priėjo vaikinas, prisistatęs P. K.. Paaiškino, kad du nepažįstami vyrai apie 30 metų amžiaus iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną, prieš tai paprašę paskambinti. Nukentėjęs vaikinas parodė vyrus, kurie stovėjo šalia geležinkelio stoties centrinio įėjimo. Jie minėtus vyrus sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pas vieną iš sulaikytųjų asmenų rado mobilųjį telefoną, kuris buvo pavogtas (1 t. b.b.l.35).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2013-05-21 dirbo kartu su G. B. geležinkelio stotyje, jis su G. B. stovėjo ant laiptų, prie Geležinkelio stoties rūmų, prie jų priėjo vyras, prisistatė E. K. vardu, (duomenys neskelbtini) metų gimimo, jis buvo girtas ir matėsi, kad buvo sumuštas, jis kreipėsi pagalbos, pasakė, kad jį sumušė. E. K. nurodė, kad nukentėjo nuo dviejų vyrų, kurie stovėjo netoli jų. Jam su juo besikalbant prie jų pribėgo berniukas, kuris pasakė, kad iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną ir nurodė du asmenis, kurie stovėjo prie jų, nuo kurių, kaip teigė E. K. nukentėjo ir jis. Kadangi E. K. iškvietė pats greitosios pagalbos darbuotojus, T. S. ir G. B. užsiėmė vaiku. T. S. liko stovėti su vaiku ir iškvietė policijos pareigūnus, o G. B. priėjo prie tų dviejų vyrų ir su jais nuėjo į šalį ir juos apžiūrėjo. Iš G. B. žodžių sužinojo, kad pas vieną iš jų kapišone rado mobiliojo ryšio telefoną. Jis pats nematė, pas kurį iš dviejų asmenų jis rado telefoną, nes stovėjo su vaiku. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie perdavė du vyrus jiems (1 t. b.b.l. 36-37).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad jis dirba VAVPK PR 3 kuopoje 4 būryje vyr. patruliu. 2013-05-21 apie 23. 05 val. jam patruliuojant kartu su patruliu A. P. gavo iškvietimą iš VPK OVS, kad Geležinkelio g. 16, Vilniuje iš vaiko pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Atvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko apsaugos darbuotojai su nukentėjusiuoju P. K. gim. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas ‚Nokia 2700 classic“. P. K. nurodė du asmenis, kurie iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Priėjus prie nurodytų asmenų, jie prisistatė kaip R. D. ir V. K., dalinės apžiūros metu pas vieną iš jų, būtent pas V. K., kapišone buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2700 classic“. Nukentėjusysis P. K. patvirtino, kad tai yra būtent jo telefonas. Sulaikytieji R. D. ir V. K. kartu su nukentėjusiuoju P. K. buvo pristatyti į 3 PK tolesniam aiškinimuisi (1 t. b.b.l. 38-39).

2013-08-22 ikiteisminis tyrimas dalyje V. K. atžvilgiu buvo nutrauktas (1 t. b.b.l.110-111).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2013-05-21 kartu su pažįstamu, pravarde D., buvo stotyje. Su D. susipažino įvykio dieną, vardo ar pavardės tuo metu nežinojo, vyras pats prisistatė kaip D. Kas tai yra pravardė ar pavardė jis nežino. Nors kai jie susipažino, D. sakė, kad jis kartu su juo atlikinėjo bausmę Pravieniškėse, nors jis jo nepamena, nes Pravieniškėse jis atlikinėjo bausmę 2005 m. D. buvo nevienas, su juo buvo dar vienas vyras, jo vardo ir pavardės nežino. Jie trise susitiko prie kioskų, esančių prie Geležinkelio, šalia yra 2, 5 maršruto troleibusų stotelė. D. reikėjo narkotikų, V. K. turėjo 4 Lt, pasiūlė jam paprašyti trūkstamos pinigų sumos stotyje iš pažįstamų, jam reikėjo 20 Lt. Kadangi tą vakarą jis buvo girtas, tai nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybių. Atsimena, kad trise priėjo prie vaikino. Tas vaikinas rankoje turėjo mobiliojo ryšio telefoną. D. paprašė vaikino, kad jis duotų jam paskambinti. Vaikinas davė jam telefoną. Kas buvo po to, neatsimena. Atsimena, kad vaikinas po to ieškojo telefono pas juos kišenėse. Tuo momentu kai vaikinas apžiūrinėjo jų kišenes, tas trečias vyras, kuris buvo su jais, išėjo. V. K. kartu su D. nuėjo į stotį. D. pasakė, kad paslėpė telefoną kojinėje. Kaip D. slėpė telefoną, jis nematė. Prie troleibuso stotelės prie jų priėjo stoties apsaugos darbuotojai su tuo vaikinu, iš kurio D. paėmė telefoną. Apsaugos darbuotojai juos sustabdė. Jis pasakė, kad telefono neturi, tačiau apžiūrinėdamas jį vienas iš apsaugos darbuotojų rado mobiliojo ryšio telefoną jo kapišone. Jis mano, kad telefoną jam įmetė D., tačiau jis pats nematė ir nieko nepajuto. (1 t.b.b.l.40-41).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis R. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios J. K. parodymai, liudytojų P. K., G. B., T. S., G. B., V. K. parodymai, asmenų parodymo atpažinti protokolų duomenys, Taigi, kaltinamojo R. D. padaryta nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė.

Kaltinamojo R. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Prokuroras neprašė neblaivumo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, dėl to teismas pats kaltinamojo padėties nesunkina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. D. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkę nusikalstamą veiką, veika susijusi su turto grobimu, tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pagrobto turto vertę, į tai, jog civilinis ieškinys nepareikštas, į kaltinamojo asmenybę: R. D. (duoenys neskelbtini) metų amžiaus, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, turi vaiką, 6 metų amžiaus, nedirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (2 t. b.b.l. 91-93), administracine tvarka baustas (2 t. b.b.l.58-64), teistas ne vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pil. R. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-05-22 iki 2013-05-23; suimtas nuo 2013-10-01, suėmimas tęsiasi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti R. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 64¹ straipsnį, – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-05-22 iki 2013-05-23 ir nuo 2013-10-01 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti galioti iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.