Šiaulių apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje 2017 m. rugpjūčio 21 d. gautas R. A. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė S. B. daro administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnyje ir prašydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pripažinti jį nukentėjusiuoju.

2. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius G. K. 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte „Dėl pareiškimo“ prašė patikslinti paraiškino dalį, kuria R. A. prašoma pripažinti nukentėjusiuoju. 2017 m. spalio 4 d. R. A. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai pateikė papildomus duomenis dėl galimai neprižiūrimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pridėjo fotonuotraukas. Nurodė, kad konkrečios fizinės, turtinės žalos šiuo metu faktiškai nėra patyręs, tačiau patiria nepatogumus, nepilnavertį gyvenimą aplinkoje, kurioje egzistuoja apleisti sklypai. Jo nepilnamečiai vaikai jaučia stresą, baimę dėl apleisto žemės sklypo ir jame esančio namo. Tai daro neigiamą įtaką jo nekilnojamojo turto vertei.

3. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius G. K. 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. SG-503(3.3) atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnį S. B. atžvilgiu. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, R. A. su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl minėto spendimo panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi iš dalies tenkino R. A. skundą, panaikino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus G. K. 2017 m. spalio 23 d. spendimą Nr. SG-503(3.3) „Dėl atsisakymo pradėti administracinę teiseną“ ir administracinio nusižengimo bylą grąžino tirti iš naujo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai.

4. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė V. K. 2018 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną S. B. atžvilgiu pagal ANK 366 straipsnį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad S. B. atliko visus veiksmus (rinko šiukšles, valė sąnašas, šienavo ar chemiškai apdorojo žaliąją veją, tvarkė želdinius, surinko šakas į krūvą), įvardintus Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos ir švaros taisyklių, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-7 (toliau – Taisyklės), 5 punkte nustatytos teisės normos dispozijoje, todėl nėra priešingos teisei veikos (neveikimo). 2017 m. vasarą S. B. nevykdė statybos ar remonto darbų, o statybinis laužas – plytos – sudėtos į krūvą, todėl nėra neteisėtos veikos, numatytos Taisyklių 12 punkte. Sklypo savininkės teigimu, statybinis laužas bus panaudotas kelio pagrindo įrengimui. S. B. į krūvą sukraudama šakas ir plytas nepažeidė Taisyklių 9.1 punkto, nes jos veiksmai nesukėlė Taisyklių 9.1 punkte numatytų pasekmių – aplinkos užteršimo, parazitų ar graužikų veisimosi. Nesant priešingai teisei veikos, nėra tikslinga nagrinėti veikos pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. S. B. veika neatitinka administracinio nusižengimo požymių, nustatytų Taisyklių 5, 9 ir 12 punktuose.

5. R. A. padavė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. kovo 14 d. sprendimą ir skirti S. B. administracinę nuobaudą pagal ANK 366 straipsnį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymuose nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ANK) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

10. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 366 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo surašo policija arba savivaldybės administracijos (ANK 589 straipsnio 49, 82 punktai). Nagrinėjamu atveju R. A. kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl, jo nuomone, neprižiūrimo S. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 1 punktą) Tačiau institucija, įvertinusi tyrimo metus surinktus duomenis, pripažino, kad S. B. nepažeidė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos patvirtintų teritorijos ir švaros taisyklių, todėl administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukė. (žr. šios nutarties 4 punktą) R. A. nesutinka, kad S. B. veiksmuose nėra ANK 366 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių skundė savivaldybės administracijos procesinį sprendimą apylinkės teismui.

11. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, kad ANK 621 straipsnyje nurodyti subjektai, galintys apskųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą procesinį sprendimą. ANK 621 straipsnyje numatyta, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus (tame tarpe ir nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną) apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 644 straipsnyje numatyta, jog apeliacine tvarka apylinkių teismų nutarimus ir nutartis apygardos teismui gali apskųsti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai). Taigi procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje gali skųsti tik turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi asmenys, t. y. asmenys, kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas, institucijos, kurių pareiga ginti viešą interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn, bei nukentėjusieji. (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-627-579/2017)

12. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju, administracinio nusižengimo byloje, laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, be to, nukentėjusiuoju pripažįstama administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Taigi kompetencija pripažinti asmenį nukentėjusiuoju tenka administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui. Šis sprendimas nepriklauso išimtinai vien nuo galbūt žalos patyrusio asmens noro tapti bylos dalyviu. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-458/2018) Taigi nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui. Be to, žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su konkrečiu nusižengimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis byloje Nr. N-575-8575-10). Nors 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu R. A. prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau paprašytas pagrįsti, kodėl jis turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju pats R. A. pripažino, kad nepatyrė nei fizinės, nei turtinės žalos, tik jaučia diskomfortą, jo vaikai baimę (žr. šios nutarties 2 punktą). Atsižvelgiant į tai, kad R. A. nurodė, kad jis bei jo šeimos nariai patiria nepatogumus, dvasinį diskomfortą, vaikai baimę, dėl to, kad S. B. netinkamai prižiūri jai priklausantį žemės sklypą, tai reiškia, kad R. A. bei jo šeimos nariai patiria neturtinę žalą kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Savivaldybės administracija turėjo spręsti klausimą dėl R. A. pripažinimo nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos padarymo, tačiau nagrinėjamu atveju institucija nepriėmė jokio procesinio dokumento šiuo klausimu. Ji tik raštu paaiškino R. A., kad jis turi teisę civilinio proceso tvarka ginti pažeistas teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, institucija tinkamai neišsprendusi nukentėjusiojo procesinio statuso suteikimo klausimo, negalėjo tinkamai ištirti R. A. pareiškime nurodytų aplinkybių ir priimti teisėtą bei pagrįsta sprendimą dėl S. B. kaltės pagal ANK 366 straipsnį.

13. Pastebėtina ir tai, kad S. B. net nebuvo informuota apie tai, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnės 2018 m. kovo 14 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės atsakomybės taikymo S. B.. Taigi asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos vykstantys teisminiai procesai, net nebuvo įtrauktas į procesą, tokiu būdu buvo pažeistos S. B. teisės, įtvirtintos ANK 577 straipsnio 2 dalyje.

14. Esant tokioms aplinkybės, konstatuotina, kad administracinė teisena, vykdyta pažeidžiant ANK procedūras, įpareigojančias instituciją išsamiai ištirti gautą informaciją apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, todėl šalys grąžintinos į padėtį, buvusią iki minėtų pažeidimų, t. y. naikintina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis bei Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės V. K. 2018 m. kovo 14 d. nutarimas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina tirti iš naujo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės V. K. 2018 m. kovo 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti iš naujo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijai.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.