Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra (b. l. 9). Gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai nuosavybės teise turėjo įsigiję garažą, esantį Alytaus miesto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažo bosas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas J. M. vardu. (duomenys neskelbtini) testamentu J. M. šį garažą nusprendė palikti pareiškėjos sūnui ir jo anūkui M. S. (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama S. M.. J. M. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė, tačiau faktiškai valdė garažą. Pareiškėja ir jos sesuo L. D. taip pat po motinos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. M.. Mirus tėvui pareiškėjos sūnus M. S. ir sesuo L. D. atsisakė palikimo, tai patvirtina byloje esantys pareiškimai dėl palikimo nepriėmimo (b. l. 10, 11), o po J. M. mirties likusį garažą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėja viena, mokėjo garažų bendrijai mokesčius už jo išlaikymą, ten laiko lengvąjį automobilį ir jo priekabą. Faktinį garažo valdymą patvirtina garažų bendrijos išduota pažyma (b. l. 15). Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Pareiškėjos pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusių tėvų turtu pareiškėja tvarkėsi kaip savininkė.

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jos tėvo J. M. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės S. M. mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytu garažu, jo priežiūra, leidžia spręsti, kad J. M. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po tėvo J. M. mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis garažu, jo priežiūra, mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad L. S. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad L. S. po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja L. S. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po tėvo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja L. S. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo J. M. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.