- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 1-6-287/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00475-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Vytautas Blažaitis
Procesinio dokumento kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.6; 1.1.7.2.7; 1.1.8: 1.1.8.1; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2; 1.210; 1.2.10.1; 1.2.14; 1.2.14.1; 1.2.14.1.2; 1.2.14.1.2.5; 1.2.14.10; 2; 2.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16; 2.1.16.1; 2.1.16.1.6; 2.1.16.1.8; 2.1.16.2.12; 2.3; 2.3.2.2; 2.3.4; 2.3.5; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 14 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 10 val., atsirakinęs raktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į šią gyvenamąją patalpą ir iš miegamojo kambario spintoje buvusios piniginės pagrobė svetimą, A. P. turtą – 52000 litų.
Be to, kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 7 val. 30 min., atsirakinęs raktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, neteisėtai, slapta, prieš A. P. valią, įsibrovė į gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, virtuvės kambaryje tyčia atsuko dujinės įrenginio keturis čiaupus, uždegė ir ant stalo paliko žvakę, uždarė virtuvės kambario langus, tokiais tyčiniais veiksmais pasikėsino visuotinai pavojingu būdu – sukeliant dujų sprogimą - sugadinti svetimą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sunaikinti ar sugadinti bute esančius namų apyvokos daiktus, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. P., grįžusi namo, užsuko dujinės įrenginio čiaupus ir užgesino žvakę.
Kaltinamasis A. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis norėjo iš A. pasiimti savo 1000 litų, nes buvo davęs balkono įstiklinimui. Su A. draugavo apie pusantrų metų, bendro konkretaus ūkio nevedė, pirkdavo kartu maistą, arba jis vienas pirkdavo, o paskutinius 4 - 5 mėnesius gyveno kartu. Gyvendami kartu nutarė, kad reikia įstiklinti balkoną. A. jam buvo davusi savo buto raktą, kadangi kai ji dirba, jis grįžęs iš darbo galėtų įeiti į butą. Kitą buto raktą jis pasidarė, likus trims savaitėms iki išsiskyrimo su A., nes jų santykiai jau buvo pašliję, nebesutardavo, pykosi. Raktą dėl ko pasidarė net neturi paaiškinimo. Tikslo vaikščioti į A. butą nebuvo, buvo mintis padaryti kokią gerą staigmeną jos namuose, nes turėjo tikslą susitaikyti. Tačiau jų santykiai dar labiau pašlijo, A. ignoruodavo jo skambučius, buvo užuominos, kad nebenori su juo bendrauti. Kada pasidarė raktą gerai nebepamena. Rugpjūčio 4 dieną, atsirakinęs buto duris įėjo į butą ir iš miegamojo kambario spintos paėmė juodos spalvos piniginę su 47000 litų. Žinojo, kad piniginė su pinigais yra padėta spintoje, kadangi būnant pas A., kartais būdavo pradarytos spintos durys ir matydavosi piniginė su pinigais, piniginė net nebūdavo užsegta. Iš piniginės paėmė visus pinigus ir grįžęs į savo namus iš karto suskaičiavo pinigus, skaičiavo tris kartus, pinigų buvo 47000 litų, o ne 52000 litų. Kratos metu iš jo buvo išimta 47100 litų. Iš tų pinigų 1000 litų jis buvo pasiėmęs ir išleidęs savo reikmėms, o gavęs atlyginimą grąžino atgal 1000 litų. Gali būti, kad grąžindamas apsiskaičiavo ir grąžino 100 litų daugiau. Visi 47000 litų buvo sudėti maišelyje ir tyrėjai perskaičiavę rado 47100 litų. Pinigai, kuriuos paėmė, buvo kupiūromis po 100, 200 ir 500 litų. Kratos metu pinigai buvo išimti kupiūromis po 100 ir 200 litų. Kupiūromis po 500 litų nebuvo rasta, kadangi jis juos iškeitė kupiūromis po 100 ir po 200 litų, iškeitė rugpjūčio 5 dieną po pietų banke, iškeitė tiesiog be priežasties, pakeitė 6 kupiūras po 500 litų, gal dėl to, kad atrodytų daugiau. Pinigus paėmė rugpjūčio 4 dieną, rugpjūčio 7 dieną buvo sulaikytas. Atlyginimą gavo rugpjūčio 5 dieną ir tada atgal atidėjo 1000 litų. Tikslo paimti ir išleisti pinigus jis neturėjo, norėjo tik pasiimti savo 1000 litų. Nukentėjusiajai nespėjo pasakyti, jog paėmė ir išnešė jos pinigus, nes ji tiesiog ignoravo jo telefono skambučius ir žinutes, bandymus su ja susitikti. Vieną dieną iš ryto buvo nuėjęs pas A., tačiau ji išprašė jį lauk, gal rugpjūčio 5 dienos rytą. Todėl nespėjo jai pasakyti apie pinigus, nes ji buvo pikta, tiesiog nesileido į kalbas. Rugpjūčio 7 dieną buvo įėjęs į nukentėjusios butą, tiesiog tuo metu nesugalvojo, jog galėjo palikti raštelį apie paimtus pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė apie 6000 litų, kuriuos buvo atidavęs savo motinai. Mamai buvo skolingas 6000 litų, o kada pradėjo išgėrinėti ir pyktis su A., mama paprašė grąžinti 6000 litų ir paėmęs iš nukentėjusios pinigų 6000 litų atidavė mamai. Tą vakarą, kai mamai atidavė pinigus, grįžo neblaivus ir mama griežtai pareikalavo grąžinti pinigus. Su mama būtų susitaręs ir paprašęs, kad ji paskolintų tuos 6000 litų, kuriuos būtų grąžinęs nukentėjusiajai, o mamai būtų grąžinęs vėliau. Jis gyvena su tėvais, tėvų bute, kur turi savo kambarį ir kuriame rūbų spintoje, laikė tuos pinigus. Pinigai buvo maišiuke, vienoje vietoje, tai yra, tas 41100 litų, o 6000 litų buvo atskirai pas mamą. Pinigus iš nukentėjusios buto paėmė, būdamas blaivus, keičiant kitomis kupiūromis taip pat buvo blaivus. Krata namuose atlikta rugpjūčio 8 dieną, o sulaikytas buvo rugpjūčio 7 dieną. Girtumas buvo nustatytas sulaikymo metu, vakare. Po to jis buvo apklausiamas dėl 52000 litų, iš pradžių buvo reikalaujama 50000 litų, o po to patikslino, kad 52000 litų. Pasakius, kad pinigai yra namuose, paėmė jį ir visi nuvažiavo į namus, kur buvo atlikta krata ir jis atidavė pinigus. Mama pradėjo klausinėti apie kokius pinigus vyksta kalba ir jis pasakė, kad pinigai buvo paimti iš A., mama dar pasakė, kad tie kur jai atidavė, buvo iš A. pinigų. Nukentėjusioji dirba bare „K.“, o kokio dydžio ji gaudavo atlyginimą nežino, niekada neklausė. Pirminis jo tikslas buvo atstatyti santykius su nukentėjusiąja ir tokiu būdu bandyti su ja pasišnekėti, bet kai pamatė, kad nebeįmanoma pasišnekėti, nusprendė atsiimti savo 1000 litų, kuriuos jai buvo davęs, o likusius 46000 litų jai grąžinti, jokio tikslo pasisavinti ir išleisti pinigų neturėjo. Gyvendamas su nukentėjusiąja, į jų santykius žiūrėjo rimtai, planavo apie šeimą, o išsiskyrė dėl to, nes pradėjo įtarinėti, jog ji yra neištikima, kol jis būdavo išvažiavęs (dirba tolimųjų reisų vairuotoju), dėl to jie ginčydavosi, jis grįždavo išgėręs, o tai jai labai nepatikdavo, ji pasakė, kad nenori išgeriančio vyro, pavydaus.
Dėl antro epizodo kaltinamasis parodė, jog dieną prieš tai buvo paėmęs nukentėjusios telefoną ir perskaitė žinutes, kuriose buvo parašyta negerai, jam niekas nieko nepaaiškino, nes nukentėjusioji su juo nebendravo. Telefoną jis po to įdėjo į jos pašto dėžutę. Rugpjūčio 7 dienos ryte, apie 7.30 val., jis buvo pakankamai piktas, apsvaigęs nuo alkoholio (buvo gėręs iš vakaro) ir norėdamas įsitikinti ar pas ją kas nors nesilanko, paimti ir kažkaip ją įskaudinti, ar tai ką išnešti, ar ką nors sudaužyti jai brangaus, kad būtų skausmas. Žinojo, kad jos nebus namuose, ėjo su tikslu kažką padaryti blogo, kažkokias taures gal sudaužyti. Bute apsidairė aplinkui, nebuvo nieko tokio, kad galėtų kažką padaryti, taurių nenorėjo daužyti, pagalvojo, kad atsuks karšto vandens kraną, tegul bėga, kad daugiau reikėtų mokėti už vandenį, tačiau neatsuko. Dar pabuvęs nieko nesugalvojo ir automatiškai atsuko dujas, dujinę viryklę su 4 čiaupais, šalia dujinės virtuvėje ant stalo buvo žvakė, kurią uždegė, uždarė langus, apsidairė, pasižiūrėjo, gal neverta, gal ką nors kitką, bet alkoholis darė savo, ir uždaręs buto duris, išėjo. Dabar supranta, kokios galėjo būti pasekmės, nes butas daugiabučiame name, grėsmė buvo visam namui. Tuo metu nieko nemąstė, įtakos turėjo pyktis ir girtumas. Daugiau įtakos tokiam poelgiui turėjo pyktis, blaivus ar būtų taip pasielgęs, sunku pasakyti. Apie pasekmes pagalvojo, kai buvo sulaikytas, kai prablaivėjo galva. Įvykio dieną prie buto atėjo 6 val. ryto, bute nedegė šviesa, įsitikinęs, kad nieko nėra apie 7.30 val. įėjo į butą. Buvo neblaivus, nes iš vakaro gėrė, o kol laukė stovėdamas dar išgėrė truputį. A. bute gyvena ne viena, gyvena su 13 metų dukra. Įvykio dieną dukros nebuvo namuose. Civilinio ieškinio neatlygino. Sutinka neturtinės žalos atlyginti kokius 2000 litų, bet ne 10000 litų, nes ėjo pas gydytojus, pirko vaistus, o turtinės žalos skirtumo 4900 litų nesutinka atlyginti, nes paėmė tik 47000 litų. Iš vakaro nukentėjusios nebuvo namuose, nes buvo kelis kartus išėjęs pasivaikščioti, praėjo pro jos butą, matė, kad nedegė šviesa. Kai nukentėjusioji jį išvarė, pergyveno, nes ją mylėjo, rūpėjo susitaikyti, tik jo pasirinkti būdai nebuvo tinkami. Suvokia atsakomybę dėl savo poelgio ir vertina jį neigiamai. Atsiprašo nukentėjusiosios ir nukentėjusioji A. P. atsiprašymą priima.
ĮRODYMAI
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. parodė, kad su V. bendravo metus laiko, jokių bendrų planų, bendro ūkio nebuvo, pas ją jis negyveno, kurį laiką susitikinėjo, eidavo į pasimatymus. Atšalus orams, pradėjo jį pasikviesti į namus, kur jis ateidavo, išeidavo, bet kartu negyveno. Jos išeiginėmis dienomis kartais kartu ruošdavo maistą, bet jokio bendro ūkio nevedė, jo daiktų pas ją nebuvo. Pyktis pradėjo todėl, kad A. turėjo problemų su alkoholiu, į pasimatymus ateidavo su kvapu, iš pradžių nebuvo pavydo, pykčio priepuolių. Jai nepatinka alkoholis, nenori draugo, vartojančio alkoholį, tikėjosi, kad susitvarkys, negers, bet kuo toliau, tuo dažniau gerdavo, jos namuose išgėrė visus gėrimų resursus, prasidėjo pavydo priepuoliai, kad dirba bare, jog su visais flirtuoja, persekiodavo ją, žiūrėdavo ką daro, kaip pats minėjo, stovėdavo po langais ir stebėdavo, kada užsideda šviesa, kada neužsidega, todėl ji nusprendė, jog tikrai nereikia tokio draugo, puikiai susitvarko ir viena. Birželio pabaigoje jam išvažiavus į reisą, pradėjo siųsti žinutes, kad ji tokia ir anokia, kad „duosis“ su visais, kol jis išvažiavęs. Rašydavo žinutes jai dieną ir naktį, skambindavo gal po 30 ar 50 kartų per dieną. Todėl ji nusprendė galutinai nutraukti su juo santykius, pasakė, kad jokių šansų dėl taikymosi nebeduos. Liepos pabaigoje grįžęs iš reiso vėl skambino, rašė žinutes, kaip jai sekasi, kaip I. sekasi, ji parašydavo, kad joms viskas gerai. Tie santykiai buvo tokie iki tol, kol neįvyko tasai įvykis. Rugpjūčio 5 dieną ji buvo namuose, nesupranta, kaip jis sugebėjo ateiti, nes buvo pirmadienis, o pirmadieniais į darbą ji išeina tik vakare persiimti pamainos. Tačiau gal buvo išėjusi trumpam iki parduotuvės, gal jam kas padėjo kartu stebėti jos išėjimą ir grįžimą, nes vienam tai labai rizikinga. Rugpjūčio 6 dienos rytą, gal 7 valandą pasibeldė į duris, kurias atidarius, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pasakius, kad jokių šansų taikytis nebeduos, kad viskas baigta, jam išėjus, pastebėjo, jog nebeturi telefono, kuris buvo padėtas virtuvėje ant stalo. Telefoną ji rado pašto dėžutėje, rugpjūčio 7 dienos vakare, kai grįžusi rado atsuktas dujas. Nesant telefono jis nebegalėjo susiekti su ja, todėl pradėjo skambinti į darbo telefoną, kvietė susitikti pasišnekėti, gal susitaikys, kad atiduos viską, kad tik susitaikytų. Tuo metu ji nesuprato, ką reiškia, kad atiduos viską, netikrino, kas yra, negalvojo, kad be jos žinios kas nors gali vaikščioti po butą, o tuo labiau, kad raktas buvo atiduotas. Rugpjūčio 7 dieną, apie pietus A. paskambino telefonu ir pasiteiravo dėl gedulingų pietų, dar ji savo bendradarbėms pajuokavo, kad „A. man ir gedulingus užsakys“. Vakare grįžusi iš darbo ir pradariusi buto duris, pajuto stiprų dujų kvapą, nesuprato, kas darosi, nes durys buvo užrakintos. Įėjusi į kambarį užsidegė šviesą ir tada suprato, kas vyksta, užsuko čiaupus, užpūtė žvakę ir išlėkė į policiją. Nuo žvakės iki dujinės atstumas buvo gal 50-60 centimetrų, nes dujinė ir stalas yra vienas šalia kito, nedidelis atstumas, nėra nei metro. Žvakė buvo jai dovanota, gan nemaža, stovėjo nauja, kai užpūtė, buvo sudegusi daug. Išeidama į darbą, langus ji buvo palikusi pravertus. Pinigų, padėtų spintoje, jis negalėjo matyti, kadangi spintos durys būna visada uždarytos, nes kambaryje mažoka vietos ir jos užstumtos su lyginimo lenta, norint jas atidaryti reikia specialiai atstumti lyginimo lentą, pačios jos niekaip neatsidarys. Ji nežino, iš kur A. sužinojo apie pinigus. Mano, kad kol dar nebuvo susipykę, ji būdavo darbe, o A. turėdavo raktą, kad galėtų įeiti į butą, gal tada viską apžiūrinėdavo. Dėl pinigų ji pasižiūrėjo tik tada, kai ekspertas apžiūrėjo dujas, žvakę, išėjo ir tik tada į galvą jai toptelėjo dėl pinigų, tada pažiūrėjus į piniginę, rado ją tuščią. Suprato, kad visa tai buvo padaryta iš pavydo, nes niekam nėra pasakojusi apie savo santaupas, pinigus. Pinigus laikė namuose, nes bankais nepasitiki, lapelyje rašydavo, kiek pasideda, oficialių dokumentų neturi. Paskutinį kartą pinigus matė liepos viduryje, nes kai gauna atlyginimą, kažkokią sumą pasideda. Pinigų sumą užsirašydavo dėl savęs, todėl žinojo, kiek yra padėta. Pinigus taupė daug metų, sunkiai ir daug dirbo, buvo išvažiavusi į užsienį, buvo grąžintos rublinės santaupos, taupo gal 10 metų, kiekvieną mėnesį atidėdavo ir po 500 litų, ir po 600 litų, visaip atidėdavo. Dirbdama užsienyje užsidirbo didesnę sumą, kurią pasikeitė į litus. Piniginėje buvo 52000 litų. Pinigus taupė dukrai, dukros mokslams. Kai policijoje jai buvo grąžinti pinigai, nebuvo kupiūrų po 500 litų. Kiek ji turėjo kupiūrų po 500 litų, negali pasakyti, nes tokių smulkmenų nerašydavo, tik bendrą sumą užsirašydavo. Reiškia 4900 litų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti, kurios nemažina, kadangi dėl to įvykio patyrė didžiulį stresą, smarkiai pašlijo sveikata, nuo košmarų naktimis negalėdavo miegoti, negalėdavo valgyti, pykindavo, buvo paskirti stiprūs raminamieji vaistai, atsirado didžiulis baimės jausmas, kiekvieną sykį rakindama duris galvoja, kad įėjusi dar kažko nerastų, bijo išeiti į gatvę, nes jeigu bandė susprogdinti, tai gali bandyti ir papjauti. Kaltinamajam V. buvo uždrausta artintis prie jos, tačiau kurį laiką jis ją ir dukrą persekiojo, kur jos lankėsi, lankydavosi ir jis: dukra eidavo į mokyklą ir jisai aplinkui vaikščiodavo, ji išeina ryte vedžioti šuniuko ir jisai netoliese sukiojasi, nebuvo nei vienos dienos, kad ji nepagalvotų, kas galėjo įvykti, jeigu duris būtų atidariusi dukra. Miestelis mažas, kažkodėl visi smerkia ją dėl šio įvykio, suprastėjo jos reputacija, visi „bado“ akimis, ji dirba viešoje vietoje, apkalbos, o kodėl taip, nežino. Tą dieną, kai rado atsuktas dujas, dukros namuose nebuvo, buvo pas tėtį išvykusi , šuniuko namuose taip pat nebuvo, buvo išsivežusi dukra. Žvakė būdavo padėta prie televizoriaus ant sekcijos, o rado padėtą virtuvėje ant stalo. Įsistiklinti balkoną jos planuose jau buvo senokai, bet taip sutapo, kad įsistiklino tik dabar, įsistiklino už savo pinigus, nes A. niekada neturėdavo pinigų, kokį pusmetį visiškai niekur nedirbo, o kai pradėjo dirbti, prasidėjo problemos darbe, tai jam atskaičiuoja už detales, tai už kurą, praktiškai laisvų pinigų jis niekada neturėjo, kartais nupirkdavo maisto. A. jai siūlė 1000 litų dėl balkono įstiklinimo, norėjo prisidėti, bet ji atsisakė, nes jie kartu negyveno. Jos buto raktą A. jai grąžino liepos pabaigoje, grįžęs iš reiso. Durų spyną ji yra pasikeitusi. Nori, kad kaltinamasis atsakytų pagal įstatymą už savo padarytus veiksmus ir atlygintų žalą.
Liudytoja M. Z. parodė, kad ji su nukentėjusiąja yra kaimynės. 2014 m. rugpjūčio 7 d. visą dieną ji buvo namuose ir negirdėjo, kad kas būtų atėję pas kaimynę. Apie 18.30 val. ji eidama į lauką, laiptinėje užuodė dujų kvapą. Ji viską apžiūrėjo, bet nieko neįtarė, iš kur galėjo sklisti dujų kvapas. Su nukentėjusiąja apie įvykį nekalbėjo. Policija pas ją buvo atėjusi naktį, apklausė tyrėja ir viskas. Kai buvo atvažiavę žurnalistai, kažkiek kalbėjosi su jais, persimetė žodžiais dėl įvykio. Kaimynai per daug nelenda į kitų gyvenimą, nėra tokio bendravimo. Su nukentėjusiąją apie įvykį nekalbėjo, o ar su ja kalbėjosi kiti kaimynai, nežino, iš kaimynų nukentėjusios atžvilgiu negirdėjo jokių nepadorių apkalbų, neaptarė, tik kalbėjo, kad galėjo blogai baigtis su dujomis, kad galėjo būti baisios pasekmės.
Liudytoja J. V. parodė, kad sūnus pas ją negyveno pusantrų metų, namo nepareidavo, nes gyveno pas A., o kaip jie ten gyveno ji nežino, nes A. nepažįsta, neteko niekada bendrauti, pas juos į namus ji nebuvo atėjusi. Sūnus pirkdavo maistą, nešdavosi prisipirkęs, pasitardavo su ja, ką darys valgyti. Gavęs pirmą algą (buvo žiema), pasakė, kad neša A. 500 litų, ji pagalvojo, kad jeigu gyvena kartu, tegul neša. Sūnus buvo pasiėmęs 4000 litų kreditą, nes pirkosi kompiuterį, tą kreditą sumokėjo ji, nes abu su vyru yra dirbantys, galvojo, jog senatvėje sūnus jiems atsilygins. Sūnus jai pasakojo, kad rimtai galvoja apie šeimą, norėjo šeimos, nešdavo maistą, pasišnekėdavo apie buitinius reikalus, nes sūnus pas ją ateidavo kiekvieną dieną. Sūnus jai sakė, dėl ko susipyko su A., nes kai išėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, ji susirado kitą, sakė gal dar susitaikys. Apie pinigus sūnus jai nepasakojo. Ji skaitė kaltinamąjį aktą. Sūnus yra impulsyvus, neplanuotai viską padaro. Ne kartą ji prašė A. susitikti, žadėjo jai atiduoti viską. Ji pati nematė, kad sūnus A. būtų padavęs pinigus, matė, kad iš namų išsinešė. Vasaros metu, grįžęs pasakė, kad A. dedasi balkonui langą, kad jai duos 1000 litų ir iš savo spintos pasiėmęs 5 kupiūras po 200 litų nešė A. dėl balkono. Sūnus gyveno ne jų namuose, bet daiktus, pinigus laikė pas juos namuose. Sūnus jų namuose turėjo atskirą kambarį, niekada negerdavo, negrįždavo išgėręs. Jai buvo didelis šokas, kai sūnus grįžo išgėręs, kitą dieną vėl išgėręs, todėl ji jam pasakė, kad jeigu davinėja A. pinigus, grįžta į namus išgėręs, tada turi jai grąžinti kreditą. A. jai grąžino 6000 litų. A. dar jai pasakė, kad dėl meilės padarė didžiulę nuodėmę, dėl kurios gailisi ir nusiraminimui išgėrė alaus. Kokią padarė klaidą jai nepasakė, sakė jog sužinos. Ji visada keliasi 6 val. ryto, o rugpjūčio 5 d. rytą 7 valandą sūnus pasakė, kad trumpam išeis, buvo negirtas. Apie pinigų keitimą banke ji nežino, sūnus apie tai nekalbėjo. Sūnus jai nesakė ir kokiu tikslu buvo atsukęs dujas. Kratos metu ji buvo namuose ir matė, kaip buvo rasti pinigai. Kai viskas įvyko, suprato, kad pinigai buvo paimti iš A. Sūnus tolimųjų reisų vairuotoju dirbo nuo 2014 m. sausio mėnesio, iki tol dirbo Šiauliuose, prieš porą metų dirbo Anglijoje, pastovios darbovietės neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje. Sūnus labai gailisi, nemiega naktimis, pergyvena. Prašo leisti jam tą meilės nuodėmę išpirkti darbu.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. P. priklausantis butas (1 t., 4-11 b. l.). Apžiūros metu paimta lytėjimo pėdsako nuoplova, dvi tamsios plokštelės su nukopijuotais avalynių pėdsakais, žvakė.
Iš kratos protokolo ir tarnybinio pranešimo dėl kratos atlikimo matyti, kad 2014-08-08 atlikus kratą kaltinamojo A. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, priklausančiose Stasiui ir J. V., rasti ir paimti pinigai: A. V. kambaryje, spintoje – 41100 litų, J. V. rankinėje – 3320 litų, J. V. pati pateikė 6000 litų, bendroje sumoje rasta 50420 litų, A. V. rankinėje rastas buto raktas, koridoriuje paimta viena avalynės pora, kambaryje dėžutėje rastas vienas batų pirkimo kvitas (1 t., 16-17, 18 b. l.).
Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, išimti kratos metu: 137 vnt. 100 litų kupiūrų, 167 vnt. 200 litų kupiūrų, pirkimo kvitas, raktas, 3320 litų (1 t., 27-30 b. l.).
Iš pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajai A. P. buvo grąžinti iš jos pavogti pinigai : 137 vnt. 100 Lt kupiūromis, 167 vnt. 200 Lt kupiūromis, iš viso 47100 litų ( 1 t., 31 b. l.).
Iš pakvitavimo matyti, kad J. V. buvo grąžinti jai priklausantys pinigai, kurie buvo išimti kratos metu: 3320 litų ( 1 t., 32 b. l.).
Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta spynos atrakto mechanizmo dalis, paimta, keičiant nukentėjusiosios A. P. buto durų spynos atraktą ir įdėta į įmonei „Anivel“ priklausančio kabineto durų spyną bei kad minėtas atrakto mechanizmas laisvai sąveikauja su raktu, rastu ir paimtu 2014-08-08 kratos metu iš kaltinamojo A. V. namų (1 t., 33-36 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. V. pateikė metinę pajamų deklaraciją, individualios veiklos pajamas, raštą (1 t., 37-41 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. V. pateikė savo sąskaitų bankuose „Swedbank“, AB ir „N. B. Lietuva“ išrašus už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-08-11 (1 t., 42-44 b. l.).
Iš civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji A. P. reiškia 4900 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už negrąžintus pinigus ir 10000 litų dėl neturtinės žalos atlyginimo už patirtus išgyvenimus, savijautos pablogėjimą ir kita, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo A. V. (1 t., 56-58 b. l.).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamajam A. V. 2014-08-07, 22 val. 31 min. buvo nustatytas 3,36 promilės girtumas (1 t., 62 b. l.).
Iš laikino sulaikymo protokolo ir nutarimo paleisti matyti, kad kaltinamasis A. V. buvo sulaikytas nuo 2014-08-07, 22 val. 20 min. iki 2014-08-08, 14 val. 40 min. (1 t., 65, 66 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo ir pasikėsinimo sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu yra įrodyta.
Kaltinamojo A. V. padarytos veikos atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir yra teisingai kvalifikuotos: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi jis raktu atsirakinęs nukentėjusiosios A. P. buto duris, įsibrovė į jos gyvenamąją patalpą ir iš spintoje buvusios piniginės pagrobė didelės vertės turtą – nukentėjusiajai priklausančius 52000 litų; ir pagal Lietuvos Respublikos 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, kadangi jis raktu atsirakinęs nukentėjusiosios A. P. buto duris, neteisėtai, slapta prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė į jos gyvenamąjį butą, taip pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, ir virtuvės kambaryje atsukęs dujinės įrenginio keturis čiaupus, uždegęs ant stalo žvakę ir uždaręs langus, pasikėsino visuotinai pavojingu būdu – sukeliant dujų sprogimą – sugadinti svetimą turtą – butą bei sunaikinti jame esančius daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nukentėjusioji A. P. grįžusi namo, užsuko dujinės įrenginio čiaupus ir užgesino žvakę.
Kaltinamasis A. V. nepripažįsta pagrobęs iš nukentėjusiosios piniginės 52000 litų, teigdamas, jog iš piniginės paėmė visus pinigus ir grįžęs į savo namus iš karto suskaičiavo pinigus, skaičiavo tris kartus, pinigų buvo 47000 litų, bei teigdamas, jog visus pinigus būtų nukentėjusiajai grąžinęs, tačiau ji su juo atsisakydavo bendrauti telefonu bei atsisakė susitikti. Tokie kaltinamojo parodymai yra atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi jie yra paneigti visumos byloje ištirtų įrodymų: visų pirma, paneigti nuosekliais nukentėjusiosios A. P. parodymais, kad ji pinigus taupė dukrai, kas mėnesį atidėdama tam tikrą pinigų sumą ir užsirašydama galutinę sumą, kas neginčijamai patvirtina, jog ji tiksliai žinojo, kiek pinigų turi. Tai paneigia ir paties kaltinamojo A. V. parodymai apie jo atliktus veiksmus po pinigų pagrobimo, kai jis iškeitė pagrobtas 500 litų kupiūras į smulkesnes, negalėdamas paaiškinti kodėl, kai jis pasiėmė 1000 litų savo reikmėms, po to atidėjo tą 1000 litų atgal, atidavė motinai skolą 6000 litų, tai yra, naudojo pinigus savo nuožiūra, savo reikmėms ir nuo rugpjūčio 4 d. (pinigų pagrobimo) iki buvo sulaikytas rugpjūčio 7 d. apie pinigų pagrobimą nukentėjusiajai net nepasakė ir pinigų negrąžino, nors per tą laiką su ja kalbėdavosi telefonu bei buvo vieną kartą nuėjęs į namus. Kratos metu pas jį buvo rasta 41100 litų, motina atidavė 6000 litų ir iš viso kratos metu paimta 47100 litų, kodėl ne 47000 litų, kuriuos teigia pagrobęs kaltinamasis, jis konkrečiai paaiškinti negalėjo.
Kaltinime tikslintina nukentėjusiosios A. P. pavardė ten, kur yra nurodyta P., nurodant nukentėjusiosios pavardę – P., kadangi visais byloje surinktais ir teisminio įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu, ir prokuroras, paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, jog tai yra techninė klaida.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad šias nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį, tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jei asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. V. tokių veiksmų neatliko, todėl šiuo pagrindu skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, nėra galimybės.
Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šioje byloje nėra nustatyta kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei kitų sąlygų, todėl ir šiuo atveju nėra galimybės kaltinamajam paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet privalu atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, tai yra, gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-482/2007, 2K-264/2005, 2K-77/2007 ir kt.).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais bausmės skyrimo principais ir remiantis bylos medžiagos duomenimis, matyti, kad kaltinamajam A. V. nėra galimybės paskirti švelnesnę (kitos rūšies) bausmę, nei numatyta jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose.
Kaltinamasis A. V. neteistas (1 t., 85 b. l.), padarė sunkų, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d., 5 d.), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka (1 t., 86-90 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 92 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, duomenų apie jo šeimą neturi (1 t., 94 b. l.), dirba vairuotoju UAB „T.“ ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., 96, 97 b. l.), atsiprašė nukentėjusiosios A. P., kuri atsiprašymą priėmė, tačiau prašo nubausti jį pagal įstatymą ir atlyginti jos pareikštus civilinius ieškinius, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė apysunkės ir nesunkios nusikalstamų veikų atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis yra baustinas bausme, artima sankcijos už padarytas nusikalstamas veikas minimumui, paskiriant jam galutinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose (BK 41 str., 50 str., 54 str., BVK 62 str., 63 str.).
Į atliktą bausmės laiką, kaltinamajam A. V. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str., 1 t., 65, 66 b. l.).
Kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam A. V. paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios A. P. 4900 litų (1419,14 eurų) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, kaip pagrįstas, priteisiant jį iš kaltinamojo A. V., kadangi žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų (1 t., 56-58 b. l., CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).
Nukentėjusiosios A. P. 10000 litų (2896,20 eurų) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo A. V., kadangi žala buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad A. P. dėl kaltinamojo A. V. nusikalstamų veiksmų patyrė emocinius išgyvenimus – stresą, išgąstį, baimę, kai grįžusi į namus rado atsuktus dujinės viryklės čiaupus, tačiau jokių sužalojimų ji nepatyrė, nebuvo sugadintas ar sunaikintas jos turtas, nes dujos nesprogo, į šeimos gydytoją dėl blogo miego, nerimo, baimės ji kreipėsi, praėjus po šio įvykio 20 dienų ir byloje nėra tokių duomenų, kad gydytoja jai paskyrė gydymą vaistais, būtent, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų padarytų pasekmių. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių – nukentėjusiosios reputacijos pablogėjimo, jos sutrikusio miego, negalėjimo valgyti, pykinimo. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 10000 Lt (2896,20 eurų), yra per didelis, tuo labiau, kad jis yra pagrįstas tik byloje pateiktu civiliniu ieškiniu ir teisminio bylos nagrinėjimo eigoje pateiktu šeimos gydytojo išrašu-siuntimu (1 t., 56-58 b. l., 2 t., 20 b. l.) bei nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl nukentėjusiajai priteistina 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) (1899,04 litų) neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis 2346,20 Eur (8100,96 litų) atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, iš kaltinamojo A. V. priteistinos 300 litų (86,89 eurų) nukentėjusiosios A. P. turėtos advokato atstovavimo išlaidos (1 t., 59 b. l.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi prie baudžiamosios bylos – raktas ir žvakė, kaip nusikalstamos veikos įrankiai, konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o pirkimo kvitas, lytėjimo pėdsako nuoplova, dvi plokštelės su nukopijuotais avalynės pėdsakais, kaip menkaverčiai daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas galioti nepakeistas 2014 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimas laikinai – 6 mėnesiams apriboti nuosavybės teises nuteistojo A. V. turtui – 0,0630 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepasibaigęs jo galiojimo terminas (1 t., 103 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;
pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisyklėmis, visas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Į atliktą bausmės laiką A. V. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d.
Kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. V. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Priteisti iš nuteistojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1419,14 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų 14 centų) (4900 litų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) (1899,04 litų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P..
Likusią nukentėjusiosios A. P. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo 2346,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 20 centų) (8100,96 Lt) atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 centus) (300 litų) advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai A. P..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus prie baudžiamosios bylos – raktą ir žvakę konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, pirkimo kvitą, lytėjimo pėdsako nuoplovą, dvi plokšteles su nukopijuotais avalynės pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti nepakeistą 2014 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimą laikinai – 6 mėnesiams apriboti nuosavybės teises nuteistojo A. V. turtui – 0,0630 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.