Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Be to, kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 7 val. 30 min., atsirakinęs raktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, neteisėtai, slapta, prieš A. P. valią, įsibrovė į gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, virtuvės kambaryje tyčia atsuko dujinės įrenginio keturis čiaupus, uždegė ir ant stalo paliko žvakę, uždarė virtuvės kambario langus, tokiais tyčiniais veiksmais pasikėsino visuotinai pavojingu būdu – sukeliant dujų sprogimą - sugadinti svetimą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sunaikinti ar sugadinti bute esančius namų apyvokos daiktus, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. P., grįžusi namo, užsuko dujinės įrenginio čiaupus ir užgesino žvakę.

Kaltinamasis A. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis norėjo iš A. pasiimti savo 1000 litų, nes buvo davęs balkono įstiklinimui. Su A. draugavo apie pusantrų metų, bendro konkretaus ūkio nevedė, pirkdavo kartu maistą, arba jis vienas pirkdavo, o paskutinius 4 - 5 mėnesius gyveno kartu. Gyvendami kartu nutarė, kad reikia įstiklinti balkoną. A. jam buvo davusi savo buto raktą, kadangi kai ji dirba, jis grįžęs iš darbo galėtų įeiti į butą. Kitą buto raktą jis pasidarė, likus trims savaitėms iki išsiskyrimo su A., nes jų santykiai jau buvo pašliję, nebesutardavo, pykosi. Raktą dėl ko pasidarė net neturi paaiškinimo. Tikslo vaikščioti į A. butą nebuvo, buvo mintis padaryti kokią gerą staigmeną jos namuose, nes turėjo tikslą susitaikyti. Tačiau jų santykiai dar labiau pašlijo, A. ignoruodavo jo skambučius, buvo užuominos, kad nebenori su juo bendrauti. Kada pasidarė raktą gerai nebepamena. Rugpjūčio 4 dieną, atsirakinęs buto duris įėjo į butą ir iš miegamojo kambario spintos paėmė juodos spalvos piniginę su 47000 litų. Žinojo, kad piniginė su pinigais yra padėta spintoje, kadangi būnant pas A., kartais būdavo pradarytos spintos durys ir matydavosi piniginė su pinigais, piniginė net nebūdavo užsegta. Iš piniginės paėmė visus pinigus ir grįžęs į savo namus iš karto suskaičiavo pinigus, skaičiavo tris kartus, pinigų buvo 47000 litų, o ne 52000 litų. Kratos metu iš jo buvo išimta 47100 litų. Iš tų pinigų 1000 litų jis buvo pasiėmęs ir išleidęs savo reikmėms, o gavęs atlyginimą grąžino atgal 1000 litų. Gali būti, kad grąžindamas apsiskaičiavo ir grąžino 100 litų daugiau. Visi 47000 litų buvo sudėti maišelyje ir tyrėjai perskaičiavę rado 47100 litų. Pinigai, kuriuos paėmė, buvo kupiūromis po 100, 200 ir 500 litų. Kratos metu pinigai buvo išimti kupiūromis po 100 ir 200 litų. Kupiūromis po 500 litų nebuvo rasta, kadangi jis juos iškeitė kupiūromis po 100 ir po 200 litų, iškeitė rugpjūčio 5 dieną po pietų banke, iškeitė tiesiog be priežasties, pakeitė 6 kupiūras po 500 litų, gal dėl to, kad atrodytų daugiau. Pinigus paėmė rugpjūčio 4 dieną, rugpjūčio 7 dieną buvo sulaikytas. Atlyginimą gavo rugpjūčio 5 dieną ir tada atgal atidėjo 1000 litų. Tikslo paimti ir išleisti pinigus jis neturėjo, norėjo tik pasiimti savo 1000 litų. Nukentėjusiajai nespėjo pasakyti, jog paėmė ir išnešė jos pinigus, nes ji tiesiog ignoravo jo telefono skambučius ir žinutes, bandymus su ja susitikti. Vieną dieną iš ryto buvo nuėjęs pas A., tačiau ji išprašė jį lauk, gal rugpjūčio 5 dienos rytą. Todėl nespėjo jai pasakyti apie pinigus, nes ji buvo pikta, tiesiog nesileido į kalbas. Rugpjūčio 7 dieną buvo įėjęs į nukentėjusios butą, tiesiog tuo metu nesugalvojo, jog galėjo palikti raštelį apie paimtus pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė apie 6000 litų, kuriuos buvo atidavęs savo motinai. Mamai buvo skolingas 6000 litų, o kada pradėjo išgėrinėti ir pyktis su A., mama paprašė grąžinti 6000 litų ir paėmęs iš nukentėjusios pinigų 6000 litų atidavė mamai. Tą vakarą, kai mamai atidavė pinigus, grįžo neblaivus ir mama griežtai pareikalavo grąžinti pinigus. Su mama būtų susitaręs ir paprašęs, kad ji paskolintų tuos 6000 litų, kuriuos būtų grąžinęs nukentėjusiajai, o mamai būtų grąžinęs vėliau. Jis gyvena su tėvais, tėvų bute, kur turi savo kambarį ir kuriame rūbų spintoje, laikė tuos pinigus. Pinigai buvo maišiuke, vienoje vietoje, tai yra, tas 41100 litų, o 6000 litų buvo atskirai pas mamą. Pinigus iš nukentėjusios buto paėmė, būdamas blaivus, keičiant kitomis kupiūromis taip pat buvo blaivus. Krata namuose atlikta rugpjūčio 8 dieną, o sulaikytas buvo rugpjūčio 7 dieną. Girtumas buvo nustatytas sulaikymo metu, vakare. Po to jis buvo apklausiamas dėl 52000 litų, iš pradžių buvo reikalaujama 50000 litų, o po to patikslino, kad 52000 litų. Pasakius, kad pinigai yra namuose, paėmė jį ir visi nuvažiavo į namus, kur buvo atlikta krata ir jis atidavė pinigus. Mama pradėjo klausinėti apie kokius pinigus vyksta kalba ir jis pasakė, kad pinigai buvo paimti iš A., mama dar pasakė, kad tie kur jai atidavė, buvo iš A. pinigų. Nukentėjusioji dirba bare „K.“, o kokio dydžio ji gaudavo atlyginimą nežino, niekada neklausė. Pirminis jo tikslas buvo atstatyti santykius su nukentėjusiąja ir tokiu būdu bandyti su ja pasišnekėti, bet kai pamatė, kad nebeįmanoma pasišnekėti, nusprendė atsiimti savo 1000 litų, kuriuos jai buvo davęs, o likusius 46000 litų jai grąžinti, jokio tikslo pasisavinti ir išleisti pinigų neturėjo. Gyvendamas su nukentėjusiąja, į jų santykius žiūrėjo rimtai, planavo apie šeimą, o išsiskyrė dėl to, nes pradėjo įtarinėti, jog ji yra neištikima, kol jis būdavo išvažiavęs (dirba tolimųjų reisų vairuotoju), dėl to jie ginčydavosi, jis grįždavo išgėręs, o tai jai labai nepatikdavo, ji pasakė, kad nenori išgeriančio vyro, pavydaus.

Dėl antro epizodo kaltinamasis parodė, jog dieną prieš tai buvo paėmęs nukentėjusios telefoną ir perskaitė žinutes, kuriose buvo parašyta negerai, jam niekas nieko nepaaiškino, nes nukentėjusioji su juo nebendravo. Telefoną jis po to įdėjo į jos pašto dėžutę. Rugpjūčio 7 dienos ryte, apie 7.30 val., jis buvo pakankamai piktas, apsvaigęs nuo alkoholio (buvo gėręs iš vakaro) ir norėdamas įsitikinti ar pas ją kas nors nesilanko, paimti ir kažkaip ją įskaudinti, ar tai ką išnešti, ar ką nors sudaužyti jai brangaus, kad būtų skausmas. Žinojo, kad jos nebus namuose, ėjo su tikslu kažką padaryti blogo, kažkokias taures gal sudaužyti. Bute apsidairė aplinkui, nebuvo nieko tokio, kad galėtų kažką padaryti, taurių nenorėjo daužyti, pagalvojo, kad atsuks karšto vandens kraną, tegul bėga, kad daugiau reikėtų mokėti už vandenį, tačiau neatsuko. Dar pabuvęs nieko nesugalvojo ir automatiškai atsuko dujas, dujinę viryklę su 4 čiaupais, šalia dujinės virtuvėje ant stalo buvo žvakė, kurią uždegė, uždarė langus, apsidairė, pasižiūrėjo, gal neverta, gal ką nors kitką, bet alkoholis darė savo, ir uždaręs buto duris, išėjo. Dabar supranta, kokios galėjo būti pasekmės, nes butas daugiabučiame name, grėsmė buvo visam namui. Tuo metu nieko nemąstė, įtakos turėjo pyktis ir girtumas. Daugiau įtakos tokiam poelgiui turėjo pyktis, blaivus ar būtų taip pasielgęs, sunku pasakyti. Apie pasekmes pagalvojo, kai buvo sulaikytas, kai prablaivėjo galva. Įvykio dieną prie buto atėjo 6 val. ryto, bute nedegė šviesa, įsitikinęs, kad nieko nėra apie 7.30 val. įėjo į butą. Buvo neblaivus, nes iš vakaro gėrė, o kol laukė stovėdamas dar išgėrė truputį. A. bute gyvena ne viena, gyvena su 13 metų dukra. Įvykio dieną dukros nebuvo namuose. Civilinio ieškinio neatlygino. Sutinka neturtinės žalos atlyginti kokius 2000 litų, bet ne 10000 litų, nes ėjo pas gydytojus, pirko vaistus, o turtinės žalos skirtumo 4900 litų nesutinka atlyginti, nes paėmė tik 47000 litų. Iš vakaro nukentėjusios nebuvo namuose, nes buvo kelis kartus išėjęs pasivaikščioti, praėjo pro jos butą, matė, kad nedegė šviesa. Kai nukentėjusioji jį išvarė, pergyveno, nes ją mylėjo, rūpėjo susitaikyti, tik jo pasirinkti būdai nebuvo tinkami. Suvokia atsakomybę dėl savo poelgio ir vertina jį neigiamai. Atsiprašo nukentėjusiosios ir nukentėjusioji A. P. atsiprašymą priima.

ĮRODYMAI

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. parodė, kad su V. bendravo metus laiko, jokių bendrų planų, bendro ūkio nebuvo, pas ją jis negyveno, kurį laiką susitikinėjo, eidavo į pasimatymus. Atšalus orams, pradėjo jį pasikviesti į namus, kur jis ateidavo, išeidavo, bet kartu negyveno. Jos išeiginėmis dienomis kartais kartu ruošdavo maistą, bet jokio bendro ūkio nevedė, jo daiktų pas ją nebuvo. Pyktis pradėjo todėl, kad A. turėjo problemų su alkoholiu, į pasimatymus ateidavo su kvapu, iš pradžių nebuvo pavydo, pykčio priepuolių. Jai nepatinka alkoholis, nenori draugo, vartojančio alkoholį, tikėjosi, kad susitvarkys, negers, bet kuo toliau, tuo dažniau gerdavo, jos namuose išgėrė visus gėrimų resursus, prasidėjo pavydo priepuoliai, kad dirba bare, jog su visais flirtuoja, persekiodavo ją, žiūrėdavo ką daro, kaip pats minėjo, stovėdavo po langais ir stebėdavo, kada užsideda šviesa, kada neužsidega, todėl ji nusprendė, jog tikrai nereikia tokio draugo, puikiai susitvarko ir viena. Birželio pabaigoje jam išvažiavus į reisą, pradėjo siųsti žinutes, kad ji tokia ir anokia, kad „duosis“ su visais, kol jis išvažiavęs. Rašydavo žinutes jai dieną ir naktį, skambindavo gal po 30 ar 50 kartų per dieną. Todėl ji nusprendė galutinai nutraukti su juo santykius, pasakė, kad jokių šansų dėl taikymosi nebeduos. Liepos pabaigoje grįžęs iš reiso vėl skambino, rašė žinutes, kaip jai sekasi, kaip I. sekasi, ji parašydavo, kad joms viskas gerai. Tie santykiai buvo tokie iki tol, kol neįvyko tasai įvykis. Rugpjūčio 5 dieną ji buvo namuose, nesupranta, kaip jis sugebėjo ateiti, nes buvo pirmadienis, o pirmadieniais į darbą ji išeina tik vakare persiimti pamainos. Tačiau gal buvo išėjusi trumpam iki parduotuvės, gal jam kas padėjo kartu stebėti jos išėjimą ir grįžimą, nes vienam tai labai rizikinga. Rugpjūčio 6 dienos rytą, gal 7 valandą pasibeldė į duris, kurias atidarius, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pasakius, kad jokių šansų taikytis nebeduos, kad viskas baigta, jam išėjus, pastebėjo, jog nebeturi telefono, kuris buvo padėtas virtuvėje ant stalo. Telefoną ji rado pašto dėžutėje, rugpjūčio 7 dienos vakare, kai grįžusi rado atsuktas dujas. Nesant telefono jis nebegalėjo susiekti su ja, todėl pradėjo skambinti į darbo telefoną, kvietė susitikti pasišnekėti, gal susitaikys, kad atiduos viską, kad tik susitaikytų. Tuo metu ji nesuprato, ką reiškia, kad atiduos viską, netikrino, kas yra, negalvojo, kad be jos žinios kas nors gali vaikščioti po butą, o tuo labiau, kad raktas buvo atiduotas. Rugpjūčio 7 dieną, apie pietus A. paskambino telefonu ir pasiteiravo dėl gedulingų pietų, dar ji savo bendradarbėms pajuokavo, kad „A. man ir gedulingus užsakys“. Vakare grįžusi iš darbo ir pradariusi buto duris, pajuto stiprų dujų kvapą, nesuprato, kas darosi, nes durys buvo užrakintos. Įėjusi į kambarį užsidegė šviesą ir tada suprato, kas vyksta, užsuko čiaupus, užpūtė žvakę ir išlėkė į policiją. Nuo žvakės iki dujinės atstumas buvo gal 50-60 centimetrų, nes dujinė ir stalas yra vienas šalia kito, nedidelis atstumas, nėra nei metro. Žvakė buvo jai dovanota, gan nemaža, stovėjo nauja, kai užpūtė, buvo sudegusi daug. Išeidama į darbą, langus ji buvo palikusi pravertus. Pinigų, padėtų spintoje, jis negalėjo matyti, kadangi spintos durys būna visada uždarytos, nes kambaryje mažoka vietos ir jos užstumtos su lyginimo lenta, norint jas atidaryti reikia specialiai atstumti lyginimo lentą, pačios jos niekaip neatsidarys. Ji nežino, iš kur A. sužinojo apie pinigus. Mano, kad kol dar nebuvo susipykę, ji būdavo darbe, o A. turėdavo raktą, kad galėtų įeiti į butą, gal tada viską apžiūrinėdavo. Dėl pinigų ji pasižiūrėjo tik tada, kai ekspertas apžiūrėjo dujas, žvakę, išėjo ir tik tada į galvą jai toptelėjo dėl pinigų, tada pažiūrėjus į piniginę, rado ją tuščią. Suprato, kad visa tai buvo padaryta iš pavydo, nes niekam nėra pasakojusi apie savo santaupas, pinigus. Pinigus laikė namuose, nes bankais nepasitiki, lapelyje rašydavo, kiek pasideda, oficialių dokumentų neturi. Paskutinį kartą pinigus matė liepos viduryje, nes kai gauna atlyginimą, kažkokią sumą pasideda. Pinigų sumą užsirašydavo dėl savęs, todėl žinojo, kiek yra padėta. Pinigus taupė daug metų, sunkiai ir daug dirbo, buvo išvažiavusi į užsienį, buvo grąžintos rublinės santaupos, taupo gal 10 metų, kiekvieną mėnesį atidėdavo ir po 500 litų, ir po 600 litų, visaip atidėdavo. Dirbdama užsienyje užsidirbo didesnę sumą, kurią pasikeitė į litus. Piniginėje buvo 52000 litų. Pinigus taupė dukrai, dukros mokslams. Kai policijoje jai buvo grąžinti pinigai, nebuvo kupiūrų po 500 litų. Kiek ji turėjo kupiūrų po 500 litų, negali pasakyti, nes tokių smulkmenų nerašydavo, tik bendrą sumą užsirašydavo. Reiškia 4900 litų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti, kurios nemažina, kadangi dėl to įvykio patyrė didžiulį stresą, smarkiai pašlijo sveikata, nuo košmarų naktimis negalėdavo miegoti, negalėdavo valgyti, pykindavo, buvo paskirti stiprūs raminamieji vaistai, atsirado didžiulis baimės jausmas, kiekvieną sykį rakindama duris galvoja, kad įėjusi dar kažko nerastų, bijo išeiti į gatvę, nes jeigu bandė susprogdinti, tai gali bandyti ir papjauti. Kaltinamajam V. buvo uždrausta artintis prie jos, tačiau kurį laiką jis ją ir dukrą persekiojo, kur jos lankėsi, lankydavosi ir jis: dukra eidavo į mokyklą ir jisai aplinkui vaikščiodavo, ji išeina ryte vedžioti šuniuko ir jisai netoliese sukiojasi, nebuvo nei vienos dienos, kad ji nepagalvotų, kas galėjo įvykti, jeigu duris būtų atidariusi dukra. Miestelis mažas, kažkodėl visi smerkia ją dėl šio įvykio, suprastėjo jos reputacija, visi „bado“ akimis, ji dirba viešoje vietoje, apkalbos, o kodėl taip, nežino. Tą dieną, kai rado atsuktas dujas, dukros namuose nebuvo, buvo pas tėtį išvykusi , šuniuko namuose taip pat nebuvo, buvo išsivežusi dukra. Žvakė būdavo padėta prie televizoriaus ant sekcijos, o rado padėtą virtuvėje ant stalo. Įsistiklinti balkoną jos planuose jau buvo senokai, bet taip sutapo, kad įsistiklino tik dabar, įsistiklino už savo pinigus, nes A. niekada neturėdavo pinigų, kokį pusmetį visiškai niekur nedirbo, o kai pradėjo dirbti, prasidėjo problemos darbe, tai jam atskaičiuoja už detales, tai už kurą, praktiškai laisvų pinigų jis niekada neturėjo, kartais nupirkdavo maisto. A. jai siūlė 1000 litų dėl balkono įstiklinimo, norėjo prisidėti, bet ji atsisakė, nes jie kartu negyveno. Jos buto raktą A. jai grąžino liepos pabaigoje, grįžęs iš reiso. Durų spyną ji yra pasikeitusi. Nori, kad kaltinamasis atsakytų pagal įstatymą už savo padarytus veiksmus ir atlygintų žalą.

Liudytoja M. Z. parodė, kad ji su nukentėjusiąja yra kaimynės. 2014 m. rugpjūčio 7 d. visą dieną ji buvo namuose ir negirdėjo, kad kas būtų atėję pas kaimynę. Apie 18.30 val. ji eidama į lauką, laiptinėje užuodė dujų kvapą. Ji viską apžiūrėjo, bet nieko neįtarė, iš kur galėjo sklisti dujų kvapas. Su nukentėjusiąja apie įvykį nekalbėjo. Policija pas ją buvo atėjusi naktį, apklausė tyrėja ir viskas. Kai buvo atvažiavę žurnalistai, kažkiek kalbėjosi su jais, persimetė žodžiais dėl įvykio. Kaimynai per daug nelenda į kitų gyvenimą, nėra tokio bendravimo. Su nukentėjusiąją apie įvykį nekalbėjo, o ar su ja kalbėjosi kiti kaimynai, nežino, iš kaimynų nukentėjusios atžvilgiu negirdėjo jokių nepadorių apkalbų, neaptarė, tik kalbėjo, kad galėjo blogai baigtis su dujomis, kad galėjo būti baisios pasekmės.

Liudytoja J. V. parodė, kad sūnus pas ją negyveno pusantrų metų, namo nepareidavo, nes gyveno pas A., o kaip jie ten gyveno ji nežino, nes A. nepažįsta, neteko niekada bendrauti, pas juos į namus ji nebuvo atėjusi. Sūnus pirkdavo maistą, nešdavosi prisipirkęs, pasitardavo su ja, ką darys valgyti. Gavęs pirmą algą (buvo žiema), pasakė, kad neša A. 500 litų, ji pagalvojo, kad jeigu gyvena kartu, tegul neša. Sūnus buvo pasiėmęs 4000 litų kreditą, nes pirkosi kompiuterį, tą kreditą sumokėjo ji, nes abu su vyru yra dirbantys, galvojo, jog senatvėje sūnus jiems atsilygins. Sūnus jai pasakojo, kad rimtai galvoja apie šeimą, norėjo šeimos, nešdavo maistą, pasišnekėdavo apie buitinius reikalus, nes sūnus pas ją ateidavo kiekvieną dieną. Sūnus jai sakė, dėl ko susipyko su A., nes kai išėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, ji susirado kitą, sakė gal dar susitaikys. Apie pinigus sūnus jai nepasakojo. Ji skaitė kaltinamąjį aktą. Sūnus yra impulsyvus, neplanuotai viską padaro. Ne kartą ji prašė A. susitikti, žadėjo jai atiduoti viską. Ji pati nematė, kad sūnus A. būtų padavęs pinigus, matė, kad iš namų išsinešė. Vasaros metu, grįžęs pasakė, kad A. dedasi balkonui langą, kad jai duos 1000 litų ir iš savo spintos pasiėmęs 5 kupiūras po 200 litų nešė A. dėl balkono. Sūnus gyveno ne jų namuose, bet daiktus, pinigus laikė pas juos namuose. Sūnus jų namuose turėjo atskirą kambarį, niekada negerdavo, negrįždavo išgėręs. Jai buvo didelis šokas, kai sūnus grįžo išgėręs, kitą dieną vėl išgėręs, todėl ji jam pasakė, kad jeigu davinėja A. pinigus, grįžta į namus išgėręs, tada turi jai grąžinti kreditą. A. jai grąžino 6000 litų. A. dar jai pasakė, kad dėl meilės padarė didžiulę nuodėmę, dėl kurios gailisi ir nusiraminimui išgėrė alaus. Kokią padarė klaidą jai nepasakė, sakė jog sužinos. Ji visada keliasi 6 val. ryto, o rugpjūčio 5 d. rytą 7 valandą sūnus pasakė, kad trumpam išeis, buvo negirtas. Apie pinigų keitimą banke ji nežino, sūnus apie tai nekalbėjo. Sūnus jai nesakė ir kokiu tikslu buvo atsukęs dujas. Kratos metu ji buvo namuose ir matė, kaip buvo rasti pinigai. Kai viskas įvyko, suprato, kad pinigai buvo paimti iš A. Sūnus tolimųjų reisų vairuotoju dirbo nuo 2014 m. sausio mėnesio, iki tol dirbo Šiauliuose, prieš porą metų dirbo Anglijoje, pastovios darbovietės neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje. Sūnus labai gailisi, nemiega naktimis, pergyvena. Prašo leisti jam tą meilės nuodėmę išpirkti darbu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. P. priklausantis butas (1 t., 4-11 b. l.). Apžiūros metu paimta lytėjimo pėdsako nuoplova, dvi tamsios plokštelės su nukopijuotais avalynių pėdsakais, žvakė.

Iš daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, išimti kratos metu: 137 vnt. 100 litų kupiūrų, 167 vnt. 200 litų kupiūrų, pirkimo kvitas, raktas, 3320 litų (1 t., 27-30 b. l.).

Iš pakvitavimo matyti, kad J. V. buvo grąžinti jai priklausantys pinigai, kurie buvo išimti kratos metu: 3320 litų ( 1 t., 32 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. V. pateikė metinę pajamų deklaraciją, individualios veiklos pajamas, raštą (1 t., 37-41 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad šias nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).