Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir nukentėjusiosios A. P. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisyklėmis, visos paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktą bausmės laiką A. V. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d.

Priteista iš nuteistojo A. V., 1419,14 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniolika eurų 14 centų) (4900 litų) civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) (1899,04 litų) civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P..

Likusi nukentėjusiosios A. P. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Priteista iš nuteistojo A. V., 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šeši eurai 89 centai) (300 litų) advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 10 val., atsirakinęs raktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į šią gyvenamąją patalpą ir iš miegamojo kambario spintoje buvusios piniginės pagrobė svetimą, A. P. turtą – 52 000 litų.

A. V. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 7.30 val. atsirakinęs raktu buto, (duomenys neskelbtini), duris, neteisėtai, slapta, prieš A. P. valią, įsibrovė į gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, virtuvės kambaryje tyčia atsuko dujinės įrenginio keturis čiaupus, uždegė ir ant stalo paliko žvakę, uždarė virtuvės kambario langus, tokiais tyčiniais veiksmais pasikėsino visuotinai pavojingu būdu – sukeliant dujų sprogimą – sugadinti svetimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sunaikinti ar sugadinti bute esančius namų apyvokos daiktus, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. P., grįžusi namo, užsuko dujinės įrenginio čiaupus ir užgesino žvakę.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistajam A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir jo kaltės

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pagrobtos sumos dydžio. Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu A. V. namuose buvo rasti ir paimti 41 100 Lt, be to J. V. pateikė 6000 Lt (1 t. 16-17 b. l.). Nukentėjusioji A. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duodama parodymus nuosekliai parodė, kad iš jos bute esančios spintoje buvusios piniginės buvo pagrobta 52 000 Lt. Nurodė, kad pinigai buvo 100, 200, 500 Lt kupiūromis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Nors nuteistasis A. V. nuosekliai teigė, kad pagrobė 47 000 Lt, kad pagrobęs pinigus namuose juos perskaičiavo ir jų suma buvo 47 000 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. V. parodymais dėl pagrobtos pinigų sumos nesiremia, kadangi A. V. duoti parodymai nėra nuoseklūs, t. y. skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš esmės skiriasi aplinkybės dėl pinigų sumos buvimo jo namuose, dėl dalies pinigų paėmimo ir jų grąžinimo gavus atlyginimą, dėl skolos atidavimo motinai. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. V. 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 10 val., atsirakinęs raktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į šią gyvenamąją patalpą ir iš miegamojo kambario spintoje buvusios piniginės pagrobė svetimą, A. P. turtą – 52 000 Lt.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik jam nepalankius įrodymus, įrodymus, kurie galėjo būti įvertinti jo naudai, nepagrįstai atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išdėstė motyvus dėl kurių remiasi vienais ir nesiremia kitais įrodymais.

Dėl nuteistajam A. V. skirtos bausmės

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo nuteistajam A. V. skirti griežtesnę bausmę, nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi sušvelninti jam skirtą bausmę arba atidėti bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam A. V. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo skirta 45 parų arešto bausmė, už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo skirta 30 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistajam A. V. atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, padarė sunkų, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, baustas metų laikotarpyje administracine tvarka, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, duomenų apie jo šeimą neturi, dirba ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiosios A. P., kuri atsiprašymą priėmė, tačiau prašė nubausti jį pagal įstatymą ir atlyginti jos pareikštus civilinius ieškinius, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. V. skirtos bausmės yra per švelnios, skiriant bausmes nebuvo atsižvelgta į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, į nuteistojo A. V. elgesį nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jo, todėl nuteistajam A. V. buvo nepagrįstai skirtos bausmės artimos minimalioms bausmėms už padarytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis A. V. neteisėtai pasigaminęs nukentėjusiajai A. P. priklausančio buto raktą ir neteisėtai į jį patekęs pagrobė 52 000 Lt, t. y. aiškiai viršijančią didelės vertės – 250 MGL (32 500 Lt) sumą, kad nusikaltimas baigtas, kad nusikaltimas buvo pastebėtas tik po to, kai nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu padarė naujas nusikalstamas veikas, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. V. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrus laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkį.

BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad A. V. praeityje nebuvo teistas, kad pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 165 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo A. V. pasikėsinto padaryti BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, t. y. jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukelto pavojaus laipsnį aplinkiniams ir aplinkai, galėjusias kilti ypatingai skaudžias ir neatstatomas pasekmes, į nuteistojo A. V. lengvabūdišką požiūrį į šios nusikalstamos veikos padarymą ir galėjusias kilti sunkias pasekmes, kad nusikalstamos veikos padariniai nekilo tik dėl laimingo atsitiktinumo, kad A. V. atsakomybę padarius šį nusikaltimą sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, daro išvadą, kad bausmės tikslai už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bus pasiekti nuteistajam A. V. skyrus laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek mažesnę už BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. V. už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė – areštas 30 parų, atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, ir jos keisti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje padarė vienu metu, veikdamas vieninga tyčia, daroma išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės paskirtos už minėtas veikas subendrintino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), griežtesnei iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę. Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrintina su pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. P. prašo nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad vagystė, kaip nusikaltimas yra savanaudiško pobūdžio, t. y. asmuo pagrobdamas svetimą turtą siekia naudos sau, todėl šios veiką kvalifikuojančio aplinkybės nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių ypatingų ar išimtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijose už padarytas nusikalstamas numatytos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis neteistas, per laiko po nusikaltimų padarymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų, gyvena su motina, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiosios teisėjų kolegijos vertinimu nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo nuteistajam A. V. skirti švelnesnės bausmės, nei numatytos sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jos naudai iš nuteistojo A. V. 550 Eur (1899,04 Lt), nors pats nuteistasis A. V. sutiko jai atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos. Mano, kad teismas nustatydamas jai priteistinos neturtinės žalos sumą neatkreipė dėmesio į tai, kad jos atžvilgiu buvo padaryti trys nusikaltimai - pagrobtas didelės vertės turtas (visos jos gyvenimo santaupos), neteisėtai įsibrauta į jos gyvenamąjį butą, bei pasikėsinta susprogdinti jos butą, kad ji patyrė stresą ne tik dėl pasikėsinimo susprogdinti butą, bet ir dėl to, kad pasijuto nesaugi, nes svetimi asmenys, jai nesant namuose šeimininkavo bute, kad buvo neteisėtai pagamintas jos buto raktas, kad tuo pačiu buvo pasikėsinta susprogdinti ne tik butą, bet visą daugiabutį namą, dėl tokių A. V. veiksmų ji ir jos nepilnametė duktė bijo būti namuose.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajai A. P. padarytos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Kolegija pažymi, kad asmuo patyręs didelį išgąstį, baimę, nerimą, nesaugumo jausmą neprivalo nedelsdamas kreiptis į gydymo įstaigas ar gydytis paskirtais vaistais. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš nukentėjusiosios A. P. buvo pagrobta didelė suma pinigų (52 000 Lt), kad į A. P. priklausantį butą nuteistasis A. V. neteisėtai pateko du kartus, kad dėl atsuktų dujinės viryklės čiaupų, uždarytų langų ir uždegtos žvakės, bei to, kad tik dėl jos grįžimo namo, nekilo itin skaudžių ir neatstatomų pasekmių, daro išvadą, kad nukentėjusioji A. P. patyrė itin didelį sukrėtimą, prarado saugumo jausmą, dėl tokių priežasčių sutriko jos miegas, apetitas, taip pat pablogėjo reputacija. Kolegija vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis A. V. dirba, turi nekilnojamojo turto, sprendžia, kad 1500 Eur (5179,20 Lt) suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai A. P. bus proporcinga jos patirtiems išgyvenimams, patirtam stresui, išgąsčiui ir nepatogumams, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo A. V. keistina.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo A. V. priteisti jos patirtas išlaidas apeliacinio skundo surašymui ir jos atstovavimui apeliacinės instancijos teisme ir pateikė pinigų priėmimo kvitą.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis A. V. pripažintas kaltu, kad nukentėjusios apeliacinis skundas tenkintinas, kad iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog nukentėjusioji A. P. už apeliacinio skundo surašymą ir jos atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu advokatui V. Blažaičiui sumokėjo 100 Eur, šias nukentėjusiosios A. P. išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo A. V..

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas priimdamas 2015 m. sausio 14 d. nuosprendį byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. V. padarytas veikas, tačiau netinkamai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko nuteistajam A. V. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė per švelnias bausmes, taip pat netinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, dėl ko priteisė neproporcingai mažą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. P., dėl šių priežasčių Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2, 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendį:

nuteistajam A. V. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

nuteistajam A. V. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu nuteistajam A. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi subendrintą bausmę ir nuteistajam A. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams) mėnesiams.

Iš nuteistojo A. V. priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) (tai atitinka 5179,20 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P..

Nukentėjusiosios A. P. patirtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. V. nukentėjusiosios A. P. naudai priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) (tai atitinka 345,28 Lt).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.