Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. E. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018 m. spalio 19 d., vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka per darbovietę.

Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje yra pateikę išvadą, kurioje ieškinį prašė tenkinti. Išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečio T. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Su atsakovu E. A. skyriaus darbuotojas susisiekė telefonu, atsakovas nurodė, kad neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos su motina nustatymo, sutinka su 150 Eur išlaikymo suma, tačiau nesutinka su įsiskolinimo suma, nes ieškovė neprašė prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovė R. B. ir atsakovas E. A. turi nepilnametį vaiką T. B., gim. (duomenys neskelbtini) ( el. b. l. 8) . Iš byloje esančios vaiko išlaidų suvestinės matyti, kad užtikrinti vaiko būtinus poreikius mėnesiui reikalinga 300 Eur suma ( el. b. l. 9). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad T. B. diagnozuotas psichologinis raidos sutrikimas, prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, kitos problemos susijusios su auklėjimu ( el. b. l. 10-11). T. B. nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ( el. b. l. 13). Nuo 2016 m. rugsėjo pirmos dienos T. B. lanko lopšelį - darželį „Nežiniukas“, mėnesinis mokestis už darželį 29 Eur ( el. b. l.15). Ieškovės mėnesinės pajamos šiuo metu yra 354,74 Eur (103,74 Eur išmoka už vaiką, 195 Eur neįgalumo pensija ir 56 Eur priežiūros kompensacija).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus: T. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), juos prižiūri ir jais rūpinasi. Ieškovė nuomoja vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomojamame bute ji gyvena viena su sūnumis. T. B. lanko lopšelį - darželį „Nežiniukas“. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos šeima yra stebima socialinių darbuotojų, kurie jai daug padėjo ir padeda, daugiau smurto prieš vaiką nebuvo ir patikino, kad tai nepasikartos. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriai savo išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko T. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. B. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, privalo atsižvelgti į šalių materialinę padėtį, realią galimybę teikti materialinį išlaikymą. Nustačius vaiko T. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, t. y. motina, iš atsakovo E. A. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena numojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vaiko iki 3 metų auginimo atostogose, mėnesinės pajamos šiuo metu yra 354,74 Eur (103,74 Eur išmoka už vaiką, 195 Eur neįgalumo pensija ir 56 Eur priežiūros kompensacija). Socialinių paslaugų centras dėl socialinių įgūdžių stokos ieškovei teikia socialines paslaugas.

Ieškovė, vykdydama savo kaip motinos pareigas vaikams, pagal savo finansines galimybes užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, medicininę priežiūrą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Byloje duomenų apie atsakovo rūpinimąsi nepilnamečiu vaiku nėra. Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Jis ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Teismo vertinimu, atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigas ir savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nes tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar jų negavimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaikui priteisiamo išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalią algą - 400 Eur/mėn. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, atsakovo teikiamų lėšų dydis neturėtų būti mažesnis negu 200 Eur/mėn. Šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra mažametis, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protinga ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, apsirengti taip pat išlaidos vaiko ugdymui, higienos prekėms ir kt. Atsakovas privalo vykdyti savo pareigas – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaikais, ir į tai, kad vaikas ikimokyklinio amžiaus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovo E. A. priteistinos lėšos sūnaus T. B. išlaikymui po 150 Eur/mėn., nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja R. B. (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnui 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau kaip už trejus metus.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per ieškovės nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį teikė savo vaikui išlaikymą, kas leistų ieškovės reikalavimus laikyti nepagrįstais. Nors byloje nepateikta įrodymų, kiek už paskutinius trejus metus sūnaus poreikiams išleido ieškovė, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikėjo valgyti, jog buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių sūnui šiuo metu yra 6 metai), jo specialius poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir į tai, kad atsakovas prie vaiko poreikių neprisidėjo aplinkybes, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 10 d., vaiko išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Byloje nėra duomenų ir teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 150 Eur, todėl iš atsakovo priteisiamas 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris neprieštarauja įstatyminiam reglamentavimui (pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 30 d. sprendimu R. B. yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6482, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei valstybės patirtas išlaidas sudaro – 232,80 Eur advokato užmokestis. Taigi, ieškovė turėtų atlyginti valstybei 116,40 Eur išlaidas.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Kadangi ieškovės elgesys procese buvo tinkamas, ji gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus, be to, 116, 40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimas į valstybės biudžetą iš esmės pablogintų ir taip sunkią ieškovės turtinę padėtį, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 ir 7 dalimis bei sąžiningumo principu, ieškovė atleistina nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei už antrinę teisinę pagalbą. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), išlaidos už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą – 232,80 Eur, priteistinos valstybei iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteistinas valstybei 54 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui (150 Eur X 0,03 proc. X 12 mėn.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 162 Eur (nuo 5 400 Eur sumos) už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 225,25 Eur.

Teismas šioje byloje turėjo 9,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama 225,25 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki sūnaus pilnametystės.

Vaikui priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 232,80 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 80 ct).

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 225,25 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 25 ct ) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.